30 metų, kai Panevėžyje atidaryta (1994) Aukštesnioji verslo ir prekybos vadybos mokykla. Nuo 2022 09 – Panevėžio mokymo centras.

35 metai, kai atidaryta (1989) Panevėžio 18-oji vidurinė mokykla. Nuo 2008 – „Minties“ gimnazija.

45 metai, kai atidaryta (1979) Panevėžio 14-oji vidurinė mokykla. 1996 mokyklai suteiktas „Žemynos“ vidurinės mokyklos vardas. 2011 mokykla tapo pagrindine, o 2013 – progimnazija.

45 metai, kai Staniūnų miškelyje (Panevėžio r.) įvyko (1979) memorialo hitlerininkų aukoms atminti atidengimas. 1984 memorialinis kompleksas papildytas. Pagal tautodailininko Kazio Nemanio eskizus paminklą kūrė 14 liaudies meistrų.

55 metai, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) atidaryta (1969) Panevėžio rajono Vaikų muzikos mokykla. Nuo 2012 – Panevėžio rajono muzikos mokykla.

65 metai, kai darbą pradėjo (1959) Panevėžio „Elektrotechnikos“ gamykla. Likviduota 1998.

75 metai, kai Panevėžyje atidaryta (1949) 1-oji vakarinė vidurinė mokykla (orig. pavad. Darbininkų jaunimo gimnazija). Mokyklai paskirtos patalpos Elektros g. 15. Pirmasis direktorius P. Raila.

100 metų, kai įsteigtas (1924) Kauno apygardos teismo Panevėžio skyrius.

135 metai, kai Rogupiuose (Šakių r.) gimė (1889) pedagogas Juozas Sideravičius. 1909 baigė Veiverių mokytojų seminariją. 1920–1940 Panevėžio pradinių mokyklų inspektorius. Panevėžyje suorganizavo mėgėjų teatrą, rėmė Panevėžio muziejų, pedagoginiais klausimais bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1947 12 30, palaidotas Panevėžyje.

80 metų, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1944) kelių inžinierius, technologijos m. dr., doc. Julius Christauskas. 1966 baigė Kauno politechnikos institutą. 1967–1969 dirbo Miestų statybos projektavimo institute. Nuo 1977 dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas), 1990–1991 Podiplominių studijų centro direktorius. Sukūrė asfaltbetonio sudėties pagreitinto tyrimo metodą. 1 išradimo autorius. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.

125 metai, kai Panevėžyje gimė (1899) geobotanikas, gamtos m. dr. Abraomas Kisinas. 1927 baigė Lietuvos universitetą. Nuo 1918 kurį laiką mokytojavo Panevėžyje, vėliau Kaune. Paskelbė mokslinių straipsnių apie Lietuvos pajūrio augalus. Mirė 1945 Dachau koncentracijos stovykloje (Vokietija).

135 metai, kai Panevėžyje gimė (1889) kunigas, spaudos darbuotojas Antanas Tamuliūnas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Panevėžyje žandarų sulaikytas su draudžiamomis lietuviškomis knygomis, kalintas. Nuo 1903 gyveno JAV. 1915 baigė Šv. Bonaventūros kunigų seminariją. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, išvertė ir išleido katalikiškų leidinių. Mirė 1959 04 15 Majamyje ( JAV).

80 metų, kai Valiliškiuose (Panevėžio r.) gimė (1944) filosofas, vertėjas, eseistas, visuomenės veikėjas, humanitarinių m. habil. dr., prof. Arvydas Marijus Šliogeris. 1962 aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1962–1967 studijavo Kauno politechnikos institute, 1973 Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantūroje. 1970–2012 Vilniaus universiteto dėstytojas. Nuo 2007 Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Išleido mokslo leidinių, išvertė vokiečių filosofų veikalų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1992), Lietuvos mokslo premijos laureatas (2010), apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2016). Mirė 2019 12 18 Vilniuje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugoma jo asmeninė biblioteka bei rankraščių fondas.

80 metų, kai Žvirblėnuose (Anykščių r.) gimė (1944) sporto organizatorius, lengvosios atletikos treneris Rimantas Kalibatas. Baigė Panevėžio 6-ąją vidurinę mokyklą. 1966–1969 dirbo Panevėžio aklųjų kombinate sporto metodininku, 1969–2000 treneriu, 1969–1971 Panevėžio kompleksinėje sporto mokykloje. Nuo 1984 gyveno ir dirbo Vilniuje. Nusipelnęs Lietuvos treneris (1996). Apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1997). Mirė 2010 11 03 Vilniuje.

70 metų, kai Tiumenceve (Rusija) gimė (1954) dailininkas tapytojas, prof. Jonas Paulius Gasiūnas. Nuo 1960 gyveno Staniūnuose (Panevėžio r.). 1972 baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą. 1970–1972 mokėsi Panevėžio dailės mokykloje. 1984 baigė Lietuvos dailės institutą. 1992–2018 Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Dailininkų grupės „Angis“ įkūrėjas. Nuo 1986 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1985 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2010).

125 metai, kai, nutiesus Pastovių–Švenčionėlių–Panevėžio siaurojo geležinkelio atkarpą, pradėjo kursuoti (1899) pirmieji traukiniai. 1996 kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jam suteiktas kultūros paveldo statusas.

70 metų, kai Ukmergėje gimė (1954) dailininkas grafikas, ekslibrisų kūrėjas Henrikas Mazūras. 1975 baigė Kauno taikomosios dailės technikumą, 2004 Šiaulių universitetą. 1983–2002 dailininkas „Krekenavos agrofirmoje“. 1990–2016 dailės mokytojas Panevėžio r. Krekenavos M. Antanaičio gimnazijoje, 2002–2010 Uliūnų pagrindinėje mokykloje. Nuo 2010 dirba Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijoje. Nuo 1979 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kūrybos sritys – ekslibrisai, taikomoji grafika. „Metų mokytojas“ (2021). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

120 metų, kai Urboniškyje (Biržų r.) gimė (1904) kunigas, visuomenininkas Jonas Gasiūnas. 1921–1924 studijavo Kunigų seminarijoje Kaune ir 1923–1928 Lietuvos universitete. 1930 Ramygalos, 1931–1933 Krekenavos vikaras ir mokyklos kapelionas. 1935–1944 Panevėžio vyskupijos sekretorius. Nuo 1949 gyveno JAV, dirbo įvairiose katalikų organizacijose. Bendradarbiavo „Panevėžio balse“, parašė kelis straipsnius monografijai „Panevėžys“ (1963). Mirė 1998 03 09 Clearwateryje (JAV).

155 metai, kai Maleišiuose (Anykščių r.) gimė (1869) kunigas, rašytojas, publicistas, literatūrologas, spaudos redaktorius, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas, doc. Juozas Tumas-Vaižgantas. 1893 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo įvairiose Lietuvos vietose, 1902–1905 Vadaktėliuose (Panevėžio r.). 1905 Didžiojo Vilniaus seimo vienas organizatorių, kūrė lietuviškas mokyklas. 1922–1929 Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją. Bendradarbiavo spaudoje, palaikė ryšius su knygnešiais. Apdovanotas Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928), Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1932). Mirė 1933 04 29 Kaune.

35 metai, kai Lietuvos kultūros ministro įsakymu Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas (1989) Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas.

60 metų, kai Varėnoje gimė (1964) sociologė, socialinių m. dr., prof. Asta Valackienė. 1987 baigė Vilniaus pedagoginį institutą, 1995 Kauno technologijos universitetą. 1987–1997 dėstė Panevėžio aukštesniojoje pedagogikos mokykloje. 1997–1998 ir nuo 2002 dėsto Kauno technologijos universiteto Panevėžio filiale (nuo 2014 KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas), 2002–2003 direktoriaus padėjėja mokslo reikalams, 2003–2014 Vadybos ir administravimo fakulteto dekanė. Išleido vadovėlį, mokomųjų knygų.

120 metų, kai Baibokuose (Panevėžio r.) gimė (1904) miškininkas, žemės ūkio m. dr. Benediktas Labanauskas. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1929 Žemės ūkio akademiją. 1948–1949 Vilniaus miškų technikumo dėstytojas, direktoriaus pavaduotojas. 1949–1957 Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas. 1950–1976 dirbo Lietuvos miškų institute. Paskelbė mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, išleido knygų apie miškininkystę (kartu su kitais). Mirė 1978 09 12 Kaune.

140 metų, kai Panevėžyje pastatytas ir rugsėjo 21 d. pašventintas (1884) realinės mokyklos pastatas.

120 metų, kai Puoriuose (Panevėžio r.) gimė (1904) fotografas Petras Jutelis. Fotografuoti išmoko įsidarbinęs fotografo mokiniu. Dirbdavo namuose, darydavo didelio formato portretines nuotraukas. Pasistatęs namą Ramygalos g. jame įkūrė ir savo fotoateljė. Sovietmečiu dirbo fotoateljė Laisvės a., Respublikos g. M. Margytės g. fotoateljė dirbo kartu su vienu žymiausių Panevėžio tarpukario fotografų Jonu Žitkumi. Paskutinė darbovietė – Panevėžio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Mirė 1980 11 09 Panevėžyje.

65 metai, kai Kaune gimė (1959) architektas, politikas Rytis Mykolas Račkauskas. 1977 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą, 1982 Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Nuo 1982 dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Panevėžio skyriuje. Nuo 1992 valstybinės projektavimo firmos „Panevėžio miestprojektas“ generalinis direktorius, 1993–1995 AB „Panevėžio miestprojektas“ direktorius. 1995–2000 UAB „Improvizacija“ direktorius. Nuo 1996 R. Račkausko įmonės savininkas, architektas. 2010–2013 dirbo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ projektų vadovu. 1988 Sąjūdžio Panevėžio miesto iniciatyvinės grupės narys. 1990–1997 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2015 Panevėžio miesto meras. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo ir Baltijos Asamblėjos medaliais, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos II laipsnio medaliu „Buvome, esame, būsime“.

95 metai, kai Roduose (Panevėžio r.) gimė (1929) biologas ichtiologas, biomedicinos m. habil. dr. Ričardas Volskis. 1957 baigė Centrinį žuvininkystės institutą Maskvoje. 1964–2000 dirbo Ekologijos institute. Išleido per 20 monografijų, kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis, paskelbė per 150 mokslinių, mokslo populiarinimo straipsnių. Mirė 2003 03 27 Vilniuje.

135 metai, kai Užušiliuose (Pasvalio r.) gimė (1889) fotografas Jonas Žitkus (Žitkevičius). Po 1906 išvyko į JAV. Gyvendamas Klivlende, išmoko fotografo amato. 1922 grįžo į Lietuvą. 1931 Panevėžyje, P. Puzino g. įsirengė modernią fotoateljė. Už 1941 bolševikų Panevėžyje įvykdytų žudynių aukų nuotraukas 1945–1955 kalėjo, buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties vėl dirbo fotografu. 1957 pirmajam Panevėžyje suteikta pirmos klasės fotografo kategorija. Mirė 1975 02 20 Panevėžyje.

95 metai, kai Dobilynėje (Anykščių r.) gimė (1929) pedagogas Romualdas Paliokas. 1949 baigė Utenos gimnaziją, 1966 Vilniaus pedagoginį institutą. 1976 baigė aspirantūrą SSRS Pedagogikos mokslų akademijos Bendrosios ir pedagoginės psichologijos mokslinio tyrimo institute Maskvoje (Rusija). Mokytojavo Molėtų, Anykščių rajonuose, 1966–1977 gyveno Panevėžyje, buvo Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos matematikos mokytojas. Paskelbė mokslinių straipsnių SSRS ir Lietuvos pedagoginių skaitymų, Baltijos respublikų psichologų konferencijų pranešimų rinkiniuose. Mirė 1977 02 27 Panevėžyje.

105 metai, kai Ničiūnuose (Kupiškio r.) gimė (1919) operos solistas, vokalo pedagogas, prof. Jonas Stasiūnas. 1940 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1940–1948 studijavo Kauno konservatorijoje. Nuo 1944 dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre. Nuo 1962 iki mirties dėstė LSSR konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų, dainavo daugiau nei 1500 operos spektaklių. Mirė 1987 08 03 Vilniuje.

120 metų, kai Panevėžyje gimė (1904) dailininkas keramikas, skulptorius Pranas Steponavičius. 1924 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Nuo 1924 su pertraukomis studijavo Kauno meno mokykloje. 1935–1944 dirbo Kauno 1-ojoje valstybinėje amatų mokykloje, 1947–1950 Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Po karo dirbo Kauno „Dailės“ kombinate. Nuo 1934 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1960 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Sukūrė skulptūrinių portretų, paminklų, keramikos. Mirė 1966 11 17 Kaune.