Vienas iš aktyviausių kunigų Aukštaitijos krašte buvo Jonas Karbauskas. Jis pasižymėjo labai aktyvia visuomenine veikla ir buvo vienas iš lietuviško verslo organizatorių Panevėžio mieste.

Būsimasis kunigas Jonas Karbauskas gimė 1866 m. lapkričio 28 d. (senuoju stiliumi) Pakruojo parapijos Prasčiūnų kaime ir lapkričio 28 d. pakrikštytas miestelio bažnyčioje. 1878–1883 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Ją baigęs, 1884–1889 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune.  Mokydamasis kunigų seminarijoje priklausė slaptai klierikų Lietuvos mylėtojų draugijai. Kunigu įšventintas 1889 m. rugsėjo 10 d. Vikaravo Šiauliuose (1890–1896), Pašvitiny (1896–1897), Truskavoje (1897–1899), dirbo kuratu Vadaktuose (1899–1903), Kupreliškyje (1903–1907), Dambavoje (1907–1913), Viešvėnuose (1913–1917). Su kunigu P. Urbonavičiumi 1890 m. išleido knygą „Evangelijos ant nedėldieniu ir visu švenčiu ištisu metu“. Knyga pakartotinai išleista 1900 ir 1904 m. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Šis Seimas iškėlė reikalavimą dėl Lietuvos autonomijos carinės Rusijos imperijos sudėtyje. J. Karbauskas buvo vienas iš aktyvių Vilniaus Seimo organizatorių ir dalyvių.

Dambavoje įsteigė parapiją, čia jo veikla buvo ypač aktyvi. Po 1863–1864 m. sukilimo Dambavos bažnyčia ilgam laikui buvo uždaryta. Reikėjo daug pastangų organizuojant bendruomenę. J. Karbauskas įkūrė zakristiją, pastatė kleboniją, užveisė didelį sodą ir sutvarkė miestelio kapines. Kunigas pasireiškė ir kaip puikus kultūros propaguotojas. Jo iniciatyva įsteigtas mėgėjų teatras. Miestelio gyventojai aktyviai įsijungė į kultūrinę veiklą. 1908 m. mėgėjų ratelis suvaidino pirmą lietuvišką spektaklį „Šventa Agnietė“.

J. Karbauskas aktyviai prisidėjo ir prie žemės ūkio vystymo. Ypač žinomas buvo Dambavos žemės ūkio ratelis, kunigas buvo jo sekretoriumi. Ratelis vienijo apie 100 narių. Kunigo dėka žemės ūkyje buvo diegiamos pažangios technologijos.

J. Karbausko paskatintas Dambavos dvarininkas M. Baženskis įsteigė pradžios mokyklą. Kunigo iniciatyva Dambavoje susikūrė blaivybės draugija.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, J. Karbausko iniciatyva Žarėnuose sudarytas komitetas karių šeimoms šelpti. 1917 m. paskirtas Tverų parapijos klebonu. Čia dirbo 1917–1921 m. 1921 m. paskirtas 8 pėstininkų pulko kapelionu. Pulkas iki 1922 m. buvo dislokuotas Panevėžyje. Jam išsikėlus, J. Karbauskas liko kunigauti Panevėžyje. 1922–1929 m. dirbo Panevėžio kalėjimo kapelionu. 1922 m. tapo Panevėžio ugniagesių draugijos valdybos nariu. Kaip draugijos narys dalyvavo keliuose Lietuvos ugniagesių sąjungos draugijų suvažiavimuose Kaune. Draugijos valdybos nariu išbuvo iki mirties. 1927 m. tapo Panevėžio amatų mokyklos kapelionu ir juo dirbo iki mirties.

1922 m. Panevėžyje J. Karbauskas kartu su K. Motieka įkūrė lietuvių ekonominę draugiją „Birža“. Ši draugija ypač skatino lietuvišką verslą. Tuo metu Panevėžyje vyravo žydų verslas. Kažkiek aktyvesnis buvo lenkų verslas. Lietuviško verslo pozicijos buvo labai silpnos. Lietuva dar neturėjo savo valiutos. Iš šios draugijos vėliau išaugo rimta Panevėžio verslininkų draugija. Lietuviškas verslas Panevėžyje pamažu stiprino savo pozicijas.

1925 m. spalio 4 d. Panevėžyje įsteigta kultūrinė „Dainos“ draugija. Vienas jos steigėjų buvo kunigas J. Karbauskas, išrinktas į draugijos valdybą. Ši draugija tapo didžiausia kultūros propaguotoja Panevėžio mieste. J. Karbauskas įkūrė Panevėžio šaulių liaudies teatrą. Šaulių organizacijos veikla Panevėžio mieste buvo ypač aktyvi.

Kartu su G. Petkevičaite-Bite Panevėžyje įsteigė Kalinių globos draugiją. Iki mirties buvo Kalinių globos draugijos pirmininku. Kur tik kunigavo steigdavo slaptas lietuviškas mokyklas. Buvo aktyvus knygnešys. Aktyviai bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. Buvo „Lietuvos mylėtojų“ draugijos pirmininkas. Į spaudą rašė Maišinio, Maišiškio, Karboriaus ir kitais slapyvardžiais. Bendradarbiavo „Lietuvos apžvalgoje“, „Nedėldienio skaitymuose“, „Žemaičių apžvalgoje“, „Tėvynės sarge“, kituose katalikiškuose leidiniuose.

Mirė J. Karbauskas 1929 m. rugpjūčio 23 d. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. 1938 m. rugpjūčio 28 d. ant jo kapo pastatytas ir pašventintas paminklas. Paminklui lėšas skyrė žinomas mecenatas Juozas Masiulis. Paminklą pašventino kunigas Alfonsas Sušinskas.

Nuotraukoje – kunigas Jonas Karbauskas.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas