Autorių archyvas: Leonas Kaziukonis

Apie seniausios Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvės varžytines 1935 metais

Naftalis Feigenzonas pirmąją spaustuvę Panevėžyje atidarė dar cariniu laikotarpiu 1880 metais. Pradžioje spausdinusi kvitus, blankus, etiketes, afišas, o vėliau jau ir brošiūras, laikraščius, knygas, ši spaustuvė paliko ryškų pėdsaką Panevėžio ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Istorinės spaustuvės uždarymą gaubė nežinia Apie N. Feigenzono spaustuvės uždarymą 1935 metais ilgą laiką nieko nebuvo žinoma. Viliaus Užtupo knygoje „Lietuvos […]

Du užmiršti Juozo Miltinio gyvenimo faktai

Atskleisti iš karo ir pokario metų du nauji Juozo Miltinio gyvenimo faktai. Apie juos režisieriui vengiant kalbėti, šie faktai buvo užmiršti ir ilgą laiką nežinomi. Sutiko persikelti į Telšius Sprendimą palikti savo paties sukurtą teatrą Panevėžyje ir keltis į Telšius naujai susikūrusio Žemaičių teatro meno vadovu J. Miltinis priėmė nacių okupacijos metais. Apie tai pranešė […]

Išaiškintas dar vienas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio Panevėžyje suprojektuotas pastatas

Ilgą laiką buvo manoma, kad pagal garsaus lietuvių architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektus tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatyta mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). Apie šio architekto 1928 metais mūsų mieste dar suprojektuotą gydytojo Kazimiero Slieko gyvenamąjį namą, surinkus pirminius duomenis ir dokumentus, buvo preliminariai nustatyta prieš 10 metų. Galutiniam įrodymui dar reikėjo paieškoti […]

Prieš 150 metų Panevėžyje atidaryta mokytojų seminarija

Panevėžio mokytojų seminarija, rengusi mokytojus pradinėms mokykloms, veikė carinės Rusijos valdžios, nepriklausomos tarpukario Lietuvos ir sovietmečio laikais. Atidaryta ji buvo 1872 m. lapkričio 14 d. Apžvelkime to meto carinius dokumentus apie mokytojų seminarijos įsteigimą Panevėžyje. Iš 1877 metais Sankt Peterburge išleisto 1871–1873 m. Liaudies švietimo ministerijos nutarimų rinkinio sužinome, kad 1872 m. birželio 27 d. […]

Ką naujo atskleidžia dvi Juozo Zikaro asmens bylos

Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomos dvi Juozo Zikaro tarnybos bylos, sudarytos jam bedirbant Panevėžio valstybinėje gimnazijoje ir Kauno meno mokykloje. Šiuo metu jos eksponuojamos Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo ekspozicijų salėje, kurioje veikia paroda „Juozas Zikaras: ką liudija dvi skulptoriaus asmens bylos“. Juozo Zikaro biografijos tyrinėtojų šios bylos […]

Kaip bibliotekai buvo suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas

Tai įvyko prieš 32 metus, kai budinama Sąjūdžio kėlėsi Lietuva. Tuo metu biblioteka priklausė miesto vykdomajam komitetui ir buvo įsikūrusi Respublikos g. 37 pastate. Būtent čia ir gimė iniciatyva biblioteką pavadinti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu. Kaip matyti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomų dokumentų, bibliotekos prašymas jai suteikti šios lietuvių tautai nusipelniusios rašytojos, kultūros […]

Kaip buvo išpainiota atsiradusios Juozo Zikaro skulptūros „Krepšininkas“ autorystė

Sovietmečiu ši karo metais Juozo Zikaro sukurta skulptūra buvo pervadinta į „Sportininkas“ ir nurodyta, kad neišlikusi. Atgimimo metais „Krepšininko“ skulptūrai atsiradus, jos autorystė priskirta Juozo Zikaro sūnui Teisučiui, taip pat skulptoriui. Visa tiesa išaiškėjo tik 2016 metais, kai, susidomėjus „Krepšininko“ skulptūros istorija, buvo surinkta medžiaga apie šią skulptūrą ir peržvelgtos knygos apie Lietuvos krepšinį. Kaip […]

Juozas Baltušis apie sprendimą nugriauti Juozo Zikaro namą Panevėžyje

Pernai išleistoje rašytojo Juozo Baltušio trečioje dienoraščių knygoje „Vietoj dienoraščio. 1984–1990“ randame įrašų apie jo pastangas išsaugoti 1984 metais Panevėžyje pradėtą griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namą. Pagalbos į Juozą Baltušį kreipėsi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejaus Panevėžyje darbuotojas poetas Juozas Mėdžius. Ką darė J. Baltušis, gavęs žinią apie Panevėžyje griaunamą J. Zikaro namą, ilgą laiką buvo žinoma […]

Apie sovietmečiu Panevėžiui padovanotą Juozo Zikaro portretinę skulptūrą

Šiandien apie šią skulptūrą žinoma, kad ji eksponuojama Juozo Zikaro vardu pavadintoje Paįstrio gimnazijoje. Skulptūra buvo sukurta 1982 metais ir yra dailės instituto absolvento Osvaldo Neniškio diplominis darbas. Kokia proga šis meno kūrinys buvo padovanotas Panevėžiui, o vėliau atiduotas rajono mokyklai, plačiau apie tai šiame Juozo Zikaro metams skirtame straipsnyje. 1983 m. spalio 20–21 d. […]

Kada pradėta minėti ir švęsti Panevėžio gimtadienį?

Kasmet rengiama Panevėžio gimtadienio šventė yra svarbiausias ir didžiausias miesto renginys. Pasitelkę archyvų dokumentus, pamėginkime atsekti šios jau daug metų vykstančios šventės ištakas. Mūsų kraštietė istorikė Ona Maksimaitienė Panevėžio įkūrimo datą nustatė 1961 metais. Miesto gimimo liudijimu tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio 1503 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo raštas Ramygalos bažnyčiai. […]

Istoriniu tapęs balčikoniečių kreipimasis į Panevėžio miesto valdžią

Šį kreipimąsi anuometinės Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai surašė 1992 m. kovo 20 d. Po savaitės Panevėžio miesto taryba turėjo priimti sprendimą, ar leisti Lietuvos krikščioniškajam labdaros fondui Panevėžyje steigti Laisvųjų menų kolegiją. Dėl protestantiško labdaros fondo steigiamos kolegijos priešinosi katalikų bendruomenė, raginama dvasininkijos. Savo peticijoje Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai rašė, kad jiems […]

Pasipriešino sprendimui nugriauti rašytojos namą

Iškilios mūsų krašto rašytojos Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimą menantis namas Panevėžyje P. Cvirkos (dabar Šv. Zitos) g. 18  dar sovietmečiu buvo paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Prie namo pritvirtinta paminklinė lenta bylojo, kad rašytoja čia gyveno ir kūrė 1932–1943 metais. Šiame name Panevėžio kraštotyros muziejus 1969 m. vasario 28 d. dar buvo įrengęs ir jai skirtą […]

Apie Panevėžio miesto garbės piliečio vardą sovietmečiu

Atlikus su šiuo titulu susijusių dokumentų paiešką, nustatyta, kad 1975 m. įsteigtas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas Panevėžį labiausiai išgarsinusiam teatro įkūrėjui ir režisieriui Juozui Miltiniui nebuvo suteiktas pirmajam. Išsiaiškinta, kad sprendimą dėl garbės piliečio vardo įsteigimo miesto taryba buvo priėmusi dar 1969 metais. Nurodyta, kad šis vardas bus suteikiamas asmenims, turintiems ypatingus nuopelnus Panevėžiui. […]

Planavo kapitalinį Laisvės paminklą, o pastatė betoninį Leniną

Pirmaisiais pokario metais sovietinė Panevėžio valdžia pakeisti Laisvės aikštės pavadinimo neskubėjo. Maža to, 1949 m. balandžio 29 d. ji priėmė sprendimą čia „pastatyti kapitalinį Laisvės paminklą 12 metrų aukščio sukomponuojant kartu ir tribūną dvidešimts penkiems asmenims“. Nėra abejonės, kad toks paminklas savo reikšme turėjo būti sovietinis. Sprendime jo pastatymo tikslas nurodytas, kad pagražinti Panevėžio miestą […]

Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (II)

Švietimo ministerija, gavusi panevėžiečių pastabas ir pasiūlymus dėl pedagoginio instituto steigimo Panevėžyje, po mėnesio nusprendė jį steigti ir jam rūmus pastatyti Kaune. Apie tai trumpa žinute pranešė 1936 m. balandžio 26 d. „Panevėžio garsas“. Ko gero, panevėžiečiai su tokia Švietimo ministerijos išvada nesutiko, nes po trijų savaičių gegužės 17 d. „Panevėžio garsas“ paskelbė naują žinią: […]

Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (I)

Ruošiantis 1936 m. švietimo reformai, mokytojų seminarijos, rengusios mokytojus pradžios mokykloms, pradėtos likviduoti. Vietoj jų buvo nuspręsta įsteigti du pedagoginius institutus Klaipėdoje ir Panevėžyje. Jei Klaipėdoje toks institutas buvo atidarytas 1935 metais, tai po metų pedagoginį institutą įkurti Panevėžyje atsisakyta. Istorinėje literatūroje nėra aptarti 1936 m. planai apie pedagoginio instituto steigimą Panevėžyje. Ką galima rasti, […]

Apie Panevėžyje neišlikusią Sinagogų aikštę

Ši aikštė, kur stovėjo medinė ir mūrinė sinagogos, buvo kvartale tarp Ukmergės ir Elektros gatvių. Iš Laisvės aikštės į ją vedė Sinagogos gatvė. Šiandien čia likęs tik praėjimas. Apie Sinagogų aikštę ir čia stovėjusius namus paskutiniai duomenys sutinkami iš karo metų. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomame pokario metų Nacionalizuotų trobesių registracijos žurnale nurodyta, […]

Plačiau apie Joną Meką Panevėžyje (II)

Antroje šio straipsnio dalyje aptarkime Jono Meko tekstus, rastus karo metais ėjusiame laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas“. Iš pradžių jis buvo šio laikraščio bendradarbis, vėliau techninis redaktorius. Šiandien sunku pasakyti, ar Jonas Mekas jau neprisiminė, ar apie savo tekstus „Panevėžio apygardos balse“ nenorėjo visko sakyti, bet jų pavyko rasti žymiai daugiau nei jis prieš dvejus metus […]

Surinkti dokumentai, kodėl Panevėžyje nebuvo pastatyta Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūra

Šiemet minint 50 metų sukaktį, kai skulptorius Bernardas Bučas specialiai Panevėžiui sukūrė „Nevėžio“ skulptūrą, pamėginta įminti nemažesnio senumo mįslę, kodėl miesto valdžia jos atsisakė. Deja, archyvuose atlikus visą įmanomą dokumentų paiešką, dokumento, kuriame būtų nurodytos šio atsisakymo priežastys, nepavyko rasti. Ko gero, jis toks ir nebuvo surašytas. Surinkti dokumentai jau yra aptarti. Straipsnis „Bernardo Bučo […]

Plačiau apie Joną Meką Panevėžyje (I)

Iki pasitraukimo iš Lietuvos Jonas Mekas paskutiniais karo metais pusmetį gyveno Panevėžyje, kur dirbo laikraščio „Panevėžio apygardos balsas“ techniniu redaktoriumi. Šis faktas jo biografijoje ilgą laiką nebuvo minimas ir apie žymaus lietuvių išeivijos menininko veiklą Panevėžyje nieko nebuvo žinoma. Taip jau atsitiko, kad ilgą laiką apie gyvenimą Panevėžyje nieko neminėjo ir pats Jonas Mekas. Todėl […]

Iš pasišventėlio teatrui Juozo Miltinio prašymų

Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto Vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o vėliau jau ir naujojo teatro įrengimu. Šįkart Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale pavyko rasti asmeninio pobūdžio režisieriaus prašymą. Šis […]

Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos

Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]

Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų

Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]

Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema

Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]