Virtuali paroda

Nepriklausomybės kelius jungiantys tiltai: 1918–1940 m. Panevėžio apskrityje statyti tiltai

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui

Pasvalio krašto tiltai

Pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės laikais Pasvalio krašto keliai vingiavo per molingas lygumas, nepravažiuojamais vieškeliais.

Pirmieji tiltai per Mūšą, Lėvenį, Pyvesą buvo mediniai. Jie pastatyti bajorų maršalkos Povilo Puzino (1839–1910) rūpesčiu iš lėšų, kurias sudarė iš ūkininkų mokesčių keliams surenkami pinigai, skirti keliams ir tiltams.

Pasvalio apskrities savivaldybė jau iš pradžių ėmė gilintis į kelių ūkį ir pagal galimybes gerinti gyventojų susisiekimo sąlygas.

1923 m. Pasvalio valsčiaus savivaldybė inventorizavo valsčiaus kelius, tikslino jų kilometražą.

Stiprėjantis savivaldybės biudžetas leido pasenusius tiltus pakeisti cementiniais.

Panevėžio, o vėliau Biržų apskrities viršininko Vlado Rozmano iniciatyva buvo pradėti statyti gelžbetoniniai tiltai.

Pirma tokia akcija Pasvalio valsčiuje vyko 1927 metais, kai Biržų apskrities savivaldybė nugriovė 1920 m. per Mūšą prie Ustukių pastatytą medinį tiltą ir vietoj jo pastatė gelžbetoninį.

1931 m. parengtas ir patvirtintas Pasvalio miesto „mūrinių namų rajono“ projektas, pagal kurį palei abi aikštes ir jas skiriančiame kvartale leista statyti tik mūrinius namus su čerpių ar skardos stogais, griaunant senus medinius pastatus ir keičiant juos naujais mūriniais.

Geresniam miestelėnų susisiekimui 1935 m. iš vieškelio Pasvalys–Pumpėnai į Sodų gatvę buvo nutiestas kelias su tiltu per Svalią. Vertingųjų urbanistinių kultūros paveldo savybių turintis tiltas per Svalios upę statytas apie 1932 metus.

1937 m. Pasvalio valsčiaus tarybos protokolo įrašas liudija, kad buvo užsibrėžta statyti tiltus per Oriją ir Pyvesą.

Pasvaliečių patogumui miesto savivaldybė per Lėvenį pastatė lieptus: 1935 m. iš Biržų g. į kitą krantą ir 1938 m. – iš Pumpėnų g. į kitą krantą ties B. Pažemecko ir K. Guigos sodybomis.

Per Pasvalio valsčių ėjęs vieškelis Panevėžys–Pasvalys–Biržai tapo aukščiausios kategorijos plentu, vadintu Aukštaičių plentu. Magistralės tiesimo darbai baigėsi skaldos ir žvyro dangos paklojimu, asfaltas buvo užlietas gerokai vėliau. Naująjį plentą 1940 metų viduryje išbandė jau rusų okupacinės kariuomenės tankai.

Istorijai ir kultūrai reikšmingi Pasvalio krašto tiltai: Ustukių (A. Smetonos) arkinis gelžbetoninis tiltas per Mūšą netoli Pasvalio, kelio Joniškis–Žeimelis–Pasvalys 64,3 km, pastatytas 1928 metais, projektuotas Prano Markūno ir santvarinis plieninis Saločių tiltas per Mūšą, kelio Biržai–Pasvaliečiai–Saločiai 21,6 km, pastatytas 1929 metais, projektuotas inžinieriaus Viktoro Rėklaičio.

1. Senasis tiltas per Mūšą, kurio vietoje 1928 m. buvo pastatytas naujasis tiltas. Pasvalys, 1927 m.
2. Pasvalio bažnyčia ir tiltas per Lėvenį. 1927 m.
3. Tiltas per Lėvenį. Pasvalys, 1927 m.
4. Istorinė Pasvalio miesto vieta: Svalios ir Lėvens santaka. XX a. pirmoji pusė
5. Tiltas per Svalios upę

             JONIŠKĖLIO TILTAS PER MAŽUPĘ

Pirmosios Lietuvos Nepriklausomybės laikų Joniškėlio valsčius paveldėjo labai prastus kelius. 1922 m. duomenimis, valsčiuje buvo 30,5 km I rūšies (važiuojamos dalies plotis apie 5 m) ir 23 kilometrai II rūšies (plotis iki 3,5 m) vieškelių, kuriais valsčius privalėjo rūpintis. Kiti keliai (o jų būta daugiausia) buvo vadinami paprastais ir jų būkle nebuvo nei kam, nei už ką rūpintis.

Gerėjant keliams ir susisiekimui iškilo nauji reikalavimai tiltams. 1927 m. Joniškėlio valsčiaus  savivaldybė atliko tiltų inventorizaciją. Stiprėjantis biudžetas leido pasenusius medinius tiltus pakeisti patvaresniais ir modernesniais. Tam tikslui savivaldybės biudžete 1928 m. atsirado eilutė „tiltams ir kelių įtvarams taisyti“ su atitinkamomis sumomis.

6. Joniškėlio katalikų bažnyčia ir Mažupės tiltas
7. Tvarkomos prieigos naujai pastatytam tiltui per Mažupę. Apie 1938 m.

SALOČIŲ TILTAS

Saločių miestelis išsistatęs kairiajame Mūšos krante, 22 km į vakarus nuo Biržų ir 23 km į šiaurę nuo Pasvalio, netoli Latvijos sienos. Per Saločius sidabrinę bangą supa Mūšos upė, jos krantus jungia miestelio įžymybė – 1930 m. pastatytas, inžinieriaus Viktoro Rėklaičio suprojektuotas originalios konstrukcijos sijinis santvarinis tiltas.

Tilto statymo darbams vadovavo Antanas Macijauskas, 1922–1923 m. buvęs Lietuvos atstatymo komisaru, nuo 1931 m. besiverčiantis privačia statybų inžinieriaus praktika.

Prieš pastatant tiltą, žmonės per Mūšą keldavosi valtimis ir keltu, vadinamu „paramu“. „Paramas“ kėlė dabartinio tilto vietoje. Juo buvo galima (už mokestį) persikelti su arkliais ir vežimais. Ypač didelis sambrūzdis prie „paramo“ būdavo pavasariais, per Šv. Jurgines, kai dvarų kumečiai ar žemės nuomotojai „ardinarčikai“ keldavosi į kitą dvarą ar žemę.

Saločių tilto statyba gyventojams buvo ilgai laukta džiugi naujiena bei sunkaus vargo pabaiga.

1930 m. „Lietuvos aidas“ rašė, kad tilto „istorijos esama gana įdomios“, jog dar prieš karą „pradėta klabenti į rusų valdžios duris, kad čia reikia tilto“, nes kraustymasis per upę keltu ne visada pasibaigdavęs laimingai, „nemaža arklių ir net žmonių tas keltas į Mūšos vandenėlį nuleidęs… Bet rusų valdžia buvo pratusi tik reikalaut, ne duoti. Ir iš vokiečių prašyta tilto, bet taip pat nieko negelbėjo. Susikūrus nepriklausomai Lietuvai, salotiečiai su dar didesne energija ėmė klabenti dėl tilto, žadėdami ir patys visokeriopai prie jo statybos prisidėti, šitie pasižadėjimai dalyką ir nulėmė“.

Tilto statybai panaudotos dvi santvaros iš 1928 m. balandžio 1 d. sugriuvusio Kauno Panemunės tilto. Šito tilto dalys nugabentos į Saločius, pridėta ir naujų konstrukcijų.

Tiltas pradėtas statyti 1929 m. gegužę ir baigtas tų pačių metų lapkričio 1 d. Statinys – apie 111 m ilgio geležinis, ant betono atramų tiltas, savivaldybei kainavęs 73 000 litų, jo savikainą sumažino vietos gyventojų pagalba: supilti pylimai, suvežta daug medžiagos, prisidėta prie darbų. Tilto statybai sunaudota apie 50 t metalo. Mūšos vagoje atramų poliai buvo kalami rankine poliakale. Saločių tiltas buvo labai griežtai prižiūrimas sargo Petro Savicko. O ir patys miestelio gyventojai labai brangino ir gerbė šį naudingą inžinierinį statinį.

Tilto tūrinė erdvinė kompozicija – trijų angų, metalinių santvarų, 5,34 m važiuojamosios dalies pločio. Perdangos plotis – 6,34 m. Krantinės atramos – ramtai ir tarpinės atramos – taurai (2, 3 ir 4) iš monolitinio gelžbetonio.

Oficialus atidarymas įvyko 1930 m. pavasarį. Buvo suorganizuota iškilminga šventė, kurioje dalyvavo statybos vadovai, vietos atsakingi darbuotojai bei garbingi svečiai. Tiltą pašventino Saločių parapijos klebonas kun. Aleksandras Štombergas.

1933 m. Saločių tiltui buvo suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas, įamžinant transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istorinį skrydį.

Karo metu, 1944 m. vasarį, tiltą bandyta susprogdinti – pažeista pirmos angos santvara, sudegė medinės sijos ir paklotas. Po karo tilto niekas nebeprižiūrėjo, nebuvo jokio sargo. Sunkiasvorės mašinos, traktoriai niokojo medinį tilto grindinį.

1971 m. buvo atliktas remontas – pakeista važiuojamosios dalies medinė danga.

1997 m. tiltas rekonstruotas – medinis tilto paklotas pakeistas gelžbetonine plokšte su mediniais šalitilčiais abiejose pusėse, perdažytos santvaros. Rekonstruotas tiltas buvo iš naujo iškilmingai atidarytas.

2009 m. dar kartą atliktas tilto remontas.

1929 m. pastatytas Saločių tiltas per Mūšą tebenaudojamas iki šių dienų. Įvertintas reikšmingu istorijai ir kultūrai, įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

8. Plaustas Mušos upėje, netoli tilto, kuris stovėjo iki 1930 m. Saločiai. Fotogr. Jaskaun
9. Saločių tilto statyba. 1933 m.
10. Saločių tilto statyba. Apie 1929 m. Fotogr. Chaitas Icikas
11. Saločių tilto statyba. Apie 1929 m. Fotogr. Chaitas Icikas
12. Saločių tilto statyba. Saločių tilto statybos darbų atidarymo dalyviai. Apie 1929 m. Fotogr. Chaitas Icikas
13. Saločių tiltas per Mūšą
14. Saločių tiltas. Fotogr. R. Kerbedienė

USTUKIŲ TILTAS (PREZIDENTO ANTANO SMETONOS)

Ustukių tiltas – automobilių tiltas kelyje Joniškis–Žeimelis–Pasvalys, kertantis Mūšos upę ties Ustukiais, Pasvalio rajone. Tilto ilgis 79 m, plotis 6 m. Tūrinė erdvinė kompozicija – monolitinio gelžbetonio, trijų angų, sijinis – santvarinis. Konstrukcijos – monolitinio gelžbetonio arkinės santvaros su statramsčiais. Už 1,2 km į pietus nuo tilto praeina Pasvalio aplinkkelis.

Šis tiltas konstrukciniu požiūriu tapatus Panevėžio „Laisvės“ tiltui.

Laikinas medinis Ustukių, arba vietos gyventojų dar vadintas „Užsukių“ vietovės tiltas per Mūšos upę buvo pradėtas statyti 1920 m. vasario 13 d. Pagrindinių tilto dalių, važiuojamosios dalies bei jos konstrukcijų statyba buvo baigta 1920 m. gruodžio 6 d. Tilto statyba apskrities valdybai kainavo 4 753 auksinus.

Ustukių tilto statyba vyko tuo metu, kai buvo renkami atstovai į Lietuvos valstybės Steigiamąjį Seimą.  Šis įvykis atsispindėjo pirminiame Ustukių tilto pavadinime –  Laisvės, taip buvo vadinamas statybos dokumentuose ir ilgam įsitvirtino vietos gyventojų sąmonėje.

1926 m. pavasarį ledonešio metu Ustukių tilto būklė labai pablogėjo, grindinys arklių kanopų išdaužytas, vietomis kiauras, skylės lentelėmis užkaltos. Tiltu jau buvo pavojinga ne tik važiuoti, bet ir eiti, ypač pavasario polaidžio metu.

1927 m. sausio 15 d. Vidaus Reikalų ministerijos Statybos inspekcija patvirtino naujojo Ustukių tilto projektą, kurio finansavimui pritarė ir Finansų ministerija.

Biržų apskrities valdyba 1927 m. kovo mėnesį pasirašė sutartį su Kauno bendrove „Statytojas“ ir jos vadovu rangovu Isaku Judelevičiumi. Sutartyje numatyta pastatyti gelžbetoninį „Laisvės“ tiltą per Mūšos upę prie Ustukių kaimo, Pasvalio valsčiuje, iš trijų fermų, bendro ilgio 78 m 45 cm, pakeliant esamas betonines atramas metru aukščiau už bendrą 108 000 litų atlyginimą.

Tiltą projektavo inžinierius Pranas Markūnas, jo projektuoti ir statyti tiltai buvo patikimi, gražūs, tobulų konstrukcijų. P. Markūnui buvo patikėta ir visų darbų statybos priežiūra ir techninė atsakomybė.

Tiltas pradėtas statyti 1927 m. ir pastatytas 1928 m.

Tilto pagrindinėms konstrukcijoms miško mediena buvo kertama Daujėnų girioje. Plautas žvyras tilto betoninių atramų statybai buvo imamas iš Mūšos upės dugno. Statyboje triūsė apie du šimtus žmonių. Valdžia buvo uždėjusi prievoles kiekvienam kiemui – reikėjo vežti žvyrą, akmenis. Tilto statybos darbams talkino ir lokomobilis.

Tilto statybos technologija buvo įdomi – ant suraizgytų geležinių sijų sumontavus klojinius buvo pilamas betonas ir taip tiltas pamažu „augo“.

Pagrindiniai tilto betonavimo darbai buvo baigti 1927 m. rugsėjo 10 d. ir rimties būklėje (neeksploatuojamas) išstovėjo apie devynis mėnesius.

„Laisvės“ tiltas turėjo būti atidarytas susisiekimui iki 1928 m. rugsėjo 1 d.

Didelių tiltų statybos užbaigimas Lietuvoje būdavo šventė tos vietovės gyventojams.

Oficialios Ustukių tilto iškilmės, jau pervadinto „Antanu Smetona“ valstybės prezidento garbei, vyko 1928 m. rugpjūčio 10 d.

Atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, Biržų apskrities valdybos nariai. Nuo prie tilto įsteigtos tribūnos sakomos kalbos, perkirpta juostelė.

Prezidentas A. Smetona tarė žodžius, tinkančius ir šioms dienoms: „Mūsų kraštas pergyveno nepalyginamai sunkius laikus nepriklausomą valstybę kuriant, be abejo, mūsų tautiečių vieningas darbas nugalės ir ekonominės krizės sunkumus“.

Lietuvos prezidentas po iškilmių pietavo ant Mūšos kranto esančioje ūkininko Paliūno sodyboje. Nors Vytartų dvare (buvusio Vytartų dvaro sodyba yra 1,5 km nuo Pasvalio į šiaurės vakarus, kairėje Mūšos pakrantėje) gyveno A. Smetonos giminaitis Marijonas Chodakauskas, Prezidentas poilsiui pasirinko ūkininko svetingumą, vaišinosi Mūšoje pagautais lynais, lydekomis.

Vietinės gyventojos Agatos Baltrašiūnaitės-Sabienės atsiminimuose aprašyta, jog „vaišės vyko jos vaikystės namuose. Garbūs svečiai ragavo „bulijoną“, šprotus, žuvis… Per visą kambarį stalai, tėvelio Paliūno alus“.

Tilto gimimo liudininkės ustukietės Julijos Keršanskaitės-Kalvėnienės atsiminimuose pasakojama, kad anuomet ji buvo dešimtmetė mergaitė tautiniais rūbais, laikiusi juostelę, kurią, iškilmingai atidarydamas tiltą, perkirpo Prezidentas. Įstrigo atmintin prezidento A. Smetonos išvaizda – jis buvo nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo.

Iškilmių ceremonija buvusi labai graži šventė, sukvietusią daugybę žmonių. Dauguma jų atvažiavo arkliniais vežimais, buvo ir kelios mašinos. Klebonas tiltą pašventino. Buvo sugiedotas valstybės himnas „Tautiška giesmė“, o pirmasis nauju Ustukių tiltu lydimas ovacijų limuzinu pervažiavo prezidentas A. Smetona.

Prie tilto buvo pritvirtinta lentelė, kad tiltas Antano Smetonos vardo. Sovietmečiu lenta nuimta ir tiltas imtas vadinti kaimo – Ustukių – vardu.

Pasvalio krašto kilmės rašytojas Jonas Mikelinskas eseistinėje apysakoje „Klėtelė prie kapelių, arba Dinozauro ausyje“ ilgesingai įvaizdino atmintį apie tiltą:  <<…>> kone tekinas nuskubėjai iki Antano Smetonos tilto per Mūšą. Nee, jis, tas tiltas, nūnai bevardis, tik tau liko ir pasiliko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos tiltas, o ne Ustukių, kaip visiems kitiems. Gal kaip tik dėl to čia ir sustojai atsikvėpti. Atsikvėpti? Ne, ne, tik susigraudinti – kiek akys užmatė į pietus ir į šiaurę upėje mūru stovėjo meldai, viksvos ir piktžolės, o vienur kitur blizgantis vandenėlis atrodė lyg ašaros, ištryškusios iš žmogaus nuskriaustos gamtos. Ir tu nusibraukei ašarą“.

Ustukių tiltas XX a. pabaigoje buvo rekonstruotas: paaukštintos tilto gelžbetonines atramas jungiančios gelžbetonio sijos. Senosios sijos buvo nuardytos – numuštos ir nupjauta armatūros geležis, o vietoje jų uždėtos metalinės atramų jungtys, gerokai aukštesnės (apie 0,5 m). Tiltas, kad ir rekonstruotas, perdažytas, tačiau išlaikė pirminę išvaizdą.

2003 m. Ustukių kaimo bendruomenės žmonės Žolinės dieną minėjo Ustukių tilto 75 metų jubiliejų. Tiltą išpuošė ąžuolo vainiku.

Pasvalio dekanas kunigas Algis Neverauskas linkėjo: „tegu būna saugus šis tiltas juo keliaujantiems žmonėms, tegu jie laimingai pasiekia savo namus, tegu tiesia gerumo tiltus tarp savęs ir kaimynų, iš širdies į širdį“.

 

15. Tiltas „Prezidentas Smetona“ per Mūšą. 1927 m.
16. Tiltas „Prezidentas Smetona“ per Mūšą. Pasvalys, 1928 08 10. Fotogr. P. Ločeris
17. Tilto per Mūšą atidarymo metu kalba LR prezidentas Antanas Smetona. Pasvalys, 1928 08 10. Fotogr. P. Ločeris
18. LR prezidentas Antanas Smetona lankosi pas pavyzdingą ūkininką Paliūną. Pasvalio vlsč., 1927 m. Fotogr. P. Ločeris
19. Tiltas per Mūšą netoli Pasvalio

Iliustracijų šaltiniai:
1. Senasis tiltas per Mūšą, kurio vietoje 1928 m. buvo pastatytas naujasis tiltas. Pasvalys, 1927 m. Fotogr. P. Ločeris. Iš: www.archyvai.lt/exhibitions/pasvalys/p26.jpg
2. Pasvalio bažnyčia ir tiltas per Lėvenį. 1927 m. Fotogr. P. Ločeris. LCVA. Iš: http://www.archyvai.lt/exhibitions/pasvalys/p64.htm 
3. Tiltas per Lėvenį. Pasvalys, 1927 m. Fotogr. P. Ločeris. LCVA. Iš: http://www.archyvai.lt/exhibitions/pasvalys/p65.htm
4. Istorinė Pasvalio miesto vieta: Svalios ir Lėvens santaka. XX a. pirmoji pusė. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka. Iš: http://www.pasvalia.lt/dokumentai/8292-istorine-pasvalio-miesto-vieta-svalios-ir-levens-santaka
5. Tiltas per Svalios upę. 2015 04 16. Fotogr. N. Steponaitytė. Iš: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/ebb7d8d0-17f2-47af-9e8f-63c8640946c8
6. Joniškėlio katalikų bažnyčia ir Mažupės tiltas. Iš: Praeities vaizdai, 1918—1940. Kaunas, 2016, p. 78.
7. Tvarkomos prieigos naujai pastatytam tiltui per Mažupę. Apie 1938 m. Iš: Joniškėlis. Vilnius, [2007], p. 241.
8. Plaustas Mušos upėje, netoli tilto, kuris stovėjo iki 1930 m. Saločiai. Fotogr. Jaskaun. Iš: https://artsandculture.google.com/asset/salociai-lithuania-view-of-the-musa-river/cwEs9QV7TIMUbA
9. Saločių tilto statyba. 1933 m. Saločių A. Poškos vidurinės mokyklos Krašto istorijos muziejus. Iš: http://www.pasvalia.lt/img/full_dm185_185_Tilto_statyba.jpg
10. Saločių tilto statyba. Apie 1929 m. Fotogr. Ch. Icikas. BKM GEK 27588/28. Iš: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/117141483?s_id=2lq11kKzkIQomZAe&s_ind=3&valuable_type=EKSPONATAS 
11. Saločių tilto statyba. Apie 1929 m. Fotogr. Ch. Icikas. BKM GEK 27588/27. Iš: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/117141364?s_id=6EwzPpMEbyN7tPVy&s_ind=416&valuable_type=EKSPONATAS
12. Saločių tilto statyba. Saločių tilto statybos darbų atidarymo dalyviai. Apie 1929 m. Fotogr. Ch. Icikas. BKM GEK 27588/26. Iš: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/117141220?s_id=tVjcQvuRZzepZAAM&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS
13. Saločių tiltas per Mūšą. Iš: Viršilas, V. Lietuvos tiltai = The bridges of Lithuania. Vilnius, 1998, p. 38.
14. Saločių tiltas. 2012 08 30. Fotogr. R. Kerbedienė. Iš: https://kvr.kpd.lt/KvrWcf/LabbisServiceKvr.svc/GetImageThumb/06539367-2d11-4639-bad0-bf35f7e74031/200
15. Tiltas „Prezidentas Smetona“ per Mūšą. 1927 m. Nežinomas fotografas. PaKM GEK 225. Iš: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/47432138?s_id=6EwzPpMEbyN7tPVy&s_ind=155&valuable_type=EKSPONATAS
16. Tiltas „Prezidentas Smetona“ per Mūšą. Pasvalys, 1928 08 10. Fotogr. P. Ločeris. LCVA. Iš: http://www.archyvai.lt/exhibitions/pasvalys/p30.jpg
17. Tilto per Mūšą atidarymo metu kalba LR prezidentas Antanas Smetona. Pasvalys, 1928 08 10. Fotogr. P. Ločeris. Iš: http://www.archyvai.lt/exhibitions/pasvalys/p29.jpg
18. LR prezidentas Antanas Smetona lankosi pas pavyzdingą ūkininką Paliūną. Pasvalio vlsč., 1927 m. Fotogr. P. Ločeris. LCVA. Iš: http://www.archyvai.lt/exhibitions/pasvalys/p34.htm
19. Tiltas per Mūšą netoli Pasvalio. Iš: Viršilas, Vytautas. Lietuvos tiltai = The bridges of Lithuania. Vilnius, 1998, p. 38.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Aničas, Jonas. Pasvalio krašto istorija 1918–1940 m.  Kaunas, 2012, p. 102–103, 194–201, 206.
2. Aničas, J., Milius, J., Kaškelis, J., Garliauskas, A. Atgavus nepriklausomybę (1919–1940). Joniškėlis. Vilnius, [2007], p. 185–279.
3. Giedrytė, Toma. Bendruomenė šventė… tilto gimtadienį : įspūdis. Iliustr. Darbas. 2003, rugpj. 23, p. 3.
4. Inžinierius Antanas Macijauskas vadovavo Saločių [Dariaus ir Girėno] tilto statybai : atmintis. Darbas. 2003, saus. 9, p. 2.
5. Mikelinskas, Jonas. Klėtelė prie kapelių, arba Dinozauro ausyje : [eseistinė apysaka]. Varpai, nr. 9 (1995), p. 62–101.
6. Maršrutas dviračiu ar automobiliu „Pasvalys–Mediniai“. Prieiga internete: http://www.pasvaliomuziejus.lt/index.php/turizmas/turizmo-marsrutai/118-marsrutas-dviraciu-ar-automobiliu-pasvalys-mediniai
7. Kalvėnienė, Julija. Pirmasis naujuoju tiltu pervažiavo Prezidentas Antanas Smetona / prisiminimus užrašė Sigitas Kanišauskas. Šiaurietiški atsivėrimai. 2008, nr. 2, p. 32.
8. Sinkevičiūtė, Aida. Saločių tiltas per Mūšą. Prieiga internete: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1303
9. Švedarauskas, Stanislovas. Ustukių tilto statybos istorija 1920–1928 m. Iliustr. Šiaurietiški atsivėrimai. 2008, nr. 2, p. 26–31.
10. Ustukių tiltas. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Ustuki%C5%B3_tiltas