Susitikimus su knygų autoriais, bičiuliais mena autografai, dedikacijos, žinių apie asmeninių knygų kolekcijų savininkus suteikia įrašai, spaudai, ekslibrisai ir kitos proveniencijos. Šie knygos ženklai – tai mažosios knygų istorijos, kurios tyrėjams atverčia naujus kultūros paveldo puslapius.
Svarbią Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fondo dalį sudaro knygos su Panevėžio vyskupijos dvasininkų proveniencijomis. Šiemet minime Panevėžio vyskupijos įkūrimo 100-metį. Vyskupijos istorijoje įrašytas ir kunigo, literato, vertėjo Augustino Liepinio vardas. 2026 m. lapkričio 3 d. minėjome jo 130-ąsias gimimo metines. A. Liepinis buvo Panevėžio Šv. Stanislovo bažnyčios (dabar – Kristaus Karaliaus katedra) vikaras, Kurijos notaras, Panevėžio mokytojų seminarijos, Panevėžio berniukų gimnazijos kapelionas, Panemunio (Rokiškio r.) Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, periodinių leidinių „Žvaigždė“, „Tėvynės sargas“, „Šaltinis“, „Rytas“, „Laisvė“, „Ūkininkas“ ir kt. bendradarbiu, „Panevėžio balso“ (nuo 1935 m. „Panevėžio garsas“) redaktorius, Katalikų veikimo centro Panevėžio rajono spaustuvės „Banga“ vedėjas.
Bibliotekos retų knygų fonde yra kelios knygos, priklausiusios A. Liepiniui ir A. Liepinio dedikuotos kitiems asmenims.
Knygos su A. Liepinio dedikacijomis Panevėžio mokytojų seminarijos absolventei, pedagogei Aleksandrai Šilgalytei į Biblioteką pateko kartu su kitomis Elenos Gabulaitės ir A. Šilgalytės asmeninės bibliotekos knygomis. A. Šilgalytė kūrė noveles, atsiminimus, straipsnius ir recenzijas, publikavo juos žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Lietuvos mokykla“, laikraščiuose „Rytas“, „Panevėžio balsas“, dalyvavo moterų rašytojų viešuose literatūros vakaruose, bendravo su to meto žymiais Lietuvos kultūros veikėjais – Maironiu, Vaižgantu, A. Vienuoliu, vyskupu K. Paltaroku, kanauninku A. Liepiniu ir kt.
A. Liepinis dedikacijas A. Šilgalytei įrašė parengtose katekizmo mokymui skirtose knygose Katekezės (Kaunas, 1929):
Gražiam ir ilgam prisiminimui Ateitininkų Sendraugių šeiminiam gyvenimui Panevėžyje. A. Liepinis Panevėžys, 1929.VI.3 d.
Savo Gerbiamąją Bendradarbę užtarytojos dienoje sveikina A. Liepinis. Panevėžys. 1930.II.26. E.p. „Panevėžio balso“ redaktorius
Pedagogė E. Gabulaitė asmeninėje bibliotekoje išsaugojo Eduardo Gaebler sudarytą Vokietijos žemėlapį (Leipcigas, 1924), kuriame yra įrašas: A. Liep[inis] Kaunas, 1927 m.
Bibliotekoje saugoma kunigo, istoriko Antano Aleknos knyga „Trumpa katalikų bažnyčios istorija“ (Kaunas, 1906) priklausė dviems savininkams – A. Liepiniui (knygoje yra spaudas: A. Liepinis) ir, tikėtina, Vincui Stoniui (tikroji pavardė Kazimieras Žitkevičius-Žitkus). Taip teigti galima dėl knygoje esančio inicialų įrašo: Ž. S. Vašakėnai I k. Ir A. Liepinis, ir V. Stonis mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje. Seminarija, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir Rusijos kariuomenei užėmus Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijos patalpas Kaune karo ligoninės reikalams, 1914 m. rugsėjo pabaigoje perkelta į Vašuokėnų (Anykščių r.) dvaro rūmus ir visą žiemą čia tęsė savo veiklą. Vašuokėnuose mokėsi pirmieji trys seminaristų kursai – apie 60 būsimųjų dvasininkų, o vyresnieji kursai į Vašuokėnus rinkosi laikyti egzaminų ir šventimams. Seminarija Vašuokėnuose veikė iki 1915 m. vasaros atostogų, paskui, artėjant vokiečiams, buvo iškelta į Smolenską (Rusija). 1990 m. leidyklos „Vaga“ išleistame „Literatūra ir kalba“ 21-ajame tome, skirtame Maironiui, publikuojami prisiminimai, kuriais pasidalijo ir tuo metu į Vašuokėnus perkeltoje seminarijoje studijavę V. Stonis ir A. Liepinis.
1944–1977 m. A. Liepinis vadovavo Panemunio Švč. Trejybės parapijai. Vienoje jam priklausiusioje knygoje „Apie Jėzaus Kristaus sekimą“ (Kaunas, 1925) yra spaudas: A. Liepinis. Ji į Bibliotekos retų knygų fondą pateko kartu su kitomis Panemunio Švč. Trejybės parapijos klebono Broniaus Balaišio (parapijai vadovavo 1976–2005 m.) asmeninės bibliotekos knygomis.
1933–1941 m. Centralinio valstybės knygyno Panevėžio skyrius (dabar – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka) veikė Savitarpinės paskolos draugijos rūmuose (Respublikos g. 14), ten pat, kur ir „Bangos“ spaustuvė. Tikėtina, kad A. Liepinis knygą „Kelią faktams!“ (Panevėžys, 1933), kurioje yra įrašas: Panevėžietis kun. Liepinis „Panevėžio balso“ redaktorius, galėjo padovanoti kaimynystėje įsikūrusiai Bibliotekai.
Nuotraukoje – Augustinas Liepinis. Panevėžys, 1931 01 10. Foto J. Pauros. PAVB, Aleksandros Šilgalytės rankraščių fondas F80–725
Galerijoje – leidinių su A. Liepinio dedikacijomis, įrašais, spaudais vaizdai.
Informaciją parengė
Ilona Mažylytė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius







