Panevėžio mokytojų seminarijos 10-mečio minėjimas. 1-oje eilėje iš kairės 1-as Juozas Mičiulis, iš dešinės 1-as Juozapas Žilvitis; 2-oje eilėje iš kairės: Aleksandra Šilgalytė, Bronislava Aleksandravičiūtė (Grinienė), Pranas Giedravičius, Paulina Žalnieriūnaitė (Jankevičienė), Juozas Balčikonis, Herta Calmanaitė, Justinas Jankevičius, Anelė Strepekienė; 3-ioje eilėje iš kairės: Mykolas Blusys, Kazė Žėkonytė, Jurgis Elisonas, Elena Markevičiūtė, Juozas Zikaras, Veronika Kalendaitė (Būtėnienė), Alfonsas Gilvydis. Fotogr. Iciko Frido. Panevėžys. 1929.06.17. PAVB F80-501

Žymiam Lietuvos gamtininkui, pedagogui Jurgiui Elisonui – 130

Būsimasis gamtininkas, pedagogas, tautosakininkas, visuomenininkas Jurgis Elisonas gimė 1889 m. rugpjūčio 4 d. (pagal seno stiliaus kalendorių liepos 23 d.) Aukštadvario dvare (dabar netoli Noriūnų esantis Aukštaičių kaimas), Kupiškio rajone. J. Elisonas kilo iš šeimos, kurių ainiai buvo švedų kilmės. Prosenelis – buvęs švedų karys apsigyveno Latvijoje. Tėvas Karolis gimė Cėsio apskrityje (Latvija), o vėliau persikėlė į Lietuvą, dirbo ūkvedžiu Aukštadvario dvare. Šiame dvare dirbo ir būsimoji J. Elisono mama – 1863 m. sukilimo dalyvio Mykolo Vyšniausko duktė Elžbieta. J. Elisono tėvas palaidotas senosiose Panevėžio, o mama – Palėvenės kapinėse.

J. Elisonas 1901 m. mokėsi Rygos gimnazijoje, 1902–1907 m. – Panevėžio realinėje mokykloje. Ten ėmė domėtis tautiškumu, dalyvavo lietuvių mokinių slaptuose būreliuose, slapta skaitė draudžiamą spaudą, ją platino. Dėl iškilusios grėsmės būti pašalintam iš gimnazijos J. Elisonas 1907–1908 m. mokslus tęsė Pskovo rusų realinėje gimnazijoje. 1909–1915 metais studijavo Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos mokslų fakultete, Gamtos skyriuje. J. Elisonas buvo Sankt Peterburgo lietuvių studentų draugijos sekretoriumi, aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, publikavo publicistinius ir mokslo populiarinimo straipsnius, 1910–1914 m. su pertraukomis dirbo „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ redakcijose.

Baigęs universitetą J. Elisonas mobilizuotas į carinės Rusijos armiją, tarnavo aviacijos dalinyje, tapo atskiro lietuvių bataliono organizatoriumi. Tačiau nepasisekus kariams susiburti, J. Elisonas pasitraukė iš armijos ir 1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą.

J. Elisonas 1918–1919 m. dirbo Kupiškio apskrities savivaldos organuose. 1919 m. sausio mėn. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dirbo Lietuvos kariuomenės aviacijos mokykloje. 1919 m. rugsėjo mėn. paskiriamas Panevėžio valstybinės gimnazijos gamtos mokytoju. Kartu su moksleiviais organizavo archeologines ekspedicijas, rinko etnografijos, numizmatikos eksponatus. Gamtos mokytoju J. Elisonas dirbo ir Panevėžio mokytojų seminarijoje, skaitė zoologijos paskaitas Dotnuvoje (Kėdainių r.) įsikūrusioje Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1929–1932 m. J. Elisonas paskiriamas Kėdainių gimnazijos, 1932–1935 m. – Panevėžio mergaičių gimnazijos, 1935–1940 m. – Panevėžio berniukų gimnazijos direktoriumi.

Mokytojas J. Elisonas aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje: daugiausia prisidėjo prie Šaulių sąjungos Panevėžio rinktinės įsteigimo, buvo 1924 m. įsteigtos draugijos „Gimtajam kraštui tirti“ valdybos nariu, 1933 m. jos pirmininku, „Tautotyros ir senienų rinkimo draugijos garbės nariu, vienas iš Panevėžio kraštotyros muziejaus įsteigimo iniciatorių. J. Elisonas mokinius skatino rinkti senas knygas, užrašinėti tėvų, senolių atsiminimus, smulkiąją tautosaką. Visą medžiagą perduodavo Kraštotyros muziejui.

Svarbūs J. Elisono nuopelnai ir kaip zoologijos vadovėlių ir mokymo priemonių rengėjo. Mokslininkas rašė straipsnius tautotyros, zoologijos, biologijos temomis „Švietimo darbe“, „Gamtos drauge“ bei jo priede Kosmos“, „Lietuvos mokykloje“, „Šviesos keliuose“, „Mūsų krašte“, „Tautos mokykloje“ ir kt. J. Elisonas sudarė ir 1925 m. paskelbė Panevėžio apylinkių archeologijos atlasą.

Už nuopelnus Lietuvai J. Elisonas apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigždės medaliu, Lietuvos skautų Svastikos ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu.

 J. Elisono žmona Ona Kunskaitė gimusi Ėriškiuose (Panevėžio r.), buvo baigusi Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, Panevėžyje dirbo dantų gydytoja. Elisonai turėjo du vaikus – dukrą Gražiną ir sūnų Saulių.

J. Elisonas neišvengė sovietų saugumo kalėjimo. Apkaltintas, kad kaip tautininkų sąjungos narys veikęs prieš „liaudies interesus“, 1940 m. liepos mėn. buvo suimtas. Po mėnesio paleistas. Kalėjime patirti skaudūs išgyvenimai atsiliepė jo sveikatai. 1944 m. J. Elisonas mėgino iš Rygos laiveliu pasiekti Švediją, bet vokiečiai sugavo ir sugrąžino į Rygą. Kurį laiką J. Elisonas sėdėjo Rygos kalėjime, o paleistas su šeima pasitraukė į Vokietiją. Apsistojo Vysbadene (Wiesbaden), kur 1946 m. sausio 4 d. mirė. Po jo mirties žmona Ona Elisonienė su vaikais išvyko į JAV.

Laiškuose Lietuvos teisininkui, teisės istorikui Konstantinui Jablonskiui (1892–1960) J. Elisonas rašė apie tai, kad rinko senąsias knygas ir dokumentus ir rūpinosi, kad jie patektų į besikuriančių bibliotekų (Lietuvos universiteto, Antano Smetonos Lituanistikos instituto) fondus. J. Elisonas buvo sukaupęs ir didelę asmeninę biblioteką. Dalį jos – per 1000 egz. saugome retų knygų fonde. Knygos pažymėtos spaudais: J. Elisono biblioteka. Panevėžys ; Iš J. Elisono knygų Nr.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų J. Elisono knygų ir leidinių, kuriuose publikuoti straipsniai, sąrašą:

Elisonas, Jurgis. A. Kašarauskio pastabos apie sketes ir vebrą, papildytos mūsų šių dienų spaudos žiniomis. Kaunas, 1940. 8 p.
Elisonas, Jurgis. Mūsų šalies žinduoliai. D. 1. Kaunas, 1932. 247, [1] p. : iliustr.
Elisonas, Jurgis. Mūsų šalies žinduoliai. D. 2. Kaunas, 1932. 72, [2] p. : iliustr.
Elisonas, Jurgis. Mūsų šalies žinduoliai. D. 3. Kaunas, 1932. 187, [1] p. : iliustr.
Elisonas, Jurgis. Stuburinių gyvulių zoologija. Vilnius, 1920. 272, II p. : iliustr.
Elisonas, Jurgis. Susirinkimų ir mitingų vadovėlis. Kaunas, 1922. 39 p.
Elisonas, Jurgis. Šuo vilkas (Canis Lupus L.). Kaunas, 1928. 58 p.
Elisonas, Jurgis. Volungė (Oriolus galbula). Kaunas, 1935. 69–70, 75–76 p.
Elisonas, Jurgis. Zoologija. 2-asis leid. Kaunas, 1938. 487 p. : iliustr.
Elisonas, Jurgis. Zoologija. 3-iasis leid. Kaunas, 1940. 480 p. : iliustr.
Elisonas, Jurgis. Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis. Kaunas, 1920. 144 p.
Elisonas, Jurgis. Zoologijos vadovėlis aukštesniosioms mokykloms. Kaunas, 1925.  672 p. : iliustr.
Elisonas, Jurgis. Atgaivinkime senąjį paprotį savo krašto fauna rūpintis // Vasario 16 d., 1918–1928. Panevėžys, 1928, p. 13–16.
Elisonas, Jurgis. Drapanų ir šiaip įvairių audeklinių arba odinių dalykų sąrašas // Archivum Philologicum, 1931, kn. 2, p. 117–131.
Elisonas, Jurgis. Gamtos garsų pamėgdžiojimai lietuvių tautosakoje // Tautosakos darbai. Kaunas, 1939, t. 6 , p. 237–356.
Elisonas, Jurgis. Kaimiečių pasisveikinimų ir etiketo formos // Tautosakos darbai. Kaunas, 1935, t. 1 , p. 27–48.
Elisonas, Jurgis. Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimas // Archivum Philologicum, 1932, kn. 3, p. 125–167: iliustr.

Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge. Kai kuriuos spaudinius galima skaityti ir portale www.epaveldas.lt

Rengiant informaciją naudotasi straipsniais: Rasos Tolvaišaitės „Jurgio Elisono gyvenimas ir veikla“, publikuotu knygoje „Jurgis Elisonas, 1889–1946“ (Vilnius, 1997), Donato Pilkausko „Jurgis Elisonas – vienas žymiausių Panevėžio mokytojų“, publikuotu knygoje „Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“ (Panevėžys, 2016), Stasio Biziulevičiaus ir Algimanto Jakimavičiaus „Lietuvos gamtininkas Jurgis Elisonas (1889–1946)“, publikuotu leidinyje „Mokslotyra“, nr. 2 (1998), Rimos Cicėnienės „Bibliofilo Jurgio Bielinio korespondencija“, publikuotu knygoje „Rankraštinis paveldas Lietuvos kultūroje ir istorinėje atmintyje“ (Panevėžys, 2006).

Nuotraukoje – Panevėžio mokytojų seminarijos 10-mečio minėjimas. 1-oje eilėje iš kairės 1-as Juozas Mičiulis, iš dešinės 1-as Juozapas Žilvitis; 2-oje eilėje iš kairės: Aleksandra Šilgalytė, Bronislava Aleksandravičiūtė (Grinienė), Pranas Giedravičius, Paulina Žalnieriūnaitė (Jankevičienė), Juozas Balčikonis, Herta Calmanaitė, Justinas Jankevičius, Anelė Strepekienė; 3-ioje eilėje iš kairės: Mykolas Blusys, Kazė Žėkonytė, Jurgis Elisonas, Elena Markevičiūtė, Juozas Zikaras, Veronika Kalendaitė (Būtėnienė), Alfonsas Gilvydis. Fotogr. Iciko Frido. Panevėžys. 1929.06.17. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Aleksandros Šilgalytės fondas F80-501

Galerijoje – leidinių viršelių vaizdai.

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius