Šių metų rubriką „Kraštiečiai knygose“ pradedame, kviesdami skaityti vieno žymiausių Lietuvos chirurgų, mūsų kraštiečio Antano Sučilos (1917–2017) atsiminimų knygą „60 metų chirurgijos keliais“ (Vilnius: [M. Sučila], 2019).

A. Sučila – širdies, plaučių ir stemplės chirurgijos vienas pradininkų Lietuvoje. Per savo darbo praktiką atliko tūkstančius operacijų, sukūrė krūtinės chirurgų mokyklą, išugdė daug chirurgų, dirbančių Lietuvos ir užsienio klinikose. Atsiminimuose medikas nuoširdžiai ir atvirai pasakoja apie savo sudėtingą, turiningą ir įdomų profesinį gyvenimą.

Pateikiame ištrauką iš knygos skyriaus, kuriame autorius prisimena savo darbą Vilniaus ligoninėse ypač sunkiomis pokario sąlygomis.

„Tokių neprognozuojamų ir pavojingų „ligonių“ 1945 m. buvo ir daugiau. Po poros savaičių du sovietiniai kareiviai (azijatai), vadovaujami ruso leitenanto, neštuvais atnešė iki sąmonės netekimo nusigėrusį gvardijos kapitoną. Jis atrodė negyvas. Nekvėpavo, nepavyko apčiuopti pulso, nors veidas ir galūnės buvo nešaltos. Nutariau suleisti kofeino. Tik ką baigus injekuoti 2 ml 10 proc. Sol. Coffeini natrii benzoatis „negyvėlis“ ėmė vartyti akis, atsisėdo, nušoko nuo stalo ir trenkė man kumščiu į žandą. Sužaibavo akyse ir aš sukniubau. Jis čiupo šalia stovėjusį būgną su sterilia medžiaga, trenkė jį į grindis išbarstydamas ant grindų visą medžiagą. Išbėgąs iš priėmimo kambario, išmušė išorines stiklines duris ir dingo gatvėje. Jo palydovas ir jį atnešusieji kareiviai, visą laiką lyg užburti stovėję, išėjo iš paskos. Porą mėnesių vėliau, vieną vidurnaktį, gana grėsmingas susitikimas buvo ir su girtu sovietinės armijos majoru, kuris, grasindamas pistoletu, prasiveržė į gimdyklą lankyti savo žmonos.“ (p. 79)

Informaciją parengė
Loreta Dundulienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius