Būsimasis Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Geležių kaime. Tėvai vertėsi žemės ūkiu ir valdė apie 30 ha žemės. 1925 m. pastarieji turėtą sklypą pardavė ir nusipirko žemės Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Aneliavos kaime. Danielius mokėsi Šėtoje, Ramygaloje, Kėdainiuose, 1933–1935 m. lankė suaugusiųjų gimnaziją Kaune, buvo darbininkas. 1935 m., baigęs gimnaziją, įstojo į pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos vardo Karo mokyklą. Po trejų metų – 1938-aisiais – ją baigė, įgijo pirmojo karininko jaunesniojo leitenanto laipsnį. Pagal specializaciją D. Vaitelis buvo artileristas. Tarnybą jis pradėjo Pirmajame artilerijos pulke Panevėžyje: iš pradžių buvo paskirtas būrio vadu, vėliau ėjo baterijos vado padėjėjo pareigas. Pastarasis pulkas savo istoriją skaičiavo nuo Nepriklausomybės kovų, jo įkūrimo data laikoma 1919 m. sausio 6 d. Panevėžio apylinkėse šis pulkas veikė nuo 1935 metų, jis buvo dislokuotas labai gražioje Skaistakalnio vietovėje, partizanams vadovavo Alfonsas Sklėrius. Pirmajame artilerijos pulke D. Vaitelis tarnavo nuo 1938 m. rugsėjo iki 1939 m. vasario. 1939 m. vasario–rugsėjo mėnesį lankė aviacijos žvalgų kursus Kaune, 1939 m. rugsėjo mėn. – 1940 m. rugsėjo 1 d. vėl tarnavo Pirmajame artilerijos pulke Panevėžyje ir Pasvalyje. Nuo 1940 m. gegužės 10 d. dirbo baterijos vado padėjėju. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. rugsėjį paskirtas būti 179 pulko būrio vadu, laikinai ėjo baterijos vado pareigas. 1940 m. D. Vaiteliui suteiktas leitenanto laipsnis. 1940 m. spalio mėnesį pastarojo charakteristikoje rašoma, kad iš pradžių jis į sovietų valdžią reagavo priešiškai, buvo reiklus pavaldiniams, laikėsi disciplinos, pavestas pareigas atliko tinkamai. Taip pat akcentuojamas ir gera karinė parengtis. D. Vaitelį sovietinė valdžia laikė nepatikimu, dėl to vėliau jis iš tarnybos sovietinėje armijoje atleistas. 1941 m. rugsėjo 12 d. D. Vaitelis vedė Aleksandrą Urbonaitę. Su būsimuoju vyru ji susipažino dar besimokydama Šėtos vidurinėje mokykloje. Nacių okupacijos metais Danielius priklausė Lietuvos laisvės armijai. 1944 m. D. Vaitelis stojo tarnauti savanoriu į generolo P. Plechavičiaus organizuojamą Vietinę rinktinę. Ši armija turėjo tapti būsimos nepriklausomos Lietuvos valstybės kariniu junginiu. Deja, vokiečiams nepatiko prolietuviškos P. Plechavičiaus pažiūros. Generolas buvo suimtas, o jo armija išformuota.
Antrosios sovietinės okupacijos metais D. Vaitelis įsitraukė į partizaninę kovą. Itin daug prisidėjo prie partizanų aprūpinimo ginklais, nes žinojo slaptus vokiečių ginklų sandėlius. Nuo pat partizaninės kovos pradžios D. Vaitelis buvo vienas aktyviausių partizanų vadų. Susikūrusiai Vyčio apygardai iš pradžių vadovavo karininkas Juozas Krikštaponis. Ši apygarda jungė Panevėžio, Ukmergės ir dalies Kėdainių krašto partizanus. 1944 m. spalio 23 d. D. Vaitelis vadovavo Pagirių–Vaivadiškių operacijai. Jos metu pultas Pagirių miestelis ir Vaivadiškių dvaras. Išvaduoti 3 suimtieji ir nukauti 3 kolaborantai. Dar 1944 m. spalį D. Vaitelio vadovaujami partizanai puolė Vadoklių miestelį, o 1945 m. gegužę – Siesikus. 1945 m. sausio mėnesį žuvo pirmasis Vyčio apygardos partizanų vadas J. Krikštaponis. Jo postą 1945 m. užėmė D. Vaitelis. Iš pradžių pastarasis pasirinko Atamano slapyvardį, bet vėliau buvo geriau žinomas kaip Briedis. Eidamas apygardos vado pareigas, D. Vaitelis taikė įvairių kovos priemonių. Buvo vedamos derybos su naikinamųjų būrių kovotojais, raginant šiuos pereiti į partizanų pusę. 1945 m. balandžio 17 d. prie partizanų prisijungė 23 Pagirių naikinamųjų būrių kovotojai. Perėjimo iniciatorius – Vladas Jakas, dar Respublikos laikais tarnavęs Lietuvos kariuomenėje ir įgijęs puskarininkio laipsnį. Būrio nariai pasiėmė 1 kulkosvaidį, 3 automatus, 14 šautuvų ir daug šovinių. D. Vaitelis sukūrė platų ryšininkų tinklą, jo pagrindine ryšininke dirbo Birutė Vežikauskaitė. Pastaroji gimė 1930 m. Vadoklių valsčiuje, Šimbališkių kaime. Ryšininke B. Vežikauskaitė buvo nuo 1946-ųjų, prisidengdavo Rūtos slapyvardžiu. 1945 m. vasarį ji buvo suimta už pagalbą vokiečių kareiviams ir nuteista vienerius metus praleisti tremtyje. Grįžusi 1946 m. ji tapo pagrindine apygardos vado D. Vaitelio ryšininke. Daug D. Vaiteliui padėjo ir Šilų pradinės mokyklos mokytoja Paulina Mikonytė, kurios brolis dirbo Šilų klebonu. Aktyvi ryšininkė buvo ir S. Vaičekėnienė, partizanams padėjo nemažai vietinių gyventojų. 1946 m., paskelbus amnestiją, D. Vaitelis pasisakė prieš partizanų legalizavimąsi. Jis netikėjo okupacinės valdžios pažadais, kad prieš tuos partizanus, kurie legalizuosis, represijų imtasi nebus. D. Vaitelis, eidamas apygardos vado pareigas, įsakymų nerašydavo – visus nurodymus perduodami žodžiu. Lydimas apsaugos jis leisdavosi į kelią per Vyčio apygardos teritoriją ir taip perduodavo įsakymus. Su D. Vaiteliu dažnai keliaudavo ir apygardos vado pavaduotojas karininkas P. Blėka. Kartu vykdavo apsaugos būrio kariai broliai Maseliai ir kiti, kurie sudarė apygardos vado apsaugą. Vyčio apygardoje laikraštis nebuvo leidžiamas, bet platinta įvairių atsišaukimų, nukreiptų prieš okupacinę valdžią ir jos talkininkus. Dažnai pasisakyta prieš įvairius sovietinės valdžios organizuojamus balsavimus. Atsišaukimai platinti naudojantis patikimų ryšininkų tinklu. D. Vaiteliui-Briedžiui einant apygardos vado pareigas, jo žmona buvo persekiojama MGB pareigūnų. D. Vaitelis apygardos vadu dirbo iki pat žūties 1948 m. gegužės 13 d. Gružų miške prie Taujėnų valsčiaus Juodvisinių kaimo. 1948 m. gegužės 23 d. Danieliaus žmona Aleksandra su vaikais Rita ir Romualdu ištremti į Sibirą. 1997 m. D. Vaiteliui-Briedžiui suteiktas teisinis kario savanorio statusas. 1998 m. gegužės 19 d. pastarasis apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu, jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Nuotraukos:
1. Danielius Vaitelis.
2. D. Vaitelis-Briedis (ketvirtas iš kairės) partizaninės kovos metais. XX a. 5 deš.
3. Karo mokyklos XIX laida. 1938 m.
4. D. Vaitelis su žmona Aleksandra Urbonaite.
5. D. Vaitelis su žmona Aleksandra (centre) vestuvių dieną. 1941 m.
6. Paminklas Vyčio apygardos partizanams Vadoklių miestelyje, Panevėžio rajone.
Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio.
Donatas Pilkauskas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
