1. Matas Grigonis su dukterėčia Regina Kietyte ir jos pusbroliais. 1964 m. Nuotrauka iš R. Kietytės asmeninio archyvo

Matui Grigoniui – 130

Keletas štrichų Mokytojo iš Senamiesčio vienkiemio portretui

Matas Grigonis (1889 m. spalio 3 d. Rokiškio raj. – 1971 m. sausio 7 d. Vilniuje) – Lietuvos vaikų rašytojas, pedagogas, aktyvus XX a. I-os pusės lietuvių kultūros veikėjas. Nuo 1907 m. mokytojavo Panevėžyje, rengė lietuviškus vakarus, ugdė mokinių intelektualumą, kūrybiškumą. 1934 m. apsigyvenęs Senamiesčio vienkiemyje prie Panevėžio, tyrė gamtą, selekcionavo augalus. Čia prabėgo trisdešimt kūrybingų jo gyvenimo metų. Rašė eilėraščius, apsakymėlius, pjeses, rinko tautosaką, užrašė liaudies žaidimus, vertė kitų autorių kūrinius, parengė keletą rinkinių: „Vaikų džiaugsmai“ (1935), „Pas močiutę augau“ (1936), „Tau Tėvyne“ (1938), „Balsai“ (1939), „Žemuogėlės“ (1960) ir kt. Pardavęs vienkiemį Senamiestyje 1965 m. M. Grigonis išsikėlė gyventi pas sūnų į Vilnių.

Panevėžietė Regina Kietytė prisimena: „Pirmą kartą tėvelio antros eilės pusbrolį Matą Grigonį pamačiau 1959 m., kai grįžome iš Sibiro tremties ir apsigyvenome Panevėžyje. Matas ir Jadvyga Grigoniai gyveno sodyboje šalia Panevėžio. Į svečius pas juos eidavome dulkėta arba dumblina (priklausomai nuo metų laiko) Pelkių gatve. Dėdė Matas (taip mes, vaikai vadinome M. Grigonį) visada sutikdavo mus džiugiai, mielai bendraudavo, vaišindavo savo sodo vaisiais“.

Sovietmečiu Regina Kietytė mokėsi Panevėžio I-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar –  J. Balčikonio gimnazija), todėl jai smalsu buvo sužinoti, kokia mokykla buvo tuomet, kai joje dirbo dėdė Matas. Ypač įdomu Reginai buvo klausytis apie „Meno kuopos“ veiklą, vartyti nuotraukų albumą. O ir dėdė domėjosi, kaip merginai sekasi mokykloje, kokia veikla ji užsiima. „Pamenu, kad tuo laikotarpiu jau labai buvo susilpnėjęs M. Grigonio regėjimas“ – prisimena Regina. „Jis retai ateidavo į miestą, bet jei būdavo Panevėžyje, būtinai aplankydavo ir mus. Ir dar – jis niekada nepamiršdavo vardo dienos proga pasveikinti nei suaugusiųjų giminaičių, nei vaikų. Turiu išsaugojusi man dovanotą Valstybinės grožinės literatūros leidyklos 1960 m. išleistą dėdės knygelę „Žemuogėlės“, kelis sveikinimų atvirukus.“

Mokyklos baigimo proga Matas Grigonis savo dukterėčiai ant šventinio atviruko užrašė eiliuotą pasveikinimą:

2. Mato Grigonio sveikinimas Reginai Kietytei vardo dienos proga. 1960 m. Iš R. Kietytės asmeninio archyvoMieloji Regina!
Gimnazija baigta!
Pasisekimą tą
Pasveikina visi.
Eik ateitin šviesi,
Su viltimi džiugia,
Su mokslu ženk drauge
Į diplomuoto šventę.
Gyvenki, absolvente!

 

Nuotraukos:
1. Matas Grigonis su dukterėčia Regina Kietyte ir jos pusbroliais. 1964 m.
2. Mato Grigonio sveikinimas Reginai Kietytei vardo dienos proga. 1960 m. 

Nuotraukos iš R. Kietytės asmeninio archyvo.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas