1. 1988 m. nesustabdyta Respublikos gatvės rekonstrukcija. L. Kaziukonio nuotrauka

Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui

Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją.

Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projektą buvo numatyta nutiesti naują Respublikos gatvės trasą, o jos senoje dalyje nuo Topolių al. iki Klaipėdos g. įrengti pėsčiųjų ir poilsio zoną. Per miesto centrą planuojamai tiesti naujai gatvei reikėjo nugriauti senus vertingus namus, nupjauti keliasdešimt medžių.

Naujos gatvės pirmosios atkarpos (dabar J. Urbšio g.) statyba pradėta, kai komunistų partija jau buvo paskelbusi pertvarką ir viešumą. Tuo metu respublikinėje spaudoje atviriau ir drąsiau imta pasisakyti prieš gamtos ir kultūros paveldo niokojimą. Šurmulys ir nepasitenkinimas dėl naujos gatvės statybai pradėtų kirsti medžių tarp panevėžiečių kilo 1988 m. pradžioje.

Pirmieji prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją sukruto dramos teatro aktoriai R. Zdanavičiūtė, V. Blėdis, G. Karka, K. Vitkus, H. Kosmauskienė, A. Paulavičius, E. Jansonas, A. Babkauskas. Jų atsiliepimą „Ar nepadarysime žalos?“, kurį be aktorių dar pasirašė rašytojas R. Narečionis, skulptorius A. Vytėnas, 1988 m. sausio 14 d. išspausdino „Panevėžio tiesa“.

Laikraštyje kilo diskusija, į kurią įsitraukė miesto dailininkai, architektai, kitų profesijų žmonės, pareiškę nuomonę dėl miesto centro rekonstrukcijos. Daugelis jų pasisakė prieš žaliųjų plotų naikinimą, senų pastatų griovimą. Iškilusiai problemai spręsti miesto vykdomasis komitetas kovo mėnesį suorganizavo pasitarimą, į kurį pakvietė miestų statybos projektavimo specialistus.

Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta su nauja Respublikos gatvės trasa ir pėsčiųjų zona neskubėti, projektą peržiūrėti ir tik po to susirinkus nuspręsti. Tačiau miesto valdžia po pasitarimo nutarė pradėtų darbų nestabdyti. O „Panevėžio tiesa“, pateikusi šio pasitarimo aprašymą, netikėtai paskelbė, kad baigia diskusiją apie miesto centro rekonstrukciją.

Toks buvo valdžios atsakymas į panevėžiečių protestą. Daugiau diskutuoti ji nenorėjo. Tačiau šis valdžios nenoras kritiškai nusiteikusią miesto inteligentiją dar labiau išjudino veikti. 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Vasarai įpusėjus, tokia Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė ir Panevėžyje.

1989 m. namai buvo griaunami ir tolesnei naujos gatvės atkarpai, kur norėta statyti Inžinierių namus. Apie to meto Panevėžio jaunųjų architektų pastangas išgelbėti šį kvartalą, jį atstatyti ir pritaikyti naujam gyvenimui, tai kito straipsnio ir tyrinėjimo tema. Gaila tik, kad jų puoselėta dailiųjų amatų kvartalo vizija realybe taip ir nevirto.

Nuotraukos:
1. 1988 m. nesustabdyta Respublikos gatvės rekonstrukcija. L. Kaziukonio nuotrauka.
2. Nenutiesta tolesnė naujos gatvės atkarpa. Iš www.miestai.net.
3. Panevėžio centro rekonstrukcijos maketas. Iš www.miestai.net.
4. Griaunamas namas Birutės gatvėje, 1989 m. S. Saladūno nuotrauka iš L. Jonušienės knygos „Panevėžio albumas: 50 savaičių“ (2003).

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas