Dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Vilnius, [apie 1914]. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Pavienių rankraščių fondas F8-781

Dramos dailės pašauktas: Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui – 170

2022 m. vasario 2 dieną minime vieno iš Lietuvos teatro istorijai nusipelniusių asmenų – Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 170-ąsias gimimo metines. Būsimasis dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas gimė 1852 m. Birželiuose (Panevėžio r.), neturtingų sulenkėjusių bajorų šeimoje. Mokėsi Šiaulių, vėliau Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijose, Rygos telegrafo mokykloje, nuo 1871 m. dirbo Maskvos telegrafe. Studijavo teisę Maskvos universitete, išlaikė privataus advokato egzaminus. Rusijos–Turkijos karo metu 1877–1878 m. tarnavo telegrafistu kariuomenės štabe Besarabijoje (istorinė sritis Moldavijoje ir Ukrainoje). Nuo 1878 m.  gyveno ir dirbo telegrafe Kryme.

Grįžęs į Lietuvą, jis gavo tarnybą Karpių dvaruose, kurie buvo išsimėtę po visą Lietuvą. Nuolatine gyvenimo vieta G. Landsbergis-Žemkalnis pasirinko Joniškėlį (Pasvalio r.), kur susibičiuliavo su Gabriele Petkevičaite-Bite. 1914 m. balandžio 24 d. „Lietuvos žinių“ numeryje G. Landsbergis-Žemkalnis rašė: „Apsigyvenęs Joniškėly (Panevėžio apskr. miest.), arčiau susipažinau su namais a. a. Daktaro Jono-Leono Petkevičiaus. Tų namų branduolys – mūsų „Bitė“ (G. P.) apsipažinusi anksčiau su lietuvybe ir su ja surištu demokratijos įkvėpimu <…> Daktaro Petkevičiaus namai – buvo židinys, kurs šildė galvojančios jaunuomenės širdis. Tame židiny mokslą einanti jaunuomenė atrasdavo ne tik savo sielos troškimų paguodą, bet ir materialią pašalpą. Ten užgimė ir dabar veikiąs „Žiburėlis“. Jo tikslui, lėšoms įgyti, buvo taisomos loterijos. <…> Loterijos traukimo diena paprastai buvo pritaikoma prie daktaro vardadienio birželio 28 d. (Leonas). <…> Laikui bėgant, laipsniais, ta diena virto stačiai į tautinės puotos dieną. Kaskart lietuviškesni susivažiavimai tapo tautiško kilimo mokyklomis.“ G. Landsbergis-Žemkalnis įsitraukė į lietuvišką veiklą, pradėjo rašyti į „Varpą“, „Ūkininką“, vėliau į „Viltį“, „Vilniaus žinias“. Už dalyvavimą lietuvių nacionaliniame judėjime 1900 m. kalintas Liepojos (Latvija) kalėjime, 1902 m. ištremtas į Smolenską (Rusija). Buvo vienas iš Vilniaus lietuvių šelpimo draugovės steigėjų (1904). Tai buvo pirmoji Rusijos imperijos laikotarpio legali draugija Vilniuje. 1905 m. įsteigė meno draugiją „Vilniaus kanklės“, apie kurią straipsnyje „Teatro reikaluose“, publikuotame 1906 m. kovo 23 d. „Vilniaus žinių“ numeryje, rašė: „Vilniaus kanklių“ draugija <…> turi tapti Lietuvos dailės žinyčia.  Jos užduotis <…> atidengti pasaulio horizontui lietuvių dailės vertę.“ 1909–1915 m. gyveno Šiauliuose, dirbo draudimo įstaigose, su dramos ir muzikos draugija „Varpas“ pastatė apie 50 spektaklių. Netekęs darbo Šiauliuose, išsikėlė į Rygą, kur dirbo savaitraščio „Rygos garsas“ administratoriumi. 1915 m. grįžo į Vilnių. Priklausė Lietuvių mokslo draugijai. 1905 m. įvykusiame pirmajame lietuvių mokytojų suvažiavime įsteigus lietuvių mokytojų sąjungą, G. Landsbergis-Žemkalnis išrinktas jos pirmininku. Didžiausi G. Landsbergio-Žemkalnio nuopelnai lietuvių tautinei kultūrai, ypač teatrui. G. Landsbergis-Žemkalnis vaidino, režisavo spektaklius, rašė spektaklių recenzijas, sukūrė dramų, komedijų. Melodramą „Birutė“ kompozitorius Mikas Petrauskas panaudojo kaip libretą pirmajai lietuviškai operai.

Vaižgantas apie G. Landsbergį-Žemkalnį rašė: „Šakotos sielos buvo Žemkalnis. Lietuvių tautininkas, agitatorius, publicistas, – viso to, rods, buvo gana <…> Bet tikras jo talentas ir pašaukimas buvo dramos dailė. Nei gražus jau amžius, nei kiti būtinieji darbai dėl duonos nekliudė Žemkalniui ruoštis, mokytis rolių, vaidinti arba režisuoti kokį labiau tinkamį scenos veikalą. Temperamentas, įspūdingumas, jautrumas, vikrumas leido Žemkalniui suprasti rolę ir ją tinkamai atvaidinti“.

Su žmona Česlava Lukaševičiūte susilaukė keturių dukterų ir sūnaus: Stanislava Landsbergytė – mokytoja, Sofija Landsbergytė – matematikė, Konstantino Jablonskio žmona, Gabrielė Landsbergytė-Kukutienė – mokytoja, Jadvyga Landsbergytė-Gurevičienė – dantų gydytoja, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis – inžinierius architektas.

G. Landsbergis-Žemkalnis mirė 1916 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje.

Pateikiame Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje retų knygų fonde saugomų G. Landsbergio-Žemkalnio knygų, straipsnių, kūrybos, publikuotos įvairiuose leidiniuose, sąrašą. Leidinius kviečiame užsisakyti elektroninių paslaugų portale ibiblioteka.lt arba skaityti portale www.epaveldas.lt

G. Landsbergio-Žemkalnio knygų, straipsnių, kūrybos, publikuotos įvairiuose leidiniuose, sąrašas

Rengiant informaciją naudotasi Vytauto Maknio knyga „Gabrielius Landsbergis Žemkalnis (Kaunas, 1936), straipsniais „Gabrielius Landsbergis (Žemkalnis)“, publikuotu 16-ajame Vaižganto „Raštų“ tome (Vilnius, 2005) bei Petro Katino „Stovėjęs prie Lietuvos teatro ištakų“, publikuotu knygoje „Ilgas bus mūsų kelias…“ (Kaunas, 2010).

Nuotraukoje – dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Vilnius, [apie 1914]. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Pavienių rankraščių fondas F8-781

Galerijoje – leidinių viršelių vaizdai.

Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius