Kiekvienoje fotografijoje slypi laiko ženklai, padedantys atpažinti, nustatyti praeities laiką.

Pristatome namo, kuriame 1926–1949 m. gyveno ir dirbo pirmasis Panevėžio vyskupijos vyskupas ir švietėjas Kazimieras Paltarokas, tarpukario metų fotografiją, kuomet prie vyskupo namo dar plytėjo didžiulis vaismedžiais ir dekoratyviniais augalais apsodintas sodas, o jo priežiūra rūpinosi pats Mykolas Konkulevičius – gabus miškininkas, Panevėžio miškų technikos mokyklos steigėjas ir dėstytojas.

Šį autentišką medinį namą, stovintį miesto centre ir skaičiuojantį jau antrą šimtmetį, žino, ko gero, kiekvienas panevėžietis. Panevėžio vyskupija šį 5 kambarių namą su sodu įsigijo 1926 m. iš stačiatikių šventiko Šoreco. Pastatas buvo pritaikytas vyskupijos reikmėms: suremontuotas, pertvarkytas, iš namo rytinės ir vakarinės pusių pristatyti 2 priestatai. Pirmame aukšte įrengti vyskupo butas, koplyčia, kanceliarija ir vyskupijos biblioteka. Antrajame įsikūrė vyskupo sekretorius, kancleris, 4 kambariai buvo skirti svečiams.

Kaimynystėje gyvenęs Antanas Zenonas Mikeliūnas atsiminimuose rašo:

„Mano tėvai, Ieva ir Kazimieras Mikeliūnai, nusipirko žemės sklypą Panevėžyje ir 1930 m. pasistatė namą vyskupijos kurijos kaimynystėje (tuometinis vyskupijos kurijos adresas buvo Sodų g. 1). Šiaurės pusėje mūsų kiemas ribojosi su vyskupo sodu. Vyskupui priklausiusi teritorija nuo Klaipėdos ir Sodų gatvių buvo aptverta aukšta, apie 2 metrų, aklina medine tvora. Pietinėje vyskupijos kurijai priklausiusios teritorijos pusėje augo daugiausia dekoratyviniai medžiai, šiaurinėje – vaismedžiai. Aplink visą sodą ir įstrižai jo buvo padarytos alėjos pasivaikščioti. Šiaurės rytų pusėje, už namo, kur dabar pastatytas V. Žigo sukurtas K. Paltarokui atminti kryžius, prie ir dabar tebesančių kuplių liepų, buvo didelė girnapusė, apsupta suoliukais. Tokia pat girnapusė su suoliukais buvo ir kitame sklypo kampe – pietų pusėje. Vakarais vyskupas K. Paltarokas mėgdavo vaikštinėti alėjomis, skaitydavo, medituodavo, prisėsdavo ant suoliukų. Pietinės teritorijos pusėje, prie pat tvoros stovėjo vyskupo garažas ir malkinė. <…> Įėjimas į vyskupijos kuriją buvo iš Sodų gatvės. <…> Kurijos teritorijoje šulinio nebuvo, tad sargas vandenį nešdavo iš pompos, buvusios Klaipėdos ir Sodų gatvių kampe. <…> Su vyskupu K. Paltaroku mano tėvai artimai nebendravo. <…> Bet prieš Šv. Kazimierą tėvelis rimtai ruošdavosi sveikinimo kalbai ir kiekvienų metų kovo 4-ąją eidavo sveikinti vyskupo su vardadieniu. <…>“ (PAVB, F76-20)

Sovietinės okupacijos metais namas nacionalizuotas, pakeistas jo vidaus išplanavimas, name įkurdintos įvairios įstaigos. 1989 m. pastatas grąžintas bažnyčiai, suremontuotas, dabar jame įsikūręs Švč. Trejybės bažnyčios rektoratas.

1996 m. namas įregistruotas LR Kultūros vertybių registre.