Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 10 000 savanorių, kuriems teko susigrumti su atkurtos Lietuvos valstybės priešais. Ypač didelį pavojų kėlė 1919 m. sausį įsiveržusi Raudonoji armija. Vėliau vyko kovos su bermontininkais, lenkais ir kitais Lietuvos priešais.

Ypač daug atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nusipelnė tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Jis nusifotografavo su garsiais savanoriais, kurie buvo sužeisti Nepriklausomybės kovose ir tapo karo invalidais. Istorinėje fotografijoje šalia dr. Jono Basanavičiaus pirmas iš dešinės sėdi savanoris Antanas Sereika.

Antanas Sereika gimė 1897 m. liepos 9 d. Panevėžio apskrities Krekenavos parapijos Daugėliškų kaime. Liepos 13 d. pakrikštytas Krekenavos bažnyčioje. Tėvai – ūkininkai Elžbieta Kasperiūnaitė ir Jokimas Sereika. A. Sereika į Panevėžio srities apsaugos būrį įstojo 1919 m. sausio 10 d.

Tuo metu situacija Panevėžyje buvo sudėtinga. Sausio pradžioje vokiečiams palikus Panevėžį, į miestą ir  jo apylinkes veržėsi Raudonosios armijos Internacionalinės divizijos 39-asis pulkas. Panevėžio srities apsaugos būrys atsitraukė Kėdainių link ir čia stiprino savo pajėgas. 1919 m. vasarį ties Šėta įvyko pirmieji stambūs kariniai susidūrimai su Raudonąja armija. Juose pasižymėjo A. Sereika. Kautynių metu vasario 11 d. jis buvo sunkiai sužeistas, dėl nukraujavimo jam amputuota koja. Tarpukariu narsiam savanoriui Šėtos miestelio gyventojai net buvo pastatę paminklą. A. Sereika Lietuvos kariuomenėje tarnavo iki 1920 m. kovo 5 d. Už karinius nuopelnus apdovanotas Vyties Kryžiaus I laipsnio ordinu ir vardiniu Valstybės Tarybos laikrodžiu.

Fotografijoje kairėje šalia dr. Jono Basanavičiaus sėdi kitas garsus Panevėžio krašto savanoris Jonas Karutis. Jis gimė 1900 m. kovo 23 d. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Jovaišų kaime. 1919 m. sausio 8 d. Jonas Karutis kartu su savo tėvu Jonu stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę Ramygalos miestelyje. Kovo 20 d. Jonas Karutis paskirtas skyrininku (vėliau – būrininku) Panevėžio srities apsaugos būrio kulkosvaidžių kuopoje. 1919 m. rugpjūčio 31 d. kovose su bolševikais sužeistas. Po sužeidimo neteko akies, tačiau grįžo į tarnybos vietą ir tęsė kovą. Tarnaudamas Panevėžio atskirajame batalione, dalyvavo kovose su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Už kovinius nuopelnus apdovanotas I ir II laipsnio Vyties Kryžiais. Asmenų, apdovanotų dviem Vyties Kryžiais, besikuriančioje Lietuvos kariuomenėje buvo vos kelios dešimtys. 1919 m. spalio 16 d. dėl sužeidimų paleistas į atsargą. Nuo 1922 m. dirbo Karo muziejuje Kaune. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime, apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu.

Nuotraukoje – Nepriklausomybės kovų dalyviai su dr. Jonu Basanavičiumi. XX a. 3 deš.

Nuotrauka iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas