Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto Vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o vėliau jau ir naujojo teatro įrengimu. Šįkart Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale pavyko rasti asmeninio pobūdžio režisieriaus prašymą.
Šis prašymas surašytas 1959 m. balandžio 1 d. ir buvo adresuotas Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininkui. Tuo metu Juozas Miltinis kultūros ministro Juozo Banaičio buvo grąžintas į Panevėžį ir paskirtas teatro vyriausiuoju režisieriumi. Atleistas iš teatro jis buvo 1954 m. ir perkeltas į Vilnių, Lietuvos kino studiją. Suprask, kad buvo persona non grata.
Iki išvarymo iš Panevėžio Juozas Miltinis gyveno viename bute kartu su aktoriumi Vaclovu Blėdžiu, prie senojo teatro esančiame name. Čia pas V. Blėdį jis apsistodavo sugrįžęs iš Vilniaus ir lankydamas teatrą. O paskutiniais tremties metais gyveno jau nuolat, nes iš Lietuvos kino studijos buvo atleistas dar 1958 metais. Sugrąžintas į teatrą ir nenorėdamas likti subnuomininku, J. Miltinis dar tą pačią dieną Panevėžio miesto valdžiai parašė pareiškimą:
„Kultūros ministro įsakymu nuo 1959 m. balandžio mėn. 1 d. esu paskirtas Panevėžio Dramos Teatro vyr. režisieriumi. Prašau man skirti gyvenamąjį plotą mano buvusiame bute Teatro g-vė 4 nr., 7 bt., kur, man išvykus į Vilnių, gyveno ir tebegyvena teatro režisierius Blėdis Vacys. Prašau skirti gyvenamąjį plotą ne kaipo subnuomininkui, bet kaip pilnateisiui gyventojui, ir kaipo LTSR nusipelniusiam artistui leisti naudotis papildomu plotu.“
Kartu su Juozo Miltinio prašymu buvo gautas ir Vaclovo Blėdžio pareiškimas, kuriame jis rašė: „Sutinku, kad drg. Juozas Miltinis būtų apgyvendintas tame bute kur aš gyvenu (Teatro gatvėj 4 but. 7) kaip lygiateisis buto šeimininkas, o ne kaip subnuomininkas. Anksčiau, prieš penkeris metus, būdamas teatro direktorium ir vyr. režisierium, tame bute ir gyveno.“
Pareiškimo teksto apačioje yra miesto Vykdomojo komiteto darbuotojo įrašas pieštuku: „Blėdžiui mažesnis, o Miltiniui didesnis.“
Šį klausimą sprendusiai Butų ūkio valdybai Panevėžio dramos teatro direktorius Jonas Didžiariekis 1959 m. gegužės 20 d. dar atsiuntė pažymėjimą, kuriuo patvirtino, kad „LTSR nusipelnęs artistas Juozas Miltinis nuo 1959 m. balandžio 1 d. yra paskirtas Panevėžio dramos teatro vyr. režisierium.“
Panevėžio miesto vykdomasis komitetas, išnagrinėjęs gautus dokumentus, 1959 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 274, kuriuo nutarė: „Butą susidedantį iš dviejų kambarių 48,08 m² ir virtuvės Teatro gt. Nr. 4 butas 7 skaityti V. BLĖDŽIO ir MILTINIO Juozo vardu. Iki šiol butas buvo Blėdžio vardu.“
Namas Teatro g. 4, kuriame gyveno Juozas Miltinis su Vaclovu Blėdžiu bei kiti teatro aktoriai, iki mūsų dienų neišliko. Jis buvo raudonų plytų su mansarda. Po gaisro šis namas buvo rekonstruotas, o vėliau nugriautas. Apie J. Miltinio prašymą ir 1947 m. teatrui perleistą šį gyvenamąjį namą buvo anksčiau rašyta „Istorijos puslapiuose“ ir plačiau paskaityti galima čia.
Nuotraukoje – režisierius Juozas Miltinis su aktoriumi Vaclovu Blėdžiu.
Nuotrauka iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centro rinkinių.
Leonas Kaziukonis
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
