Po nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriumi paskirtas Raimundas Voiška 1991 m. bibliotekoje įkūrė Rankraščių sektorių. Iki tol nustatyta tvarka asmenų ir institucijų rankraštinį palikimą galėjo kaupti tik mokslinės Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos ir Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos.

Visa tai žinant, šiandien galima pasakyti, kad įsteigti rankraštyną Panevėžyje buvo itin drąsus žingsnis. Biblioteka kaupti, tvarkyti ir saugoti rankraštinį paveldą tuo metu neturėjo jokios patirties. Antra, jokių rankraštinių dokumentų ji dar nebuvo sukaupusi. Viską reikėjo pradėti nuo nulio ir nežinios. Nors komplektuoti rankraščių fondą buvo ne mūsiškės bibliotekos prerogatyva, bet vykstant jos pertvarkai tokiam žingsniui žengti laikas buvo palankus.

Manau, kad apsispręsti steigti bibliotekoje rankraštyną padėjo dar tai, kad paskirtas jos direktoriumi Raimundas Voiška buvo istorikas. Sutikęs jį, vis jam paminėdavau, kad Panevėžiui reikia rankraštyno. Jo nesant, mes jau daug praradom ir dar daug prarasim. Mūsų krašto rašytojų, menininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų rankraštiniu palikimu turime pasirūpinti mes patys ir jis turi būti saugomas ne kur kitur, o Panevėžyje.

Kito pašnekesio metu Raimundas Voiška jau pasakė: „Gerai, parašyk į laikraštį, kad reikia rankraštyno“. Nieko nelaukdamas paskubomis sukurpiau tekstą, kurį taip ir pavadinau „Reikalingas rankraštynas“. Nunešiau į „Panevėžio balsą“. Peržiūrėjęs šio laikraščio pirmųjų nepriklausomybės metų komplektus, jį radau atspausdintą 1991 m. birželio 8 d. Kad nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. viešojoje bibliotekoje įkuriamas Rankraščių sektorius, Raimundas Voiška įsakymą parašė liepos 30 d.

Vėliau jau dirbant Panevėžio apskrities archyve, sulaukiau pasiūlymų archyve pradėti komplektuoti asmenų fondus. Bet atsakiau, kad rankraščių fondai Panevėžyje jau komplektuojami. Ir tai daro apskrities viešoji biblioteka. Šiame reikale konkurencija nenaudinga, todėl archyvas ir toliau kaups valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių dokumentus. Be to, biblioteka jau buvo įgijusi rankraštinių dokumentų tvarkymo ir saugojimo patirties. Archyvas jos neturėjo.

Dėl atsakingo požiūrio į krašto istoriją ir atminties išsaugojimą Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje rankraštynas gyvuoja jau 27 metus. Per tą laiką jame sukaupta ir saugoma 171 fondas, kuriuose yra per 18 900 saugojimo vienetų dokumentų. Kad suteikti informaciją apie rankraštyne saugomus fondus ir palengvinti krašto istorija besidominčių tyrinėtojų darbą, 2004 m. biblioteka išleido „Rankraščių rinkinių rodyklę“.

Nuotraukos:
1. Raimundas Voiška. Iš G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių rinkinių.
2. Rankraštyno darbuotojos Elvyra Pažemeckaitė ir Stasė Mikeliūnienė. Iš G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių rinkinių.
3. Įsakymas dėl Rankraščių sektoriaus įkūrimo. Iš G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos archyvo.

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas