Autorių archyvas: Leonas Kaziukonis

Kaip bibliotekai buvo suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas

Tai įvyko prieš 32 metus, kai budinama Sąjūdžio kėlėsi Lietuva. Tuo metu biblioteka priklausė miesto vykdomajam komitetui ir buvo įsikūrusi Respublikos g. 37 pastate. Būtent čia ir gimė iniciatyva biblioteką pavadinti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu. Kaip matyti iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomų dokumentų, bibliotekos prašymas jai suteikti šios lietuvių tautai nusipelniusios rašytojos, kultūros […]

Kaip buvo išpainiota atsiradusios Juozo Zikaro skulptūros „Krepšininkas“ autorystė

Sovietmečiu ši karo metais Juozo Zikaro sukurta skulptūra buvo pervadinta į „Sportininkas“ ir nurodyta, kad neišlikusi. Atgimimo metais „Krepšininko“ skulptūrai atsiradus, jos autorystė priskirta Juozo Zikaro sūnui Teisučiui, taip pat skulptoriui. Visa tiesa išaiškėjo tik 2016 metais, kai, susidomėjus „Krepšininko“ skulptūros istorija, buvo surinkta medžiaga apie šią skulptūrą ir peržvelgtos knygos apie Lietuvos krepšinį. Kaip […]

Juozas Baltušis apie sprendimą nugriauti Juozo Zikaro namą Panevėžyje

Pernai išleistoje rašytojo Juozo Baltušio trečioje dienoraščių knygoje „Vietoj dienoraščio. 1984–1990“ randame įrašų apie jo pastangas išsaugoti 1984 metais Panevėžyje pradėtą griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namą. Pagalbos į Juozą Baltušį kreipėsi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejaus Panevėžyje darbuotojas poetas Juozas Mėdžius. Ką darė J. Baltušis, gavęs žinią apie Panevėžyje griaunamą J. Zikaro namą, ilgą laiką buvo žinoma […]

Apie sovietmečiu Panevėžiui padovanotą Juozo Zikaro portretinę skulptūrą

Šiandien apie šią skulptūrą žinoma, kad ji eksponuojama Juozo Zikaro vardu pavadintoje Paįstrio gimnazijoje. Skulptūra buvo sukurta 1982 metais ir yra dailės instituto absolvento Osvaldo Neniškio diplominis darbas. Kokia proga šis meno kūrinys buvo padovanotas Panevėžiui, o vėliau atiduotas rajono mokyklai, plačiau apie tai šiame Juozo Zikaro metams skirtame straipsnyje. 1983 m. spalio 20–21 d. […]

Kada pradėta minėti ir švęsti Panevėžio gimtadienį?

Kasmet rengiama Panevėžio gimtadienio šventė yra svarbiausias ir didžiausias miesto renginys. Pasitelkę archyvų dokumentus, pamėginkime atsekti šios jau daug metų vykstančios šventės ištakas. Mūsų kraštietė istorikė Ona Maksimaitienė Panevėžio įkūrimo datą nustatė 1961 metais. Miesto gimimo liudijimu tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio 1503 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo raštas Ramygalos bažnyčiai. […]

Istoriniu tapęs balčikoniečių kreipimasis į Panevėžio miesto valdžią

Šį kreipimąsi anuometinės Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai surašė 1992 m. kovo 20 d. Po savaitės Panevėžio miesto taryba turėjo priimti sprendimą, ar leisti Lietuvos krikščioniškajam labdaros fondui Panevėžyje steigti Laisvųjų menų kolegiją. Dėl protestantiško labdaros fondo steigiamos kolegijos priešinosi katalikų bendruomenė, raginama dvasininkijos. Savo peticijoje Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai rašė, kad jiems […]

Pasipriešino sprendimui nugriauti rašytojos namą

Iškilios mūsų krašto rašytojos Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimą menantis namas Panevėžyje P. Cvirkos (dabar Šv. Zitos) g. 18  dar sovietmečiu buvo paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Prie namo pritvirtinta paminklinė lenta bylojo, kad rašytoja čia gyveno ir kūrė 1932–1943 metais. Šiame name Panevėžio kraštotyros muziejus 1969 m. vasario 28 d. dar buvo įrengęs ir jai skirtą […]

Apie Panevėžio miesto garbės piliečio vardą sovietmečiu

Atlikus su šiuo titulu susijusių dokumentų paiešką, nustatyta, kad 1975 m. įsteigtas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas Panevėžį labiausiai išgarsinusiam teatro įkūrėjui ir režisieriui Juozui Miltiniui nebuvo suteiktas pirmajam. Išsiaiškinta, kad sprendimą dėl garbės piliečio vardo įsteigimo miesto taryba buvo priėmusi dar 1969 metais. Nurodyta, kad šis vardas bus suteikiamas asmenims, turintiems ypatingus nuopelnus Panevėžiui. […]

Planavo kapitalinį Laisvės paminklą, o pastatė betoninį Leniną

Pirmaisiais pokario metais sovietinė Panevėžio valdžia pakeisti Laisvės aikštės pavadinimo neskubėjo. Maža to, 1949 m. balandžio 29 d. ji priėmė sprendimą čia „pastatyti kapitalinį Laisvės paminklą 12 metrų aukščio sukomponuojant kartu ir tribūną dvidešimts penkiems asmenims“. Nėra abejonės, kad toks paminklas savo reikšme turėjo būti sovietinis. Sprendime jo pastatymo tikslas nurodytas, kad pagražinti Panevėžio miestą […]

Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (II)

Švietimo ministerija, gavusi panevėžiečių pastabas ir pasiūlymus dėl pedagoginio instituto steigimo Panevėžyje, po mėnesio nusprendė jį steigti ir jam rūmus pastatyti Kaune. Apie tai trumpa žinute pranešė 1936 m. balandžio 26 d. „Panevėžio garsas“. Ko gero, panevėžiečiai su tokia Švietimo ministerijos išvada nesutiko, nes po trijų savaičių gegužės 17 d. „Panevėžio garsas“ paskelbė naują žinią: […]

Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (I)

Ruošiantis 1936 m. švietimo reformai, mokytojų seminarijos, rengusios mokytojus pradžios mokykloms, pradėtos likviduoti. Vietoj jų buvo nuspręsta įsteigti du pedagoginius institutus Klaipėdoje ir Panevėžyje. Jei Klaipėdoje toks institutas buvo atidarytas 1935 metais, tai po metų pedagoginį institutą įkurti Panevėžyje atsisakyta. Istorinėje literatūroje nėra aptarti 1936 m. planai apie pedagoginio instituto steigimą Panevėžyje. Ką galima rasti, […]

Apie Panevėžyje neišlikusią Sinagogų aikštę

Ši aikštė, kur stovėjo medinė ir mūrinė sinagogos, buvo kvartale tarp Ukmergės ir Elektros gatvių. Iš Laisvės aikštės į ją vedė Sinagogos gatvė. Šiandien čia likęs tik praėjimas. Apie Sinagogų aikštę ir čia stovėjusius namus paskutiniai duomenys sutinkami iš karo metų. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomame pokario metų Nacionalizuotų trobesių registracijos žurnale nurodyta, […]

Plačiau apie Joną Meką Panevėžyje (II)

Antroje šio straipsnio dalyje aptarkime Jono Meko tekstus, rastus karo metais ėjusiame laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas“. Iš pradžių jis buvo šio laikraščio bendradarbis, vėliau techninis redaktorius. Šiandien sunku pasakyti, ar Jonas Mekas jau neprisiminė, ar apie savo tekstus „Panevėžio apygardos balse“ nenorėjo visko sakyti, bet jų pavyko rasti žymiai daugiau nei jis prieš dvejus metus […]

Surinkti dokumentai, kodėl Panevėžyje nebuvo pastatyta Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūra

Šiemet minint 50 metų sukaktį, kai skulptorius Bernardas Bučas specialiai Panevėžiui sukūrė „Nevėžio“ skulptūrą, pamėginta įminti nemažesnio senumo mįslę, kodėl miesto valdžia jos atsisakė. Deja, archyvuose atlikus visą įmanomą dokumentų paiešką, dokumento, kuriame būtų nurodytos šio atsisakymo priežastys, nepavyko rasti. Ko gero, jis toks ir nebuvo surašytas. Surinkti dokumentai jau yra aptarti. Straipsnis „Bernardo Bučo […]

Plačiau apie Joną Meką Panevėžyje (I)

Iki pasitraukimo iš Lietuvos Jonas Mekas paskutiniais karo metais pusmetį gyveno Panevėžyje, kur dirbo laikraščio „Panevėžio apygardos balsas“ techniniu redaktoriumi. Šis faktas jo biografijoje ilgą laiką nebuvo minimas ir apie žymaus lietuvių išeivijos menininko veiklą Panevėžyje nieko nebuvo žinoma. Taip jau atsitiko, kad ilgą laiką apie gyvenimą Panevėžyje nieko neminėjo ir pats Jonas Mekas. Todėl […]

Iš pasišventėlio teatrui Juozo Miltinio prašymų

Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto Vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o vėliau jau ir naujojo teatro įrengimu. Šįkart Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale pavyko rasti asmeninio pobūdžio režisieriaus prašymą. Šis […]

Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos

Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]

Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų

Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]

Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema

Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]

Prisimenant, kad buvome Lietuvos kultūros sostinė

2014 metais Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine ir jame vyko daug spalvingų ir įdomių renginių. Apžvelkime šio išskirtinio įvykio Panevėžio istorijoje svarbą. Nuo 2008 m. pradėjus vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“, vienas Lietuvos miestų ar miestelių pagal pateiktas paraiškas konkurso būdu vieniems metams išrenkamas kultūros sostine ir jame tais metais rengiami regiono kultūrą puoselėjantys […]

Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Panevėžio futbolininkams“

Skulptūra „Panevėžio futbolininkams“ stovi prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 m. Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Šis Kauno futbolo beisbolo klubas Lietuvos futbolo A lygos čempionatuose 6 kartus iš […]

Iš bibliotekos rankraštyno steigimo istorijos

Po nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriumi paskirtas Raimundas Voiška 1991 m. bibliotekoje įkūrė Rankraščių sektorių. Iki tol nustatyta tvarka asmenų ir institucijų rankraštinį palikimą galėjo kaupti tik mokslinės Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos ir Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos. Visa tai žinant, šiandien galima pasakyti, kad įsteigti rankraštyną Panevėžyje buvo itin drąsus žingsnis. Biblioteka […]

Pieta „Atgimusiai tautai“

Pieta „Atgimusiai tautai“ – tai istoriniais 1990 m. prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys […]

Filmas „Nei šis, nei tas“ ir kelias į pripažinimą

Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 m. slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau nuo jo akių ir laikui bėgant užmiršta. Sumanę sukurti filmą, grupelė teatro aktorių iš Juozo Miltinio nusipirko filmavimo kamerą „Kodak“. […]