Panevėžio valstybinės gimnazijos abiturientai ir pedagogai prie Švč. Trejybės bažnyčios pagerbia žuvusius kovotojus už Lietuvos nepriklausomybę. 1-as V. Giedrys, 2-as P. Tamašauskas, 3-ia G. Petkevičaitė-Bitė, 4-as K. Šakenis, 5-a M. Giedraitienė, 6-as J. Lindė-Dobilas, 7-as V. Morkūnas, 8-as J. Zikaras, 9-as J. Sokolovas, 10-as J. Janulionis, 11-as O. Liudvigas, 12-a V. Gailevičienė, 13-as J. Ruškys, 14-a E. Jasinskaitė, 15-as M. Karka, 16-a F. Rogalskytė, 17-as J. Trapikas, 18-as J. Elisonas, 19-as R. Šaltenis, 20-as V. Lukinas, 21-as V. Balandis. Panevėžys. 1927 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Aleksandros Šilgalytės fondas F80-728

Prisimename biržietį, žymų tarpukario Lietuvos politiką Konstantiną Šakenį

Šiais metais minime Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, inžinieriaus, pedagogo Konstantino Šakenio 140-ąsias gimimo metines. Jis gimė 1881 m. lapkričio 27 d. Veleniškių k. (Vabalninko vlsč., Biržų r.) valstiečių Prano Ignacijaus Šakenio ir Emilijos Balsevičiūtės-Šakenienės šeimoje.

Pradžios mokslus baigęs pas daraktorių Antaną Vaitkūną, 1900 m. sidabro medaliu – Šiaulių gimnaziją, įstojo į Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto matematikos skyrių. 1902 m. perėjo į Sankt Peterburgo technologijos universiteto mechanikos skyrių. Dalyvavo slaptoje Sankt Peterburgo lietuvių draugijoje, buvo jos vicepirmininku. Neįtikėtina, kad išimties tvarka gavo Imperatoriškosios viešosios bibliotekos direktoriaus leidimą mokslo reikalams skaityti „Aušros“ komplektus. Jie, kaip draudžiamoji spauda, nebuvo duodami viešai naudoti.

1905–1907 m. revoliucijos metu beveik visose Rusijos aukštosiose mokyklose mokslas buvo nutrauktas, tad K. Šakenis grįžo į Lietuvą, įsidarbino dienraščio „Vilniaus žinios“ redakcijoje bei Petro Vileišio geležies dirbinių fabrike.

Kai tik atsirado galimybė, jis grįžo į Sankt Peterburgą tęsti mokslų Sankt Peterburgo technologijos universitete. Po studijų grįžo į Lietuvą ir dirbo fizikos mokytoju Vilniaus Aleksandro I gimnazijoje, fizikos ir kosmografijos – Vilniaus apygardos mergaičių gimnazijoje. 1915–1918 m. gyveno Voroneže (Rusija) ir dirbo Voronežo lietuvių gimnazijos inspektoriumi, direktoriumi.

1918 m. grįžęs į Lietuvą, mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Aktyviai reiškėsi visuomeniniame Vilniaus lietuvių gyvenime, buvo vienas iš Lietuvos technikų draugijos kūrėjų. Keletą metų (1920–1924) dirbo Susisiekimo ministerijoje Transporto tarnybos viršininko padėjėju, viršininku. 1925 m. priimtas į LU Matematikos ir gamtos fakulteto fizikos katedrą vyresniuoju asistentu. 1925 m. liepos 1 d. K. Šakenis paskiriamas Panevėžio gimnazijos direktoriumi. Juo dirbo iki 1926 m. gruodžio mėn. Nors ir neilgai dirbo Panevėžyje, tačiau mokytojų ir mokinių atmintyje išliko kaip reiklus mokytojas, principingas mokyklos vadovas.

Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo tapo į XIV (1927–1929)  vyriausybės švietimo ministru. Šias pareigas ėjo ir XV (1929–1934) vyriausybėje. Aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime. Buvo vienas iš Lietuvių tautininkų fondo steigėjų, Tautos pažangos partijos valdybos CK nariu, Lietuvos tautininkų sąjungos veikėju. Vadovavo Vytauto Didžiojo komitetui, kuris buvo sudarytas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio mirties 500-ųjų metinių minėjimui organizuoti, priklausė daugeliui draugijų: Lietuvos inžinierių ir architektų draugijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo komiteto revizijos komisijos pirmininkas, Lietuvos skautų sąjungos tarybos narys,  lietuvių studentų tautininkų „Neo-Lithuania“ korporacijos mecenatas ir kt.

K. Šakenio vadovavimo Švietimo ministerijai laikotarpiu Lietuvos švietimo sistemoje įvykdyta nemažai reikšmingų reformų: įgyvendintas visuotinis privalomas pradinis mokymas, pagerintas mokytojų rengimas ir atestavimas, sustiprinta mokyklų medžiaginė bazė ir kt. 1930 m. K. Šakenis pasirašė dokumentą, kuris skelbė, kad nuo vasario 1 d. įsteigiamas Valstybės centrinio knygyno Biržų skyrius.

1934–1940 m. dirbo Valstybės kontrolieriumi.

K. Šakenis bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvių balsas“, „Viltis“, žurnale „Vairas“. Parašė trijų dalių vadovėlį vidurinėms mokykloms „Fizika“ (1920–1940 m. išėjo penki jo leidimai). Į Lietuvos kultūros istoriją įrašyti ir kiti K. Šakenio veikalai, kuriuos pateikiame sąraše po tekstu.

Buvo vedęs Stanislavą Giedraitytę – gydytoją, pirmąją Lietuvoje moterį chirurgę, dirbusią pas garsųjį chirurgą Vladą Kuzmą asistente, Lietuvos akliesiems globoti draugijos pirmininkę. Susilaukė dviejų vaikų – Ritos ir Romualdo.

Po 15 metų trukusios tremties 1956 m. K. Šakenis su šeima įsikūrė Troškūnuose (Anykščių r.). Mirė 1959 m. liepos 7 d., palaidotas Vabalninko (Biržų r.) kapinėse.

K. Šakenis apdovanotas Vytauto Didžiojo antrojo laipsnio ordinu (1930), Latvijos Trijų žvaigždžių pirmojo laipsnio ordinu (1932), Lietuvos skautų sąjungos Geležinio Vilko ordinu (1934), jaunalietuvių Trijų liepsnų pirmojo laipsnio ordinu (1935), DLK Gedimino pirmojo laipsnio ordinu (1938), Šaulių žvaigždės ordinu (1938), Šaulių žvaigždės ordino medaliu (1939). Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų K. Šakenio parašytų, išverstų knygų, straipsnių, publikuotų įvairiuose leidiniuose sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti elektroninių paslaugų portale ibiblioteka.lt. Kai kuriuos leidinius galima skaityti ir portale www.epaveldas.lt

Mickiewicz, Adam. Ponas Tadas / vertė K. Šakenis. Kaunas, 1924. VIII, 330, [1] p.

Šakenis, Konstantinas. „Auszra“ ir jos gadynė. Kaunas, 1933. 75 p., [8] iliustr. lap. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 1 : Mechanika. Vilnius, 1920. 142, [1] p. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 3 : Šviesa ; Garsas ; Energija ir darbas. Vilnius, 1920. 97, [3] p. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 1 : Mechanika. Vilnius, 1921. 142, [1] p.: iliustr.  

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 1 : Mechanikos pradžia ; Skysčiai ; Dujos ; Šilima. 2-asis papild. leid. Vilnius, 1922. 174 p.: iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 2 : Magnetas ; Elektra. 2-asis papild. leid. Vilnius, 1922. 114 p.: iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 3 : Šviesa ; Garsas ; Darbas ir energija. 2-asis papild. leid. Vilnius, 1923. 182 p., [1] iliustr. lap.: iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 1 : Mechanikos pradžia ; Skysčiai ; Dujos ; Šilima. 3-iasis leid. Kaunas, 1924. 174 p. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 2 : Magnetas ; Elektra. 3-iasis peržiūrėtas ir papild. leid. Kaunas, 1926. 124 p. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 3 : Šviesa ; Garsas ; Elektromagnetinės bangos ; Darbas ir energija. 3-iasis peržiūrėtas ir papild. leid. Kaunas, 1927. 239 p. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 2 : Magnetas ; Elektra. 4-asis peržiūrėtas ir papild. leid. Kaunas, 1936. 150 p. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 1 : Įžanga ; Mechanika ; Skysčiai ; Dujos. 5-as leid. Kaunas, 1939. 193 p. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Fizika. D. 2 : Bangų mokslas ; Garsas ; Šiluma. 5-as leid. Vilnius, [1940]. 120 p. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Vabalninkas ir jo apylinkė praeityje : iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Kaunas, 1935. IV, 188 p., [7] iliustr. lap., [1] žml. : iliustr.

Šakenis, Konstantinas. Atsiminimai, pirmuosius žingsnius pradedant // Lietuvos geležinkelių pirmasis dešimtmetis. Kaunas, 1929, p. 47-49.

Šakenis, Konstantinas. Fizikos terminų projektas // Lietuvos mokykla. 1918, nr. 12, p. 372376.

Rengiant informaciją naudotasi biografinio žodyno Algio Bitauto ir Mindaugo Tamošaičio straipsniu „Šakenis Konstantinas“, publikuotu „Lietuvos Respublikos 1918-1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodyne“ (Vilnius, 2016), Liudo Truskos straipsniu „Konstantinas Šakenis“, publikuotu „Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografiniame žodyne“ (Vilnius, 2007)  bei Jono Aničo straipsniu „Iškili Nepriklausomos Lietuvos asmenybė“, publikuotu istorijos ir kultūros žurnalo „Žiemgala“ 2007 m. Nr. 1.

Galerijoje – leidinių viršelių ir antraštinių lapų vaizdai.

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius