Skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algimantas Mikėnas ir aktorius Algirdas Paulavičius Juozo Miltinio palikimo studijų centre. Panevėžys, 2003 m. PAVB F22

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Algimantui Mikėnui – 95

Šiais metais minime talentingo architekto, dailininko akvarelininko, scenografo Algimanto Mikėno 95-ąsias gimimo metines.

Algimantas Mikėnas daugiau nei 30 metų bendradarbiavo ir bičiuliavosi su režisieriumi Juozu Miltiniu, sukūrė dekoracijų ir kostiumų eskizų spektakliams Panevėžio dramos teatre. Su Panevėžiu kūrybinis bendradarbiavimas prasidėjo dar Senajame teatre, 1961 m. pavasarį statant spektaklį W. Shakespeare’o „Makbetas“.

Vėliau A. Mikėnas sukūrė scenografijas dešimčiai spektaklių, daugiausiai režisuotų J. Miltinio, taip pat keletui ir Vaclovo Blėdžio pastatymų: A. Venclovos „Gimimo diena“ (1965 m., rež. J. Miltinis ir V. Blėdis), W. Borcherto „Lauke, už durų“ (1966 m., rež. J. Miltinis), J. Grušo „Pražūtingas apsvaigimas“ (1967 m., rež. V. Blėdis), F. Dűrrenmatto „Frankas V“ (1969 m., rež. J. Miltinis), A. Salynskio „Marija“ (1972 m., rež. J. Miltinis ir V. Blėdis), A. Strindbergo „Mirties šokis“ (1973 m., rež. J. Miltinis), Sofoklio „Edipas Karalius“ (1977 m., rež. J. Miltinis), F. Hochwälderio „Nekaltasis“ (1979 m., rež. J. Miltinis), A. Kazancevo „Pavasarį sugrįšiu pas tave…“ (1980 m., rež. V. Blėdis).

A. Mikėnas gimė 1929 m. balandžio 29 d. Kaune.

1946–1952 m. studijavo Kauno politechnikos institute ir įgijo architekto specialybę.

1952–1964 m. dirbo architektu Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale.

1961–1979 m. Panevėžio dramos teatro dailininkas.

1964–1975 m. dirbo Kauno „Dailės“ kombinate.

1975–1981 m. Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektas (grupės vadovas).

1981–1986 m. Žemės ūkio statybos projektavimo instituto architektas (grupės vadovas).

1986–1994 m. Pramoninės statybos projektavimo instituto vyriausiasis specialistas.

1995–1998 m. dirbo „Lietuvos telekome“, 1999–2006 m. architektūrinėje bendrovėje „Aisetas“.

Pradėjęs dirbti projektavimo institutuose, architektas suprojektavo daug pastatų, puošiančių Lietuvos miestus: Klaipėdos kultūros rūmus (1963 m., dabar Klaipėdos muzikinis teatras), Panevėžio dramos teatrą (1967 m., dabar Juozo Miltinio dramos teatras), dailininkų gyvenamuosius namus Kaune (1975 m.), dailės parduotuvę Palangoje (1976 m.), vaistines Varėnoje (1981 m.) ir Prienuose (1985 m.), Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčią Lazdijų r. (1996 m.), vaistažolių fabriką Švenčionyse (2001 m.). Išskirtiniai jo projektai: Lietuvos karo aviacijos memorialas S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Kaune (2000 m.), paminklas Vietinės rinktinės kariams atminti Panerių memoriale Vilniuje (skulptorius Juozas Šlivinskas, 2004 m.).

A. Mikėnas, laimėjęs uždarą konkursą, suprojektavo naująjį Panevėžio dramos teatrą. Projektas buvo rengtas kaip Kultūros rūmai, nes teatrų statyba tuomet nebuvo leidžiama. Projektuodamas pastatą architektas atsižvelgė į J. Miltinio reikalavimus ir žinias. J. Miltinio pageidavimu gale salės buvo įrengta speciali apšvietėjų kabina, kokios nebuvo kituose teatruose. Naujasis teatras – ankstyvojo modernizmo pastatas – buvo atidarytas 1968 m. vasario 17 d. Pirmojoje repeticijoje naujajame teatre dalyvavo ne tik režisierius J. Miltinis su savo aktoriais, bet ir architektas A. Mikėnas.

Buvo ne tik žinomas architektas, bet ir puikus dailininkas akvarelininkas. Mėgo tapyti akvareles, buvo surengęs parodų Kaune ir Panevėžyje, jo darbų turi įsigiję Lietuvos dailės muziejai bei privatūs asmenys.

Su J. Miltiniu, kuris taip pat mėgo piešti ir tapyti, kartu jie retkarčiais surengdavo savotiškus plenerus gražios gamtos apsuptyje. A. Mikėnas (ir aktorius V. Blėdis) piešdavo gamtą, o J. Miltinis tapydavo savo mėgstamas miniatiūrines abstrakcijas. J. Miltinio, mėgusio dailę ir branginusio dailininkų kūrybą, namuose daugybė jo bičiulių dailininkų dovanotų dailės kūrinių. Savo namų svetainėje, žvelgdamas į A. Mikėno akvarelę „Peizažas“ (1978 m.), ypač žiemos vakarais, J. Miltinis mėgdavo panirti į apmąstymus bei prisiminimus.

1980 m. J. Miltiniui išėjus iš teatro, draugystė nenutrūko. A. Mikėnas su žmona Nerija lankydavosi J. Miltinio namuose Algirdo gatvėje iki pat J. Miltinio mirties – per Juozines, per Maestro gimtadienį ar tiesiog ištaikius kitą progą. Įkūrus Juozo Miltinio palikimo studijų centrą, jo darbuotojų bičiuliški saitai tęsėsi tiek su A. Mikėnu, tiek ir su jo bičiuliu skulptoriumi J. Šlivinsku (1950–2024).

Kartu su J. Šlivinsku A. Mikėnas suprojektavo antkapinius paminklus Juozui Miltiniui (1995 m.), Vaclovui Bėdžiui (2001 m.) ir kitiems žymiems Lietuvos žmonėms.

A. Mikėnas mirė 2006 m. kovo 10 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Informaciją parengė
Regina Grigaliūnienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius

Laiškai

Eskizai