Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus.
Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. Tuo metu Panevėžio miesto meru buvo Vitas Matuzas, o miesto tarybos vyriausiuoju sporto specialistu dirbo pasaulio ultratriatlono čempionas Vidmantas Urbonas. Būtent jis pirmasis pradėjo rūpintis, kad tokia arena būtų pastatyta Panevėžyje ir jame galėtų vykti Europos krepšinio čempionato grupės varžybos.
Bet vėliau, kaip rašoma ano meto spaudoje, Vidmantas Urbonas, bendraudamas su garsiu dviračių sporto treneriu Valerijumi Konovalovu, nusprendė pakeisti arenos projektą ir joje dar įrengti dviračių treką. Žinant, kad Panevėžys turi senas ir tvirtas dviratininkų rengimo tradicijas, kad pasaulyje Panevėžį garsinančios dviratininkės treniruojasi ne Lietuvoje, nes čia ir Baltijos šalyse dengto treko nėra, sprendimui įrengti treką daug neabejojusi miesto vadžia pritarė.
Pateikti argumentai bylojo, kad Panevėžyje pastatyta universali arena su 250 m ilgio olimpinius standartus atitinkančiu dviračių treku taptų unikaliu sporto kompleksu regione ir Baltijos šalyse. Pastačius areną su dviračių treku buvo planuojama Panevėžyje suformuoti regioninės svarbos dviračių sporto centrą.
Buvo teigiama, kad įrengtas trekas atneštų 50 proc. pajamų ir padėtų areną išlaikyti pelningą. Dar buvo manoma, kad tokios arenos įkūrimas turės užtikrinti aukšto lygio turizmo paslaugų teikimą bei padidins atvykstančių į Panevėžį turistų skaičių. Buvo skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus Panevėžyje apsilankytų papildomai 12 000 turistų.
Nuo arenos pastatymo praėjo jau 10 metų ir būtų galima paskaičiuoti kaip šios viltys pasiteisino. Bet, ko gero, ir neskaičiavus galima pasakyti, kad pasiteisino tik iš dalies. Netgi teko girdėti, kad trekas, nors ir išnaudojamas maksimaliai, kainuoja daugiau nei uždirba. Dėl to, kad jis užima daug vietos arenoje nebuvo suprojektuota krepšinio treniruočių salė, kitos treniruočių patalpos.
Laimėję konkursą ir gavę užduotį Panevėžio universalios sporto arenos projektui parengti, architektai iškart pareiškė, kad tokios universalios sporto ir pramogų arenos su dviračių trekais pasaulyje projektuojamos gana retai. Mat tokia arena būna ne tokia komerciškai racionali, ne tokia patogi daugeliui kitų renginių, didesnį pastatą brangiau ir sudėtingiau eksploatuoti, galiausiai dviračių trekas – specifinis technologiškai sudėtingas įrenginys.
Dviračių trekas turi būti stacionarus ir neišardomas, todėl architektams teko nemažai pasukti galvą, kad arena būtų patogi stebėti ir kitas sporto varžybas, koncertus. Po treku buvo suprojektuotos požeminės perėjos, kuriomis žiūrovai galėtų patekti arčiau krepšinio aikštelės ar scenos. Bet kita dalis žiūrovų, sėdinčių tribūnose už treko, kad ir tas pačias krepšinio varžybas ar koncertą priversti stebėti iš toliau. Maža to, treko viduje sumontuotos tribūnos užstoja aikštelės vaizdą už treko pirmose tribūnų eilėse sėdintiems žiūrovams.
Kaip bebūtų, arenoje kasmet organizuojama vis daugiau sporto ir kitų renginių, kuriuos aplanko vis daugiau žiūrovų. Joje treniruojasi ir namų rungtynes žaidžia pakilimą išgyvenantis Panevėžio krepšinio klubas „Lietkabelis“. 2017 m. per Lietuvos krepšinio lygos finalo antrąsias rungtynes buvo užfiksuotas visų laikų „Cido“ arenos lankomumo rekordas. Pergalingas rungtynes prieš Kauno „Žalgirį“ stebėjo 6969 žiūrovai. Arena, nors turėdama kitiems renginiams nelabai patogų dviračių treką, tapo svarbiu ne tik Panevėžio, bet ir viso regiono traukos centru.
Nuotraukos:
1. Panevėžio „Cido” arenos dviračių trekas. Iš interneto svetainės cidoarena.lt.
2. Už „Lietkabelio“ krepšinio klubą serganti „Cido“ arena. Iš interneto svetainės paninfo.lt.
Leonas Kaziukonis
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas