Rugsėjį minime režisieriaus Juozo Miltinio gimtadienį, taigi, šį kartą rubrikoje „Kraštiečiai knygose“ kviečiame skaityti „Juozo Miltinio repeticijas“ (3 kn., 1997–1999). Knygas išleido „Baltų lankų“ leidykla. Kaip teigia leidėjai: „Juozo Miltinio (1907–1994) repeticijos – tai improvizacinis teatras teatre. Režisierius visais įmanomais būdais – nagrinėdamas personažų santykius, gvildendamas meno prigimties bei egzistencines problemas, pasakodamas anekdotus ir t.t. – siekia vieno: pažadinti, atverti aktorių vaidmeniui“.
Pateikiame dvi ištraukas iš J. Miltinio aktoriams išsakytų monologų, kuriuose režisierius provokuoja, reikalaudamas jam taip svarbaus konflikto – nuo žemiškosios buities problemų pakildamas iki filosofinių žmogaus būties apmąstymų.
1971 12 17
[…] Na taip! Kad ir pas mus, bufete, o… Valužis man sakė. Nuėjo į bufetą per „Volponę“, kada jis nevaidino, nuėjo kažkokio limonado, tai Vlada vėl jam supilstė ir dar iškoliojo. Tai aš dabar noriu pasakyt, kad aš jum leidžiu net muštis su bufetu. Bufete taip padarykit, kaip Mažeika: daužykit butelius, tą aparatą sudaužykit, jeigu duos blogą kavą – tegu būna skandalas!.. Jeigu negalima geruoju. Mano paveikti jūs tapot kažkokie tylūs, romūs, o, jus skriaudžia, tai aš atšaukiu šitą ir raginu jus tiesiog užpult bufetą. Nusiaubkit viską, o, nemokėkit, nusiaubkit – sakykit, kad aš liepiau. Jeigu jie nemandagiai, jeigu tikrai kaip nors jus įžeidinės. Jum esant mandagiem. O ką kitą aš turiu daryt? Aš juk negaliu žmonių apleist, aš niekad savo aktorių neapleidau. Bet jeigu tikrai taip yra, kad supilsto, tai pilkit į akis tas pamazgas. Tiesiai bufetininkei į veidą! Aš leidžiu… Jeigu tikrai galit įrodyt, matėt, kad supilstė iš kitų, tai tiesiai šliūkštelkit ir dar per snukį užvažiuokit. Iš visos jėgos, o, kaip elgiamasi. Taip reik, jeigu kitaip neklauso, jeigu mandagumu negalima jau nieko paveikt. Vadinas, mandagumas vieniem, o kitiem ne. Tai šitaip yra. Tegul būna skandalas, o ką aš padarysiu… (Knyga I, p. 188–189)
1976 08 20
[…] Pirmiausia konfliktas su savim, o. Jeigu aktorius nejaučia konflikto su savim, jis, vadinas, pagrindinių žmogiškų principų, dalykų, arba žmogiškumo atsisako. Jau yra blogai. Jau jis grynai paviršutiniškai vadovaujasi autoriaus tekstu. Aklai. Yra konfliktas, kiekvienas žmogus yra konflikte su savim. Tol, kol kraujas teka, tol ir konfliktas, o. Organiškai jau. Anatomijos surėdymas jau yra konfliktinis. Į vertikalę jau atsistojimas žmogaus yra konfliktinis santykyje su natūra, su gyvuliais, o. Mąstymas yra grynas konfliktas su natūros daigais. Natūra nieko netaupo, natūrai nusispjaut, ar čia bus žemės drebėjimas, ar kosminis, ar kas, ar kas bebūtų, ar maras – natūrai nusispjaut, o. Bet protaujančiam žmogui yra didelis dalykas. Vadinas, yra konfliktas. Sinonimas žmogaus yra. Jeigu tokia žmogiška prasme, filosofine prasme sakom „žmogus“, o ne grynai zoologine gyvuliška, – to dianoetikon, kaip Aristotelis sakė, ir tai yra konfliktiška, jeigu to dianoetikon. (Knyga II, p. 131)
Informaciją parengė
Loreta Dundulienė
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyrius