Portalo „Panevėžio kraštas virtualiai“ virtualią galeriją „Panevėžio šlovės alėja: žymiausieji kraštiečiai“ šiais metais papildėme dar septyniomis ne tik mūsų kraštui, bet ir visai Lietuvai reikšmingomis asmenybėmis. Surinkome ir paskelbėme informacijas apie ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvį, Žemaitijos apygardos partizanų vadą Joną Semašą (1907–1947), astronomą, pedagogą Antaną Jušką (1902–1985), kunigą, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėją Kazimierą Kuzminską (1906–1999), literatūrologą Giedrimundą Gabrėną (1952–1995), Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoją intervencinį radiologą dr. Andrių Pranculį (g. 1975), bibliotekininkę, kraštotyrininkę Stasę Mikeliūnienę (g. 1931), kunigą, Krekenavos bazilikos rektorių dr. Gediminą Jankūną (g. 1978). Virtuali galerija, kurioje – jau 158 kraštiečiai, bus ir toliau pildoma.
Galerijoje pristatytų kraštiečių biografijas papildėme jų mintimis apie Panevėžį (Panevėžio kraštą) kaip gimtinę, ar gyvenimui ir darbui pasirinktą vietą. Šie kraštiečių tekstai praturtina galeriją, padeda atskleisti asmenybių santykius su vietovėmis, kurios jiems buvo ar tebėra svarbios.
Pateikiame keletą šių tekstų fragmentų:
Aktorius Albinas Kėleris: „Panevėžys – mano gimtinė. Čia gimiau ir praleidau visą savo gyvenimą iki šios dienos. Tai mano gimtoji vieta, niekur nebuvau iš čia išvažiavęs, niekada nebuvau miesto palikęs. Tuo viskas ir pasakyta. Mano miestas pats gražiausias ir pats mieliausias. Tai yra natūralu ir kitaip būti negali […]“.
Gydytojas Andrius Pranculis: „Praktiškai tai labai optimalus miestas. Viskas ranka pasiekiama ir, kur reikia, galima pėsčiomis nueiti. Netgi automobilio nebūtina turėti. Labai patogu. Miestas pastaruoju metu labai išgražėjo. Todėl gyvenimas Panevėžyje yra absoliučiai komfortiškas. Drąsiai galiu sakyti, kad miestas – vienas iš komfortiškesnių Lietuvoje […]“.
Kompozitorius Antanas Račiūnas:„O svarbiausia, aš į tą muziką įpyniau paprastą mūsų žmonių dainą, kurią, bėgiodamas Lingery, ne kartą buvau girdėjęs – „Lakštingalėli, mielas paukšteli“. Man ta daina tokia brangi širdžiai, jos klausantis ar pačiam grojant […], prieš akis išnyra nuostabiausi gimtųjų apylinkių vaizdai, padvelkia tėviškės laukų žolynais ir tarsi sugrįžta laimingos vaikystės akimirkos…
O mielas, tolimas Lingeri! Aš vis tavęs ilgiuosi ir prisimenu tave baltą – čia obelų žieduose paskendusį, čia neišbrendamų pusnynų apmūrytą ir visuomet skaisčios saulės spindulių nutviekstą…“.
I. Miklaševičiūtė – apie dailininko Kazimiero Žoromskio vaikystės atsiminimus: „Mintys vis nuklysdavo į Lietuvą, į vaikystės žemę. Ten, už vandenyno, Panevėžio apylinkėse, almėjo Šuojos upelis, kuris „pavasariais patvindavo kaip marios ir pasiversdavo į didžiausią ežerą“, kvepėjo Smilgių parapijos laukai, paupio slėniuose ir miškuose „knibždėdavo uogos, kirbėdavo riešutai, augdavo grybai, na, ir ko tik tada būtum norėjęs – grebėsto, gegnės, dišlio, dalgei dalgikočio ar botagui botkočio.“ Tėvynės atsiminimai stiprino jo dvasią ir teikė jėgų kūrybai. Vaikystės ir jaunystės vaizdai, lietuviškų žodžių skambesys lyg miražas ištirpdavo realybėje. Šviesias mintis nustelbdavo gėla dėl pokario Lietuvos, aplaistytos ašaromis ir krauju, dėl artimųjų, išvarytų iš gimtinės“.
Virtualią galeriją kviečiame lankyti čia: https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja-zymiausieji-krastieciai/
Informaciją parengė
Loreta Dundulienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius