Rašytojas Balys Sruoga 1906–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Šį jo gyvenimo laikotarpį leidinyje „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 1727–2002“ aprašė Vytautas Baliūnas. Jis pateikė duomenų ir apie rašytojo Panevėžyje gyventą vietą.

Vytautas Baliūnas rašo, kad B. Sruoga gyveno šalia mokyklos pas gimines Verbickus, kurių didelis medinis namas buvo Respublikos gatvėje dabartinio miesto sodo šiaurinėje dalyje, priešais paštą. Statant „Raketos“ kino teatrą namas buvo nugriautas.

Balio Sruogos biografijos ir kūrybos tyrinėtojas Algis Samulionis knygoje „Balys Sruoga“ nurodo, kad liudijimai kur rašytojas gyveno Panevėžyje skiriasi. Minima Balio Sruogos dėdienė (Igno Sruogos žmona), tėvo giminaitė Paulina Sruogaitė ir Verbickų šeima, gyvenusi Respublikos gatvėje.

Panevėžio kraštotyrininkai iš šių versijų yra patikrinę tik paskutiniąją. Ji pateikta Juozo Urbšio atsiminimuose ir nurodoma, kad Balys Sruoga pas Verbickus gyveno visą realinės mokyklos laiką. Ko gero, dėl to kraštotyrininkai ir nesiėmė kitų versijų tyrimo. Juozas Urbšys su Baliu Sruoga buvo bendraklasiai.

Kad į Panevėžį atsikėlęs Balys Sruoga gyveno pas dėdienę, atsiminimuose aprašė su juo kartu mokęsis ir gyvenęs Jonas Baruolis. Jis nurodė, kad dėdienė namuką turėjo skersgatvyje prie Respublikos gatvės nuo tilto 200–250 metrų link miesto sodo. Tikslesnių duomenų neturint, patikrinti šią versiją sunku.

Apie Balį Sruogą rašiusi jo žmona Vanda Daugirdaitė-Sruogienė užsimena, kad Panevėžyje Balys buvo apgyvendintas pas tėvo giminaitę Pauliną Sruogaitę. Ji turėjo paralyžuotą motiną ir laikė gimnazistus. Tai buvo skersgatvis prie seniau vadinamos Vokzalnaja (Stoties) gatvės, trys namai nuo Masalskio vargonų fabrikėlio.

Martyno Masalskio namas, kuriame vargonų meistras buvo įsirengęs dirbtuves, išlikęs ir jis yra K. Donelaičio gatvėje. Būtent joje ir reikėtų ieškoti buvusio Paulinos Sruogaitės namo. Kad skersgatvis priėjo prie Stoties gatvės, Vanda Sruogienė suklydo. Tai buvusi Dvorianskaja, dabar Respublikos gatvė.

Yra galimybių patikrinti šią versiją. Vandos Sruogienės atsiminimuose aiškiai nurodyta, kad Balio Sruogos gyvenamoji vieta buvo trys namai nuo Masalskio vargonų fabrikėlio, neaišku tik į kurią pusę. Reikėtų surinkti daugiau duomenų, bet tai padaryti nėra lengva.

Balys Sruoga anksti mirė ir atsiminimų apie mokslo metus Panevėžyje nepaliko. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. Panevėžio realinę mokyklą evakuojant į Rusiją, buvo išvežtas ir mokyklos archyvas. Jo likimas nežinomas.

Šiemet suėjo 100 metų, kai Balys Sruoga Panevėžyje baigė realinę mokyklą. Čia jis anksti susidomėjo literatūra, pradėjo kurti eilėraščius, juos spausdinti periodikoje. Įsitraukęs į visuomeninę ir kultūrinę veiklą, spaudoje paskelbė nemažai korespondencijų, poleminių straipsnių.

Metai, praleisti Panevėžyje besimokant Realinėje mokykloje, buvo reikšmingi Balio Sruogos gyvenime ir yra pirmasis jo literatūrinio darbo laikotarpis. Rašytojo atminimas saugomas Juozo Balčikonio gimnazijos istorijos muziejuje. Dar reikėtų išsiaiškinti kitas atsiminimuose minimas Balio Sruogos Panevėžyje gyventas vietas.

Nuotraukos:
1. Respublikos–M. Valančiaus gatvių kampas prieš paštą. Namas nugriautas.
2. Skersgatvis, dabar K. Donelaičio gatvė. Dešinėje pusėje Martyno Masalskio buvusios vargonų dirbtuvės.

Leonas Kaziukonis

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas