Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Fotogr. A. Valeškos. 1931 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus. ČDM Ng 18912. Iš: https://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/309589453?s_id=WPeHxJSomoccrMKN&s_ind=1&valuable_type=EKSPONATAS

Kavarsko bažnyčios statytojui kunigui Petrui Legeckui – 175

Gruodžio 19 d. minime kunigo, literato, religinės literatūros vertėjo, leidėjo, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojo Petro Legecko 175-ąsias gimimo metines. P. Legeckas gimė 1844 m. gruodžio 19 d. (pagal seno stiliaus kalendorių gruodžio 7 d.) Virikauskų kaime (Radviliškio r.) valstiečių Mikalojaus Legecko ir Eleonoros Petrošiūnaitės-Šikšnienės-Legeckienės šeimoje. Mokėsi pas Šiaulėnų (Radviliškio r.) vargonininką, Šeduvos (Radviliškio r.) dviklasėje mokykloje. 1856–1858 m. mokslą tęsė Panevėžio, 1858–1862 m. – Šiaulių gimnazijose. 1866 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Dar būdamas klieriku, platino lietuvišką spaudą, gabeno ją į buvusį Šiaulėnų valsčių. 1869 m. įšvęstas į kunigus ir paskirtas vikaru į Vainutą (Šilutės r.). Kunigavo Krinčine (Pasvalio r.), Šeduvoje, Sidabrave (Radviliškio r.), Kavarske (Anykščių r.) ir kt. Nuo 1884-ųjų kunigas paskiriamas administruoti Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Naujasis klebonas čia rado nebaigtą statyti ir jau pradėjusią irti bažnyčią. Jo rūpesčiu ir Pienionių dvarininkui Leonardui Daumantui-Siesickiui finansuojant, bažnyčios statyba iki 1887 metų buvo užbaigta. Tarnaudamas Kavarske, kun. P. Legeckas buvo ir Ukmergės dekanato dekanas. Kavarske jis išugdė bene dešimtį jaunų vikarų, kurie vėliau tapo gerais katalikų kunigais ir tarnavo įvairiose Lietuvos bažnyčiose. 1915 m. vasarą, kai Kavarskas atsidūrė ties Pirmojo pasaulinio karo fronto linija, o bažnyčią vokiečių kariuomenė uždegė, jis pasitraukė į Pienionių dvarą ir ten laikė pamaldas koplyčioje. 1916 m. pradžioje P. Legeckas atsisakė siūlymo grįžti į Kavarską ir atsistatydino iš Kavarsko klebono pareigų dėl senatvės.

Į lietuvių kalbą iš prancūzų bei lenkų kalbų išvertė ir išleido pamokslų, maldų, religinių apeigų knygų, bendradarbiavo periodinėje spaudoje. Pasirašinėjo K. Žalvario, K.P.L., Kun. P.L., P.L. slapyvardžiais. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu parengė ir Tilžėje, Martyno Jankaus spaustuvėje, išleido Antano Baranausko poezijos rinkinį „Tevyniszos giesmes“ bei savo knygelę „Katakizmai katalikiszki visureikalingiausi dēl vaikų ir žmonių praszcziokų su lementoriu ir ministranturu“. Paprašytas Juozo Tumo-Vaižganto, P. Legeckas parašė savo autobiografiją. Ją 1930 m. Vaižgantas išleido knygele „Kanauninkas Petras Legeckas ir jo gyvenimo nuotykiai“, pridėjęs įžangą ir komentarus.

Legeckas mirė 1934 m. lapkričio 16 d. Pienionių dvare, palaidotas Kavarske.

Pateikiame Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų P. Legecko knygų, vertimų sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti Bibliotekos elektroniniame kataloge.

Chaignon, Pierre. Dvasiszki apdumojimai, arba Meditacijos / isz lenkiszko versti [Petro Legecko]. [Tilžė : O. von Mauderodės sp.], 1900. 571 p.

Dievo karalystė jumyse yra“, arba Apie gerumo dorybę / versta iš lenkų kalbos ir išleista rūpinantis kun. P. L. Kaunas, 1920. 73 p.

Faber, Frederick William. Gerumas / lietuviškai vertė kun. P. L. Kaunas, 1919. 54 p.

Faber, Frederick William. Gerumas / lietuviškai vertė P. L. 2-asis leid. Kaunas, 1931. 50 p.

Legeckas, Petras. Sutvirtinimo sakramentas su maldomis ir apeigomis. Kaunas, 1922. 28 p.

Vaižgantas. Kanauninkas Petras Legeckas ir jo gyvenimo nuotykiai. Marijampolė, 1930. 43 p.

Rengiant informaciją naudotasi Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus žinynu „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904“ (Vilnius, 2004), Vytauto Bagdono straipsniu „Bažnyčios statytojas, švietėjas, spaudos platintojas“, publikuotu http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2014/12/27/fondasb_02.html bei anykštėnų biografijų žinynu http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=741

Galerijoje – knygų viršelių vaizdai.

Kviečiame domėtis!

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Krašto kultūros paveldo sklaidos skyrius