Atkūrus nepriklausomybę, šalies ūkio augime atsivėrė naujas pakilimo tarpsnis visos Lietuvos, taip pat ir Panevėžio krašto istorijoje.

Pirmoji Panevėžio apskrities savivaldybė, gerinant susisiekimą keliais ir pereinant prie jų pastovesnės konstrukcijos, ypatingą dėmesį skyrė plentų ir tiltų statybai.

Dauguma anksčiau statytų tiltų buvo mediniai, juos vos ne kiekvieną pavasarį buvę potvyniai, ledo lytys nugriaudavo. Betoninių ir gelžbetonio tiltų visai nebuvo, tik kai kur, dvaruose, prie malūnų užtvankų tiltai turėjo akmenines atramas. Pirmaisiais nepriklausomybės metais, trūkstant lėšų, dar buvo statomi mediniai tiltai, o jau trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje palaipsniui pereita prie gelžbetoninių statinių.

Panevėžio apskrities savivaldybė buvo numačiusi pastatyti 5 gelžbetoninius ir 10 medinių tiltų už 130 200 Lt.

1938 m. Panevėžio apskrityje priskaičiuojami 36 gelžbetonio tiltai bendro 716 m ilgio ir 110 medinių tiltų bendro 15,35 m ilgio.

Bene pirmuoju Panevėžio krašto gelžbetoninių tiltų įvardinamas balkinis, trijų angų 40 metrų Velžio tiltas per Nevėžį statytas 1927 m. Tiltą projektavo inžinierius Pranas Markūnas.

Iš ankstesniais metais pastatytų tiltų dar minėtini šie gelžbetoniniai tiltai per Nevėžį: 1925 m. Panevėžyje gelžbetoninis trijų angų „Laisvės“ tiltas, kurio fermas projektavo inžinierius P. Markūnas. Tais pačiais metais atidarytas ir sutvarkytas tiltas Respublikos gatvėje. Ir šio tilto statybą prižiūrėjo inžinierius P. Markūnas.

1927 m. Rodų II tiltas, priklausantis Rodų II dvaro sodybos kompleksui.

1928 m. statytas P. Markūno suprojektuotas 20 metrų Raguvos tiltas, 1930 m. 24 metrų tiltas – Miežiškiuose.

1928 m. statytas inžinieriaus P. Markūno projektuotas rėminės konstrukcijos su konsolėmis sistemos 20 m ilgio ir 5,7 m pločio tiltas pastatytas Raguvoje.

Ženklesnis pastatytų gelžbetoninių tiltų skaičius nustatytas 1928–1938 metais.

Respublikinė spauda 1931 m. pažymėjo didelio 68 metrų Gerberio sistemos tilto Krekenavoje per Nevėžį pastatymą. Tilto projektuotojas – Pranas Markūnas, statybos darbų vykdytojas – inžinierius Kazys Germanas.

Didelis visuomenės dėmesys skirtas vienam gražiausių Panevėžio krašto tiltų – 1933 m. statytam Paliūniškio gelžbetoniniui, arkiniui, su trimis judamaisiais šarnyrais tiltui, kurį projektavo inžinierius Kazys Germanas.

1938 m. iš pastatytų 5 gelžbetoninių ir 10 medinių tiltų žymesni buvo: Berčiūnų kaime kelyje Panevėžys – Šiauliai, ir Pajuostės dvaro.

Beveik visą antrąjį savivaldybės veiklos dešimtmetį (1928–1938) gelžbetoninių tiltų statybą organizavo, projektavo ir vykdė inžinierius Kazys Germanas ir Pranas Markūnas.

Skaitytojo dėmesiui – keleto Panevėžio krašto tiltų ikonografinių, istorinių-faktografinių duomenų, amžininkų atsiminimų aprašymų.

PANEVĖŽIO MIESTO TILTAI

LAISVĖS TILTAS

Panevėžys 1920 m. buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, kuriame gyveno apie 20 tūkst. gyventojų.

Miestą ir jo centrinę istorinę dalį skyrė negilus, bet lygumų kraštovaizdžio atžvilgiu išvaizdus slėnis bei juo pratekanti Nevėžio upė, kurios krantus jungė 2 pagrindiniai tiltai ties Respublikos ir tuomete Tilto (dabar Smėlynės) gatve tarp Naujojo Panevėžio ir Smėlynės priemiesčio ir trys lieptai.

Reikėjo dėti nemažai pastangų atkurti karų nuniokotą miestą, itin prasta buvo tiltų būklė.

1925 m. kovo 3 d. miesto valdžia paskelbė abiejų gelžbetoninių tiltų atstatymo ir darbų užbaigimo konkursą, kuriame dalyvavo net įmonė iš Berlyno. Konkursą laimėjo tuo metu Kaune gyvenęs tiltų inžinierius Pranas Markūnas, su kuriuo 1925 m. balandžio 9 d. ir buvo sudaryta darbų sutartis. P. Markūnas šiam tiltui suprojektavo fermas. Fermų sistema – parabolinės arkos su stygomis. Arkų aukštis – 5 m, tilto bendras plotis 8 m, ilgis – 76,8 m. Gelžbetoninės tilto arkos buvo atremtos į 1918 m. vokiečių įtvirtintas betonines atramas. Tilto ilgis buvo 76,8 m. Visų trijų arkų angos – po 25,6 m.

Tilto tvarkymo darbai tuometėje Tilto gatvėje buvo įkainoti 107 tūkstančiais litų. Statybos darbai vyko sparčiai ir tų pačių metų rugpjūčio 26 d. tiltas buvo išbandytas. Tilto tvirtumą tikrino per jį važiavę 2 žvyro prikrauti automobiliai.

Tilto atidarymo išvakarėse savaitraštis „Panevėžio balsas“ informavo: „rugpiūčio 30 d. bus naujo tilto ant Nevėžio atidengimas važiavimui. Į iškilmes kviečiami svečiai iš Kauno – ministeriai ir kiti. Tiltas geležies – betono“.

1925-ųjų rugpjūčio 30 d. tiltas, su didžiulėmis įspūdingomis arkomis, buvo iškilmingai atidarytas. Tiltas pavadintas Laisvės vardu

Miesto spauda tądien rašė: „Iš ryto lynojo, bet apie vidurdienį dangus prasiblaivė, ėmė šviesti saulė. Žmonių prie tilto susirinko didžiausios minios — pilnos gatvės, aplipę krantai. Nevėžis, išsiliejęs iš krantų, srauniai teka. Minia sujudo — įkrito vaikas į Nevėžį. Policininkas šoka į vandenį, vaikas išgelbėtas“ bei „per tiltą pravažiuoja du sunkieji automobiliai, puikiu aliuriu per tiltą perlekia gaisrininkai su savo mašinomis. Tiltas geležies betono tikrai išrodo puikiai“.

Atvykus valdžios atstovams, iškilmės pradėtos bendra malda. Miesto valdyba tarybos nariams ir svečiams surengė pietus. Romantiško Laisvės tilto vaizdinys giliai įsirėžė į daugelio vyresniosios kartos panevėžiečių atmintį. Pasak Lietuvos geodezininko, hidrologo, technikos mokslų daktaras Stepono Kolupailos „Iš upės tiltas gražiai atrodo, bet panevėžiečiai juo labai nepatenkinti: jis per daug siauras […], dažnai įvyksta susidūrimai ir kiti nesusipratimai“.

Laisvės tiltas dažnai fotografuojamas Smėlynės gatvės panoraminiams atvaizdams, asmeninių nuotraukų bei dokumentinių kronikų siužetams, miesto kraštovaizdžio kompozicijoms.

1961 m. dėl išaugusio transporto skaičiaus ir įvairovės 1964 m. gatvė išplatinta ir „Laisvės“ tiltas buvo nugriautas; jo vietoje pastatytas naujas 54 m ilgio ir 20 m. pločio nekarpytos sistemos sijinis gelžbetoninis trijų angų tiltas.

RESPUBLIKOS TILTAS

Kitas istorinės praeities Panevėžio tiltas per Nevėžį, statytas dar 1888 metais, jungia Naujamiestį su geležinkelio stotimi. Tai buvo trijų angų sijinis tiltas ant akmens mūro atramų – taurų ir ramtų. Tilto 12 m medinis paklotas buvo įrengtas ant geležinių sijų. Steponas Kolupaila, nuosekliai studijavęs Nevėžio upės hidrografiją, rašė: „1925 m. medinė važiuojamoji dalis pakeista gelžbetoniniu perdengimu ant senų atramų. Tiltas 3 angų, balkinis, bendro ilgumo 42,0 m (su ramtų sparnais), angos po 11,2 m; važiavimas viršum, gatvė 7,7 m, du šaligatviai po 1,9 m, bendras platumas 11,5 m; aukštis 4,5 m; laisva anga 30 m. Perdengimą projektavo inžinierius P. Markūnas; kaštavo jis 33 250 Lt. (neskaitant atramų ir geležinių sijų). Tiltas pavadintas „Respublikos“ tiltu“.

Siekta, kad tiltas tenkintų išaugusius miesto transporto poreikius. Jis buvo statomas be apatinių atramų. Tokia konstrukcija sumažino ledų susigrūdimą pavasario ledonešio metu.

Inžinieriaus P. Markūno projektuotos tilto perdangos neliko – Antrojo pasaulinio karo metais tiltas buvo susprogdintas.

1966 m. „Lietprojektas“ suprojektavo (projekto autoriai K. Vasiliauskas ir D. Žičkis), o 1968 m. pastatė naują modernų 50 metrų ilgio „Respublikos“ tiltą, kurio važiuojamosios dalies plotis 12 metrų.

PANEVĖŽIO RAJONO TILTAI

KIRŠINO UPĖS TILTAS

Naujamiesčio–Krekenavos kelią kerta pilnavandenis Kiršinas. Šiame kelyje tarpukaryje buvo pastatytas gelžbetonis 34 m ilgio ir 5 m pločio tiltas.

KREKENAVOS TILTAS

Krekenava yra kelyje Panevėžys–Kėdainiai, miestelio didžioji dalis – dešiniajame Nevėžio krante. Plentas iš Panevėžio iki Krekenavos eina kairiuoju Nevėžio krantu, o nuo Krekenavos iki Kėdainių – dešiniuoju krantu. Žinoma, kad Krekenavoje dar 1898 m. buvo medinis tiltas per Nevėžį. Kaip ir daugelis to meto medinių tiltų, jis buvo veikiamas gana stiprių Nevėžio pavasario potvynių, apgadindavo ir plaukiantys ledai.

Krekenavos miestelį kertantis reikšmingas krašto ekonomikai kelias skatino jo plėtrą. Tvirtas ilgaamžis tiltas per Nevėžį buvo būtinas.

1931 m. Krekenavoje per Nevėžį buvo pastatytas trijų angų Gerberio sistemos tiltas. Jo sijos buvo paremtos dviem masyviais taurais ir galuose dvejomis rėminėmis atramomis. Bendras tilto ilgis – 68 m, plotis – 8 m. Tiltą sudarė trys angos, dvi konsolės po 6 m. Važiuojamosios dalies platumas 5,4 m ir dviejų šaligatvių po 1,3 m, viso 8,0 m; tilto aukštis 6,9 m (virš žemo vandens); laisva anga 52,0 m. Tilto sąmatinė vertė – 102 560 Lt, bet visus žemės darbus atliko nemokamai vietos gyventojai, todėl tiltui užteko 97 800 Lt. Tiltą projektavo inžinierius Pranas Markūnas, statybą prižiūrėjo inžinierius Kazys Germanas.

Tilto atidarymo iškilmes aprašė „Panevėžio balsas“, skelbęs, kad tiltas pastatytas apskrities savivaldybės su valstybės ir vietos gyventojų parama: „ūkininkai natūraliu būdu privežė pylimui žemių, akmenų ir žvyro. Tiltą iškilmingai pašventino vietos klebonas kun. Baronas ir [kt.].“

Krekenavos tiltas 1944 m. buvo susprogdintas atsitraukiančios vokiečių kariuomenės.

2015 m. tiltas rekonstruotas: įrengta nauja perdanga iš plieninių sijų ir gelžbetoninės perdangos plokštės, naujos krantinės atramos. Visi plieninių sijų paviršiai padengti nuo korozijos apsaugančiais dažais. Ant tilto perdangos ir krantinių atramų sparnų sumontuoti nauji turėklai.

MIEŽIŠKIŲ TILTAS

Miežiškių gelžbetoninį tiltą, esantį miestelio prieigoje prieš bažnyčią, 1929 m. suprojektavo jaunas 32 metų pirmasis Panevėžio apskrities inžinierius Kazys Germanas. Jis atliko ir tilto statybos priežiūrą.

1930 m. pastatytas 24 m ilgio tiltas – rėminėmis atramomis su konsolėmis: dvi angos po 9 m; bendras ilgumas su konsolėmis po 3 m yra 2–1 m, platumas 5,7 m, aukštis 3,5 m. Sąmatinė vertė – 26 480 Lt. Tiltas buvo siauras, negalėjo prasilenkti dvikinkiai vežimai. Važiuojant nuo Panevėžio, posūkyje prieš tiltą, atkarpa buvo staigi, blogai parengta eismui, todėl šioje įkalnėje automobiliai dažnai nuslysdavo nuo kelio.

PALIŪNIŠKIO TILTAS

Vienas gražiausių inžinierinių statinių Panevėžio apskrityje – 1933 m. pradėtas ir 1934 m. baigtas statyti gelžbetonio tiltas kelyje Paliūniškis–Vabalninkas. Jį projektavo ir statybos darbus prižiūrėjo tuometis Panevėžio apskrities savivaldybės inžinierius, vėliau ėjęs  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro pareiga – Kazys Germanas (1897–1980).

Aprašomuoju laikotarpiu Paliūniškio tiltas vaidino kur kas svarbesnį vaidmenį nei dabar – per jį ėjo pagrindinis kelias iš Panevėžio link Subačiaus, Kupiškio.

Iki pastatant šį gelžbetoninį tiltą, beveik toje pat vietoje stovėjo 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanorių statytas medinis tiltas. 1932 m. potvynio stipriai apardytas, o kitų metų pavasarį, ledų sangrūdai išnešus vieną atramą, susisiekimas juo buvo nutrauktas.

Projektuojamojo tilto vietoje buvo gilu (per 2,5 m gilumo), senojo tilto pylimai aukšti, tad buvo sumanyta statyti arkinį tiltą ir perdengti upę viena 45 m anga. Padarius gręžinius rastas labai tvirtas sausas molis ir nuspręsta, kad ypatingų pamatų sutvirtinimų nereikės.

Originalios konstrukcijos arkinis tiltas konstruotas iš monolitinio gelžbetonio. Angos perdengimą sudaro trys trijų lankstų arkos ir plokštė viršuje, kuria eismas vyksta viena juosta. Tiltas – 62 m ilgio, 5,4 m pločio. Šalitilčių nėra.

Tilto statybai sunaudota: betono – 1 090 kub. m, apvalios geležies — 24 680 kg, kampinės geležies turėklams – 1 903 kg, plieno šarnyrams – 6 153 kg. (rašė inž. K. Germanas leidinyje „Technika ir ūkis“, 1935, nr. 2). Pastatytas apskrities savivaldybės lėšomis ir kainavo 72 000 Lt.

1933 m. tiltui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.

Paliūniškio tiltas buvo keletą kartų rekonstruotas: 1974 m. pakeisti turėklai ir 1993 m. tiltas buvo praplatintas iki 5,6 m pločio. Važiuojamoji dalis iš pradžių buvo grįsta akmenimis, vėliau pakeisti asfalto danga.

2012 m. tiltas buvo uždarytas patikrai: apžiūrėtos konstrukcijos, privažiavimai, o vėliau atliekami statiniai ir dinaminiai bandymai, kurie parodė, kad inžinerinis objektas atitinka visus reikalavimus.

1996 m. birželio 24 d. tiltas įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir yra vienas iš trijų  istorijai ir kultūrai reikšmingų Panevėžio regiono tiltų, turinčių vertingų inžinierinių, kraštovaizdžio savybių.

PINIAVOS TILTAS

Pirmasis medinis su turėklais Piniavos tiltas, statytas 1910–1911 m. prie malūno, buvo senas ir nesaugus.

Naujasis Piniavos tiltas pradėtas statyti 1938 m. anksti pavasarį. Tilto projektą parengė inžinierius Kazys Germanas. Tilto statybą prižiūrėjo inžinierius Jasinskas, statybos rangovas – Kerševičius, meistras Korsakas.

Labai išsamus pasakojimas apie tilto statybą aprašytas pedagogės Juzėnienės Zinos parengtame kraštotyriniame darbe:

„Piniavietis Matas Bliumas, tuo metu dirbęs prie tilto statybos, prisimena, kad statybai reikalingus akmenis vežė iš Bernatonių, Pakuodžiupių, Janališkių kaimų. Smėlį gabeno iš Paįstrio gyventojo Svideskio laukų, žvyrą – iš Knizikevičiaus. Kitas medžiagas gabeno iš Panevėžio. Prie statybos vežikais su savo arkliais dirbo piniaviečiai Vasiliauskas, Juozas ir Matas Bliumai, Jonas ir Petras Bručai ir kitų kaimų gyventojai. Per dieną suvažinėdavo du kartus, už reisą mokėjo iki 10 litų. Pylimui žemes ir kitas medžiagas vežė taip pat arkliniais vežimais, taip vadinamomis „kalamaškėmis“, nes kitos technikos tuo metu nebuvo. Tilto darbininkai dirbo net iš Utenos. Jie buvo apsistoję pas piniaviečius.

Tilto atramos polius kalė rankine poliakale, prie kurios dirbo šeši vyrai. Duobės buvo kasamos rankiniais kastuvais, duobėse atsiradusį vandenį išsiurbdavo su traktoriuku dirbęs Alfonsas Gaspariūnas iš Paįstrio. Betoną maišė rankiniu būdu ir arkliais. Paruoštą skiedinį užtraukdavo specialiu vagonėliu. Apmokėjimas už darbą buvo geras, pinigai išmokami kas savaitę. Todėl darbininkai labai stengėsi, dirbo net naktimis.

Piniavos tiltas buvo pastatytas per gana trumpą laiką. Pradėtas statyti anksti pavasarį, baigtas tų pačių metų lapkričio mėnesį. Tilto statyba kainavo 200 000 litų. Į tilto atidarymo iškilmes susirinko daugybė žmonių. Visi norėjo pamatyti autobuso, pirmą kartą pravažiuosiančio nauju tiltu. Prasidėjus karui, rusai traukdamiesi užminavo tiltą. Apie tai sužinojo šaulių būrio vadas Vasiliūnas ir jo dėka tiltas buvo išgelbėtas“.

1967–1968 m. Piniavos tiltas buvo perstatytas.

RAGUVOS TILTAS

Raguva yra kairiajame Nevėžio aukštupio krante, 28 km nuo Panevėžio. Kol nebuvo modernaus plento iš Panevėžio pro Ukmergę į Vilnių, transportas važiuodavo senuoju plentu pro Raguvą inžinieriaus Prano Markūno suprojektuotu tiltu. 1928 m. pastatytas sijinis gembinės sistemos 20 m ilgio ir 5,7 m pločio Raguvos tiltas kelyje Raguva–Taujėnai. Tilto techniniai duomenys: rėminės su konsolėmis sistemos; anga 12 m; bendras ilgis su konsolėmis po 4 m yra 20 m, platumas 5,7 m, aukštis 2,4 m. Tiltas kainavo 21 840 Lt.

RODŲ II DVARO SODYBOS TILTAS

Tiltas Panevėžio rajono savivaldybės, Krekenavos seniūnijos, Rodų II kaime savo vertingomis savybėmis priskirtas regioninio architektūros inžinierinio statinio lygmeniui. Priklauso Rodų II dvaro sodybos kompleksui. Techniniai duomenys – 2 tarpatramių gelžbetoninis tiltas su važiuojamąja dalimi, 8 kvadratinio skerspjūvio gelžbetoniniai stulpai su skersiniais ir gelžbetoninėmis sijomis bei pasparomis.

VELŽIO TILTAS

Velžys – gyvenvietė Panevėžio rajone, kur Juodos upelis įteka į Nevėžį. Iki 1924 m. gyvenvietė naudojosi mediniu tiltu, kurį nusiaubė potvyniai.

Panevėžio rajone kelyje Panevėžys–Troškūnai–Panevėžys 1927 m. pastatytas gelžbetoninis sijinės konstrukcijos, ant dviejų masyvių taurų ir dviejų rėminių atramų krantuose, su konsolėmis,  Velžio tiltas, projektuotas inžinieriaus Prano Markūno. Jis buvo trijų angų, bendras ilgis 40 m, plotis 5,6 m., aukštis 4,5 m. ir kainavo 58 850Lt.

Kelių statybos inžinierius, kolekcininkas Henrikas Kebeikis apie Velžio tiltą, esantį Anykščių–Panevėžio kelio 51,7 kilometre, rašė, kad šis tiltas „Monolitinis, rėminis, nekarpytasis pastatytas 1930 m. Tai penkių tarpatramių (trijų tarpatramių su gembėmis) gelžbetoninis tiltas. Perdangoje – monolitinė briaunotoji plokštė su trimis išilginėmis sijomis: dviem pagrindinėmis ir viena pagalbine. Antra ir trečia atrama – masyvūs monolitiniai taurai, pirma ir ketvirta – liaunos kolonos (po dvi atramoje)“.

1960 m. Velžio tiltą platinant kelią rekonstravo pats Pranas Markūnas – šalia esamo tilto pastatė naują sijinį karpytąjį gelžbetoninį tiltą. Važiuojamoji dalis buvo 9,04 m pločio.

Iliustracijų šaltiniai:
1. Senojo Panevėžio panorama su Laisvės tilto fragmentu. Apie 1925–1940 m. Fotogr. nežinomas. PKM. Iš: Liaudies kultūra. 2011, nr. 1, p. 28.
2. Laisvės tiltas. 1925 m. Iš: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/paneveziobalsas/lietuvos-keliai-kartais-duobeti-kartais-neisvaziuojami-bet-savi/
3. Laisvės tiltas Panevėžyje. Apie 1935 m. PKM. Iš: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/pirmaja-nepriklausomybe-menantys-muziejaus-eksponatai
4. Medinis lieptas per Nevėžį. Matomas ir Laisvės tiltas. XX a. pirma pusė. PKM. http://pilotas.lt/wp-content/uploads/2016/03/images_phocagallery_4393_dirbt_pane_1603_4393_dirbt_pane_1603bl01_4393_e06.jpg
5. Tiltas per Nevėžį Panevėžyje, Smėlynės gatvėje. 1955 m. Iš: https://scontent.fvno3-1.fna.fbcdn.net/v/t31.0-8/13495460_10153560308011976_7697018667477304031_o.jpg?_nc_cat=0&oh=ee0d00822fdaba16b12e01ead7d53af6&oe=5B61A2C9
6. Respublikos tiltas Panevėžyje. Iš: Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. Kaunas, 2004, p. 137.
7. Trys Panevėžio mergaičių gimnazijos VIII a klasės gimnazistės prie Nevėžio upės paskutinio skambučio dieną. 1939 m. Nežinomas fotografas. PKM GEK 13274. Iš: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/48617383?s_id=rZ0n6cO7AMqwBcox&s_ind=88&valuable_type=EKSPONATAS
8. Respublikos tiltas per Nevėžį ties Mielių ir spirito rektifikacijos (buvusiu Stanislovo Montvilos) fabriku. 1930 m. Nežinomas fotografas. PKM GEK 4084. Iš: https://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/66526291?s_id=jt69frMrUQVfxBDZ&s_ind=217&valuable_type=EKSPONATAS
9. Tiltas per Kiršiną ties Naujamiesčiu. Fotogr. G. Kulikauskas. 2010 m. rugpjūtis. Iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kir%C5%A1inas#/media/File:Tiltas_per_Kirsina_02.jpg
10. Inžinieriaus Prano Markūno suprojektuotas Gerberio sistemos tiltas per Nevėžį Krekenavoje, pastatytas 1931 m. Fotogr. T. Bajorūnas. PKM GEK 33018. Iš: https://www.limis.lt/paieska/perziura/-/exhibit/preview/57204001?s_id=jt69frMrUQVfxBDZ&s_ind=1607&valuable_type=EKSPONATAS
11. Tiltas per Linkuvėlę netoli Krekenavos. Iš: Panevėžio apskrities savivaldybė, 1918–1938. Panevėžys, 1938, p. 19.
12. Tiltas per Nevėžį. Iš: Vincas Ferinauskas ir jo fotografija. [Panevėžys], 2002, p. 40.
13. Naujojo Miežiškių gelžbetoninio tilto statybos 1930 m. pavasarį. Iš: Miežiškiai. Kaunas, 2003, p. 35.
14. Paliūniškio tiltas. Iš: http://www.autc.lt/Handlers/ImageHandler.ashx?b=true&i=1315&fn=15ff0128-d5e3-47e3-afb1-5ab5ab47bcf3
15. Paliūniškio originalios konstrukcijos arkinis gelžbetoninis tiltas – vienintelis toks Lietuvoje. 1995 m. H. Kebeikio kolekcijos nuotr. Iš: http://www.autc.lt/Handlers/ImageHandler.ashx?b=true&i=1315&fn=2959f430-8a18-46e8-b1c8-3bec83d39d23
16. Paliūniškio tilto lenta su įrašu. Fotogr. A. Gendrėnienė. 2013 01 16. Iš: https://kvr.kpd.lt/KvrWcf/LabbisServiceKvr.svc/GetImageThumb/1865bcda-0097-4888-bc8b-af750f5bfad2/200
17. Senasis Piniavos tiltas. Iš: https://d1u1p2xjjiahg3.cloudfront.net/02344b5c-89a5-4803-982b-6452cc2f0ed3_l.jpg
18. Tiltas ties Raguva. Iš: Kolupaila, Steponas. Nevėžis. Kaunas, 1936, p. 100.
19. Rodų II dvaro sodybos tiltas. Vaizdas iš Š[iaurės] R[rytų]. Fotogr. A. Gendrėnienė. 2011 03 29. Iš: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/1ff8bb31-71e1-4311-a6e1-4c820c88b8aa
20. Rodų II dvaro sodybos tiltas. Iš: https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=37619672
21. Tiltas ties Velžiu. Iš: Kolupaila, Steponas. Nevėžis. Kaunas, 1936, p. 100.
22. Tiltas per Nevėžį kelio Anykščiai–Panevėžys 51,7 km. [Velžio tiltas]. Iš: Kebeikis, Henrikas Adolfas. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. Kaunas, 2004, p. 134.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Germanas, Kazys. Paliūniškio geležies betono tiltas. Technika ir ūkis, 1935, nr. 2, p. 58–61. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=137514&biRecordId=21675
2. Juknevičius, Petras. Iš Panevėžio apskrities savivaldybės veiklos 1918–1940 metais. Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krasto_istorija/Juknevicius%20Is%20Panevezio%20apskrities%20savivalsdos.pdf
3. Juknevičius, Petras. Kiršinas. Panevėžys, 2003, 16 p.
4. Juknevičius, Petras. Senasis Krekenavos tiltas. Prieiga internete: http://www.sena.panrs.lt/leidiniai/petras/1997/senasis_krekenavos_tiltas.pdf
5. Kebeikis, Henrikas Adolfas. Tiltai per Nevėžį. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. Kaunas, 2004, p. 134–137.
6. Kolupaila, Steponas. Nevėžio tiltai. Nevėžis. Kaunas, 1936, p. 97–105.
7. Krekenavoje rekonstruojamas tiltas per Nevėžį. Prieiga internete: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/krekenavoje-rekonstruojamas-tiltas-per-nevezi-221-517378
8. Marciuška, Vladislovas. Apylinkės kraštovaizdis. Miežiškiai. Kaunas, 2003, p. 20–36.
9. Paliūniškis. Prieiga internete: http://www.panrbiblioteka.lt/lt/krastotyra/virtualus-archyvas/3817-paliuniskis
10. Panevėžio apskrities savivaldybė, 1918–1938. Panevėžys, 1938, 30 [9] p.
11. Panevėžio apskrities valdybos įsakymas dėl kelių ir tiltų taisymo. 1922 m. [PKM dokumentų rinkinys.]. Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/files/senieji_leidiniai/Isakimas_del_keliu_taisymo_1922_pkm_dokumentai_gek_2566_r_2218.pdf
12. Pikelytė, Zita. Miestas ir laiko ženklai 1918–1940 metų Panevėžio fotografijoje. Panevėžio praeities: kultūros paveldas. Panevėžys, 2010, p. 31–50.
13. Pilkauskas, Donatas. Panevėžio urbanistinė raida XX a. pradžioje. Prieiga internete: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/panevezio-urbanistine-raida-xx-a-pradzioje/
14. Pilkauskas, Donatas. Panevėžio miesto urbanistinė raida 1920–1940 m. Prieiga internete: http://www.voruta.lt/panevezio-miesto-urbanistine-raida-1920-1940-m/
15. Pilkauskas, Donatas, Gaidelienė, Jūratė. Pirmąją nepriklausomybę menantys muziejaus eksponatai. Prieiga internete: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/pirmaja-nepriklausomybe-menantys-muziejaus-eksponatai/
16. Piniavos senasis tiltas. Prieiga internete:  http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Piniavos_senasis_tiltas
17. Savickienė, Daiva. Lietuvos keliai: kartais duobėti, kartais neišvažiuojami, bet savi. Prieiga internete: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/paneveziobalsas/lietuvos-keliai-kartais-duobeti-kartais-neisvaziuojami-bet-savi/
18. Sinkevičiūtė, Aida. Paliūniškio tiltas per Lėvens upę. Prieiga internete: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1315?rt=3&pl=5
19. [Tilto atidarymas: žinutė]. Panevėžio balsas, 1925, rugpj. 27, p. 2. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB1F6F28A5