1. 1941 m. birželio sukilimo Panevėžyje vadovas pulkininkas leitenantas Antanas Stapulionis su žmona. Nuotrauka iš privačios kolekcijos

1941 m. birželio sukilimas Panevėžio krašte

1941 m. birželio sukilimo pradžia sutapo su nacistinės Vokietijos-SSRS karo pradžia. Sukilimo centras buvo Kauno mieste. Birželio 22 d. vakare užimtas radiofonas, organizuota jo apsauga ir imta ruoštis transliacijoms. Birželio 23 d. rytą Lietuvių aktyvistų fronto įgaliotinis Leonas Prapuolenis perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir paskelbė sudarytos vyriausybės sąrašą. Pasipriešinimas įgavo platų mastą. Ypač išsiskyrė Kauno miestas ir apskritis, Švenčionių, Mažeikių, Panevėžio apskritys, Utenos miestas ir apskritis.

Sukilimas Panevėžio mieste ir apskrityje prasidėjo 1941 m. birželio 23 d. Birželio sukilimo tikslas – paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę ir perimti krašto valdymą.

Vyko nacistinės Vokietijos-SSRS karas, sukilėliai stengėsi gauti ginklų. Raguvos valsčiuje numušti du sovietų kariniai lėktuvai. Juose sukilėliai rado daug šovinių, kelis kulkosvaidžius ir ruošėsi pulti Raguvą.

Birželio sukilimo dalyvių, žuvusių Krekenavoje, A. Kulikausko ir A. Kiaunės kapai Krekenavos kapinėse. E. Markuckytės nuotraukaAktyviausi sukilimo dalyviai buvo Ramygalos ir Krekenavos valsčiuose. Sukilimo išvakarėse Krekenavoje susikūrė 130 vyrų būrys. Jam vadovavo Juozas Jackūnas. Krekenavos sukilėliai nušovė NKVD darbuotoją Joną Belecką. Susišaudymo metu žuvo sukilimo dalyviai Antanas Kiaunė ir Antanas Kulikauskas. Kita sukilėlių grupė, vadovaujama Stasio Žuko, nušovė valsčiaus komjaunimo sekretorių Vladą Jalovecką. Krekenavos valsčiuje, sprogus granatai, žuvo Birželio sukilimo dalyvis Jonas Grinkas.

Ramygalos valsčiuje žuvo trys sukilimo dalyviai: Povilas Valonis, Povilas Mažeika, Antanas Marozas. Smilgių valsčiuje žuvo 1 sukilimo dalyvis, Naujamiesčio valsčiuje – 2, Panevėžio valsčiuje – 1.

Aktyviai sukilimo dalyviai veikė ir Panevėžio mieste. 1941 m. birželio 25 d. įsteigtam Birželio sukilimo Panevėžio štabui vadovavo pulkininkas leitenantas Antanas Stapulionis. Štabo vienas uždavinių buvo prižiūrėti tvarką mieste. Pulkininkas leitenantas A. Stapulionis išleido įsakymą, kuriame teigiama, kad plėšikai bus šaudomi vietoje. Į visus iš miesto vedančius kelius buvo išsiuntinėti žvalgai. Birželio 25 d. sukilėlių iniciatyva išminuotas Piniavos tiltas ir „Maisto“ fabrikas. Panevėžio paštas taikiai perėjo į sukilėlių rankas. Birželio sukilimo štabas iš pradžių įsikūrė šaulių teatre, Respublikos gatvėje, netrukus persikėlė į Liaudies gatvę (dab. A. Smetonos g.). Tarp aktyvių Birželio sukilimo Panevėžyje dalyvių buvo mokytojas, šaulys Jurgis Elisonas, buvęs teismo sekretorius Aleksas Jasaitis. Mokytojas J. Elisonas organizavo moksleivių sukilėlių būrį. 1941 m. birželio 27 d. mieste suplevėsavo Trispalvės.

Rimtesnių susidūrimų su besitraukiančia sovietine armija Panevėžio mieste ir apylinkėse neįvyko. 1941 m. birželio 27 d. mieste pasirodė nacistinės Vokietijos kariuomenės daliniai.

Nuotraukos:
1. 1941 m. birželio sukilimo Panevėžyje vadovas pulkininkas leitenantas Antanas Stapulionis su žmona. Nuotrauka iš privačios kolekcijos.
2. Birželio sukilimo dalyvių, žuvusių Krekenavoje, A. Kulikausko ir A. Kiaunės kapai Krekenavos kapinėse. E. Markuckytės nuotrauka.

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.