Iškilios mūsų krašto rašytojos Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimą menantis namas Panevėžyje P. Cvirkos (dabar Šv. Zitos) g. 18 dar sovietmečiu buvo paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Prie namo pritvirtinta paminklinė lenta bylojo, kad rašytoja čia gyveno ir kūrė 1932–1943 metais. Šiame name Panevėžio kraštotyros muziejus 1969 m. vasario 28 d. dar buvo įrengęs ir jai skirtą […]
Autorių archyvas: Leonas Kaziukonis
Apie Panevėžio miesto garbės piliečio vardą sovietmečiu
Atlikus su šiuo titulu susijusių dokumentų paiešką, nustatyta, kad 1975 m. įsteigtas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas Panevėžį labiausiai išgarsinusiam teatro įkūrėjui ir režisieriui Juozui Miltiniui nebuvo suteiktas pirmajam. Išsiaiškinta, kad sprendimą dėl garbės piliečio vardo įsteigimo miesto taryba buvo priėmusi dar 1969 metais. Nurodyta, kad šis vardas bus suteikiamas asmenims, turintiems ypatingus nuopelnus Panevėžiui. […]
Planavo kapitalinį Laisvės paminklą, o pastatė betoninį Leniną
Pirmaisiais pokario metais sovietinė Panevėžio valdžia pakeisti Laisvės aikštės pavadinimo neskubėjo. Maža to, 1949 m. balandžio 29 d. ji priėmė sprendimą čia „pastatyti kapitalinį Laisvės paminklą 12 metrų aukščio sukomponuojant kartu ir tribūną dvidešimts penkiems asmenims“. Nėra abejonės, kad toks paminklas savo reikšme turėjo būti sovietinis. Sprendime jo pastatymo tikslas nurodytas, kad pagražinti Panevėžio miestą […]
Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (II)
Švietimo ministerija, gavusi panevėžiečių pastabas ir pasiūlymus dėl pedagoginio instituto steigimo Panevėžyje, po mėnesio nusprendė jį steigti ir jam rūmus pastatyti Kaune. Apie tai trumpa žinute pranešė 1936 m. balandžio 26 d. „Panevėžio garsas“. Ko gero, panevėžiečiai su tokia Švietimo ministerijos išvada nesutiko, nes po trijų savaičių gegužės 17 d. „Panevėžio garsas“ paskelbė naują žinią: […]
Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (I)
Ruošiantis 1936 m. švietimo reformai, mokytojų seminarijos, rengusios mokytojus pradžios mokykloms, pradėtos likviduoti. Vietoj jų buvo nuspręsta įsteigti du pedagoginius institutus Klaipėdoje ir Panevėžyje. Jei Klaipėdoje toks institutas buvo atidarytas 1935 metais, tai po metų pedagoginį institutą įkurti Panevėžyje atsisakyta. Istorinėje literatūroje nėra aptarti 1936 m. planai apie pedagoginio instituto steigimą Panevėžyje. Ką galima rasti, […]
Apie Panevėžyje neišlikusią Sinagogų aikštę
Ši aikštė, kur stovėjo medinė ir mūrinė sinagogos, buvo kvartale tarp Ukmergės ir Elektros gatvių. Iš Laisvės aikštės į ją vedė Sinagogos gatvė. Šiandien čia likęs tik praėjimas. Apie Sinagogų aikštę ir čia stovėjusius namus paskutiniai duomenys sutinkami iš karo metų. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomame pokario metų Nacionalizuotų trobesių registracijos žurnale nurodyta, […]
Plačiau apie Joną Meką Panevėžyje (II)
Antroje šio straipsnio dalyje aptarkime Jono Meko tekstus, rastus karo metais ėjusiame laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas“. Iš pradžių jis buvo šio laikraščio bendradarbis, vėliau techninis redaktorius. Šiandien sunku pasakyti, ar Jonas Mekas jau neprisiminė, ar apie savo tekstus „Panevėžio apygardos balse“ nenorėjo visko sakyti, bet jų pavyko rasti žymiai daugiau nei jis prieš dvejus metus […]
Surinkti dokumentai, kodėl Panevėžyje nebuvo pastatyta Bernardo Bučo „Nevėžio“ skulptūra
Šiemet minint 50 metų sukaktį, kai skulptorius Bernardas Bučas specialiai Panevėžiui sukūrė „Nevėžio“ skulptūrą, pamėginta įminti nemažesnio senumo mįslę, kodėl miesto valdžia jos atsisakė. Deja, archyvuose atlikus visą įmanomą dokumentų paiešką, dokumento, kuriame būtų nurodytos šio atsisakymo priežastys, nepavyko rasti. Ko gero, jis toks ir nebuvo surašytas. Surinkti dokumentai jau yra aptarti. Straipsnis „Bernardo Bučo […]
Plačiau apie Joną Meką Panevėžyje (I)
Iki pasitraukimo iš Lietuvos Jonas Mekas paskutiniais karo metais pusmetį gyveno Panevėžyje, kur dirbo laikraščio „Panevėžio apygardos balsas“ techniniu redaktoriumi. Šis faktas jo biografijoje ilgą laiką nebuvo minimas ir apie žymaus lietuvių išeivijos menininko veiklą Panevėžyje nieko nebuvo žinoma. Taip jau atsitiko, kad ilgą laiką apie gyvenimą Panevėžyje nieko neminėjo ir pats Jonas Mekas. Todėl […]
Iš pasišventėlio teatrui Juozo Miltinio prašymų
Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto Vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o vėliau jau ir naujojo teatro įrengimu. Šįkart Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale pavyko rasti asmeninio pobūdžio režisieriaus prašymą. Šis […]
Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos
Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]
Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų
Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]
Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema
Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]
Prisimenant, kad buvome Lietuvos kultūros sostinė
2014 metais Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine ir jame vyko daug spalvingų ir įdomių renginių. Apžvelkime šio išskirtinio įvykio Panevėžio istorijoje svarbą. Nuo 2008 m. pradėjus vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“, vienas Lietuvos miestų ar miestelių pagal pateiktas paraiškas konkurso būdu vieniems metams išrenkamas kultūros sostine ir jame tais metais rengiami regiono kultūrą puoselėjantys […]
Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Panevėžio futbolininkams“
Skulptūra „Panevėžio futbolininkams“ stovi prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 m. Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Šis Kauno futbolo beisbolo klubas Lietuvos futbolo A lygos čempionatuose 6 kartus iš […]
Iš bibliotekos rankraštyno steigimo istorijos
Po nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriumi paskirtas Raimundas Voiška 1991 m. bibliotekoje įkūrė Rankraščių sektorių. Iki tol nustatyta tvarka asmenų ir institucijų rankraštinį palikimą galėjo kaupti tik mokslinės Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos ir Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos. Visa tai žinant, šiandien galima pasakyti, kad įsteigti rankraštyną Panevėžyje buvo itin drąsus žingsnis. Biblioteka […]
Pieta „Atgimusiai tautai“
Pieta „Atgimusiai tautai“ – tai istoriniais 1990 m. prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys […]
Filmas „Nei šis, nei tas“ ir kelias į pripažinimą
Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 m. slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau nuo jo akių ir laikui bėgant užmiršta. Sumanę sukurti filmą, grupelė teatro aktorių iš Juozo Miltinio nusipirko filmavimo kamerą „Kodak“. […]
Panevėžio statybos sovietmetyje
Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 m. sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą (architektas Kazys Šešelgis) buvo atkuriama per karą sugriauta pramonė, remontuojami ir statomi gyvenamieji namai. Šį generalinį planą pakoregavus ir 1951 […]
Padovanota skulptūrėlė užminė mįslę
2016 m. skulptoriaus Bernardo Bučo artimieji Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanojo skulptūros „Nevėžis“ bronzinį modelį. Kadangi skulptūrėlė kitokia, nei pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime, ji užminė mįslę ar tai nebus anksčiau Bernardo Bučo Panevėžiui sukurtos ir nepastatytos „Nevėžio“ skulptūros maketas. Kodėl specialiai Panevėžiui Bernardo Bučo sukurtai skulptūrai „Nevėžis“ mieste neatsirado […]
100-tūkstantasis Panevėžio gyventojas
Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 000 gyventojų. Apžvelkime ano ir šio meto Panevėžio demografinės raidos tendencijas. Sparčiai gyventojų skaičius Panevėžyje pradėjo didėti nuo 1959 metų. Tam įtakos turėjo anuomet sovietmetyje prasidėjusi ūkio industrializacija. Patvirtinus statomų pramonės įmonių išdėstymo […]
Juozo Zikaro bareljefas „Savanoriai“
Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009 m. išleistame Juozo Zikaro gyvenimo ir kūrybos albume. Jie liudija, kad bareljefas „Savanoriai“ saugomas albumą išleidusiame muziejuje, bareljefas pagamintas iš […]
Panevėžio kultūrinis gyvenimas pirmaisiais nepriklausomybės metais
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras kurti Lietuvą, inicijuojama nauja lietuviška kultūrinė raiška. Kaip knygoje „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. 1918–1920 m.“ rašė Kęstutis Gudas, […]
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie tautos nepriklausomybės šventę
Rašytoja ir aktyvi visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžio valstybinėje gimnazijoje mokytojavo 1919–1924 metais. Stengdamasi ugdyti mokinių kūrybiškumą, ji jau pirmaisiais savo mokytojavimo metais šeštadieniais pradėjo rengti literatūrai, dailei ir dainoms pašvęstus vakarus. Viename jų 1920 m. vasario 14 d. Bitė mokiniams skaitė paskaitą „Dėl tautos nepriklausomybės šventės“. Tai buvo pirmasis Vasario 16-osios – Lietuvos nepriklausomybės […]