Iš atsiminimų apie Panevėžio herbo pakeitimą

Iki 1993 m. Panevėžio miesto herbas buvo du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, pavaizduoti dviejuose suapvalinto skydo laukuose. Jei ne pačių panevėžiečių iniciatyva herbą pakeisti, jis toks būtų buvęs ilgiau. Kalbų, kad šį sovietmetyje patvirtintą herbą reikia peržiūrėti, buvo dar atgimimo metais. Oponentų argumentai: linų pėdai ir arklas yra ne miesto, bet kaimo simbolika. Maža […]

Panevėžio muzikos mokykla

1944 m. rugsėjo mėnesį, karo frontui tik ką nudundėjus į vakarus, Panevėžyje įkurta muzikos mokykla. Tiksli jos atidarymo data nežinoma. Mokyklos organizatorius – žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. Apie sunkią muzikos mokyklos pradžią pokaryje sužinome iš Mykolo Karkos atsiminimų, spausdintų sovietmetyje ėjusioje „Panevėžio tiesoje“. Keletą su mokyklos įkūrimu susijusių dokumentų pavyko rasti Lietuvos ypatingajame archyve. […]

Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda

Šiandien daugiau žinoma apie antrąją šios kuopelės parodą, vykusią 1926 m. Ji įrašyta į 1900–1929 m. lietuvių dailės parodų sąrašą. Išleistas parodos katalogas skelbiamas Panevėžio kraštotyros muziejaus skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje. Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda buvo surengta 1925 m. birželio 6–20 d. Ji vyko Panevėžio 1-oje pradžios mokykloje Marijos gatvėje (dab. A. Smetonos […]

Panevėžio realinė mokykla evakuacijoje

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Panevėžį pasiekė 1915 m. vasarą. Traukiantis rusų kariuomenei, kartu su gyventojais, įstaigomis į Rusijos gilumą buvo evakuota ir realinė mokykla. Tiksli jos evakavimosi vieta bei mokyklos veikla evakuacijoje nežinoma. Ieškant Panevėžio realinės mokyklos pėdsakų Rusijoje, buvo išsiųsti užklausimai į Novgorodo ir Tulos sričių valstybinius archyvus. Jei […]

Paminklas „Laisvės daina“

Šis paminklas pastatytas sovietmetyje prie Vilniaus–Velžio kelio sankryžos. Skulptūra vaizduoja moterį, aukštyn pakeltose rankose laikančią laisvės vėliavą. Paminklo autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920–2010), architektas Tautvydas Miknevičius. 2006 m. išleistoje prisiminimų knygelėje „Kelionė į skulptūros pasaulį“ Antanas Dimžlys rašė, kad skulptūra „Laisvės daina“ Panevėžyje buvo pastatyta neiškart, tiktai 1974 m. liepos mėnesį, ir visiškai kitoje […]

Blaivybės ir atgimimo kryžius

Pastatytas 1990 metais, kai Panevėžyje birželio 9 d. buvo pasitiktas M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio iš Vilniaus į Kryžių kalną nešamas kryžius. Panevėžiečių pastatytą kryžių sukūrė kunigas Algis Neverauskas, Gediminas Vasiliauskas ir Erikas Urbonavičius. Tuomet tautinio atgimimo metais kryžius buvo pastatytas Vilniaus g. skvere. Bet vėliau jam čia vietos neliko. Sklypas, kur kryžius stovėjo, buvo grąžintas […]

Apie Juozą Miltinį ir naujų teatro rūmų statybą

Dabartiniai teatro rūmai pastatyti 1967 metais. Architekto Algimanto Mikėno jie suprojektuoti atsižvelgiant į režisieriaus Juozo Miltinio reikalavimus. Šįkart pažvelkime, ką apie naujų teatro rūmų statybą byloja Panevėžio apskrities archyvo dokumentai. 1940 m. Panevėžyje įkurtam teatrui vienintelė tinkama patalpa buvo sovietinės valdžios nacionalizuoti šaulių namai su teatro sale. Pastatą pritaikant teatro reikmėms, pokaryje praplėsta scena ir […]

Reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas

1614 m. Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą. Mena Upytės pavieto teisminio-administracinio centro perkėlimą į Panevėžį Geresnėje geografinėje vietoje įsikūręs Panevėžys Upytės pavieto centru tapo po 1564–1566 […]

Seniausio Panevėžio laikraščio beieškant

Šiandien seniausias Panevėžio laikraštis dar nenustatytas ir nesurastas. Ankstesniais duomenimis pirmieji laikraščiai Panevėžyje išėjo 1914 m. Tai buvo rusų kalba leidžiamas „Naš kraj“ („Mūsų kraštas“) ir „Ponevežskij listok“ („Panevėžio lapelis“). Dėl jų abejonių nėra jokių. „Naš kraj“ 3 pirmieji numeriai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. „Ponevežskij listok“ 17 numerių pavyko rasti […]

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1989 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą grąžinti Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią tikintiesiems. Šis sprendimas priimtas reikalaujant kunigams ir tikintiesiems. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms buvo priimtas 1990 m. vasario 14 d. Remdamiesi Panevėžio apskrities […]

Iš Senvagės sutvarkymo projektinių pasiūlymų

Panevėžys be Nevėžio ir gražiai sutvarkytos Senvagės neįsivaizduojamas. Ji jau daug metų yra miesto puošmena ir mėgstamiausia panevėžiečių poilsio vieta. Tačiau iki šiol apie Senvagės sutvarkymą ir jos istoriją nėra parašyta net menkiausio straipsnio. O ten, kur ji aprašoma, randame vieną ir tą pačią iš Mariaus Glinsko knygelės „Panevėžys. Mažasis vadovas“ (1993) paimtą informaciją: „Ilgus […]

Panevėžio žydų medinė sinagoga

Panevėžio žydų sinagoga stovėjo teritorijoje tarp Elektros ir Ukmergės gatvių. Maždaug toje vietoje, kur dabar Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Iš čia buvusių rabino Hercelio ir Sinagogos gatvių šiandien telikę tik praėjimai į Elektros gatvę ir Laisvės aikštę. Sinagoga nugriauta Antrojo pasaulinio karo metais. Literatūroje duomenų apie Panevėžio žydų medinę sinagogą pateikiama […]

Užmiršto architektūros paveldo pėdsakais

Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 m. statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės pastatas buvo nugriautas. Mergaičių gimnazijos pastate įsikūrusi architekto vardu pavadinta Vytauto Žemkalnio gimnazija. O apie gyvenamąjį namą išvis nieko nežinoma. Nors literatūroje […]

Nukastas Panevėžio piliakalnis

Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]

Laikraštis „Panevėžio balsas“

Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 m. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo rajonogo sovdepa“ pasirodė 1919 metais. Kad Panevėžyje reikia leisti lietuvišką laikraštį, svarstyta 1919 m. dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms. Bet šie […]