Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 000 gyventojų. Apžvelkime ano ir šio meto Panevėžio demografinės raidos tendencijas.
Sparčiai gyventojų skaičius Panevėžyje pradėjo didėti nuo 1959 metų. Tam įtakos turėjo anuomet sovietmetyje prasidėjusi ūkio industrializacija. Patvirtinus statomų pramonės įmonių išdėstymo schemą, nuspręsta nemažai jų pastatyti Panevėžyje ir jį paversti stambiu pramonės centru. Senos įmonės buvo modernizuojamos, kitos rekonstruojamos bei pastatytos naujos: „Lietkabelis“, stiklo fabrikas, gelžbetoninių konstrukcijų, tiksliosios mechanikos, „Ekrano“ gamyklos.
Plėtojant Panevėžyje pramonę ir didėjant gyventojų skaičiui, buvo statomi nauji gyvenamųjų namų kvartalai, vaikų darželiai, mokyklos, kiti visuomeninės paskirties pastatai. Gyventojų skaičius išaugo nuo 41 100 1959 metais iki 99 700 1977 metais. Miestu, turinčiu 100 000 gyventojų Panevėžys turėjo tapti 1978 metais. Šio įvykio miesto valdžia laukė ir 100-tūkstantajam panevėžiečiui pagerbti buvo sudariusi specialią komisiją.
Jau prasidėjus 1978-iesiems buvo nustatyta, kad sausio 24 d. Autokompresorių gamyklos šlifuotojos Pranės Žinkevičienės ir Specializuotos nulinių darbų valdybos Nr. 4 vairuotojo Zenono Žinkevičiaus šeimoje gimęs sūnus Vaidotas yra 100-tūkstantasis panevėžietis. Šiam įvykiui pažymėti 1978 m. vasario 1 d. buvo išleistas specialus „Panevėžio tiesos“ laikraščio numeris, pavadintas „Mūsų 100 000!“ Laikraštyje buvo rašoma ir apie 80-tūkstantąją panevėžietę Ritą Daniūnaitę, gimusią 1971 metais.
Iš gyventojų kaitos diagramų matyti, kad didžiausias gyventojų prieaugis buvo, kai Panevėžyje pradėjo veikti naujos pramonės įmonės. Tuo metu didesnę šio gyventojų prieaugio dalį sudarė atvykusieji į miestą. 1965 m. jų buvo 2 930. Vėliau mechaninis prieaugis ėmė mažėti. Didžiausias natūralus gyventojų prieaugis buvo 1970 metais, kuris sudarė 1 285. Vėliau ir jis pradėjo mažėti. 1989 m. sausio 12–19 d. vykusio gyventojų surašymo duomenimis Panevėžyje gyventojų buvo 126 483.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyventojų didėjimo tendencija Panevėžyje išliko iki 1992 metų. Tuo metu gyventojų buvo 132 300. Tai didžiausias užfiksuotas gyventojų skaičius Panevėžyje. Vėliau jų mieste dėl emigracijos ir neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio kasmet pradėjo mažėti. 2011 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis jų Panevėžyje buvo 99 690. Taigi, vien tik per laikotarpį nuo 1992 m. iki 2011 m. gyventojų Panevėžyje sumažėjo 32 600.
Dar 10 000 gyventojų Panevėžys neteko per paskutiniuosius 6 metus. Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, 2017 m. liepos 1 d. Panevėžyje gyventojų buvo 89 661. Kiek kitokie yra VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenys. Šiame registre 2018 m. sausio 1 d. Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaravusių buvo 98 280 gyventojų. Bet šis mažiau gąsdinantis skaičius realios situacijos neatspindi. Išvykusių mokytis ir dirbti kitur, bet iš Panevėžio neišsiregistravusių, yra nemažai.
Kaip bebūtų, Panevėžys daugiau kaip 100 000 gyventojų jau neturi ir tokio miesto statusą prarado. Mažėjant gyventojų, mažėja ir jo plėtra. Akivaizdi šio proceso pasekmė – mokyklų tinklo siaurėjimas. Atkurtos nepriklausomybės metais pradėta statyti ir turėjusi būti gražiausia ir moderniausia Pilėnų mokykla buvo ne tik kad neužbaigta, bet dar ir keletas kitų mokyklų uždaryta. Kada ir kaip bus suvaldyta Lietuvą užgulusi demografinė krizė, sunku pasakyti. Šiandien tik viena aišku – miestai sumažėjo ir dar mažės.
Nuotraukoje – 100 000-asis panevėžietis.
Nuotrauka iš A. Gylio fotoalbumo „Panevėžys ir panevėžiečiai“ (2003).
Leonas Kaziukonis
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
