Smilgiuose, ramiame provincijos miestelyje, 1936 m. buvo apie 600 gyventojų. Miestelis ir apylinkės garsėjo savo turtingais stambiais ūkiais, vaizdingais gamtovaizdžiais. Smilgių valsčiuje daugiausia buvo 50–70 ha ūkių. 20 ha ūkio savininkai buvo laikomi neturtingais. Ūkininkai turėjo kuliamųjų ir karšiamųjų mašinų, malūnų ir lentpjūvių. 1924 m. miestelyje buvo įkurta nemaža pieninė.
Smilgiuose gyvenusios šešios žydų šeimos neblogai sutarė su vietiniais lietuviais. Viena turtingiausių miestelyje buvo Feigos ir Dovydo Foigelių šeima, turėjusi manufaktūros parduotuvę. Tą nelemtą 1936 m. gruodžio 16-osios vakarą apie 18 valandą pas Foigelius užėjo dailidė Bronius Pogužinskas (kitur Pogužinskis), kilęs iš Kėdainių apskrities Gudžiūnų valsčiaus Volmunčių kaimo. Tuo metu jis dirbo Smilgių valsčiaus Matarakų kaime. Užsukęs į Foigelių namus, jis vieną po kito plaktuko smūgiais išžudė 5 asmenis: abu sutuoktinius Foigelius, jų dukterėčią Feigą Foigelaitę, 4 metų šeimos augintinę Beilę Kubiliūnaitę (Foigeliai savo vaikų neturėjo) ir tarnaitę Marytę Vaitkevičiūtę. Pirmas nužudytas šeimos galva Dovydas Foigelis. Nusikaltimas įvykdytas per pusę valandos. Br. Pogužinskas iš nužudytųjų namų pagrobė 150 litų (kitur nurodoma 180 litų). Jam nepavyko surasti 17 tūkst. litų, kuriuos Foigeliai laikė paslėpę tarp drabužių. Įvykdęs kraupų nusikaltimą, už pagrobtus pinigus jis nusipirko arklį, vežimą ir drabužių. Nužudytuosius pirmasis suradęs Smilgių miestelio naktinis sargas B. Tumas apie įvykį pranešė policijai. Kriminalinė policija ėmėsi aktyviai aiškintis nusikaltimą. Nusikaltėlis buvo sulaikytas trečiadienį prieš Kalėdas. Foigelių šeima palaidota Rozalime. Laidotuvėmis rūpinosi nužudytųjų artimieji.
Br. Pogužinskas prisipažino įvykdęs baisų nusikaltimą, bet motyvų taip ir nesugebėjo paaiškinti. Kaip teisme sakė: „Užėjo tokia kvailystė ir nužudžiau“. Jis teisinosi, kad buvo girtas ir negalėjo paaiškinti, kodėl padarė tokį baisų nusikaltimą. Vakare planavęs eiti pas ūkininką, bet apsigalvojęs. Byla 1937 m. sausio 19 d. buvo nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Teisiamajam atstovavo advokatas Leonas Milčius. Susidomėjimas buvo labai didelis. Norintys patekti į teismo salę turėjo nusipirkti bilietą. Į salę pateko apie 100 žiūrovų. Stebėti proceso susirinko beveik visa Panevėžio valdininkija. Apie teismo rūmus būriavosi daug žydų tautybės asmenų. Jie gyvai domėjosi šios bylos nagrinėjimu, kuris truko nuo 9 iki 16 valandos. Savo kalboje Br. Pogužinskas aiškino, kad nusikaltimo įrankį – plaktuką turėjo atsitiktinai, nes jį buvo pasiskolinęs ir nešė grąžinti. Teisme kalbėjo 20 liudininkų. Teismui pirmininkavo pats Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Romanas Cerpinskas, kaltinimą palaikė prokuroras Eduardas Vojevodskis, prokuroru dirbęs tik nuo 1936 m. balandžio iki 1937 m. vasario. Nusikaltėliui buvo paskirta mirties bausmė. Prokuroras teigė, kad jis prisipažino tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai. Lengvinančių aplinkybių surasti buvo sunku. Tai buvo pirma mirties bausmė, paskirta Panevėžio apygardos teisme. Penkių žmonių nužydymas buvo retas įvykis tuometinėje visuomenėje. Po baisios žmogžudystės žydai išsikėlė iš Smilgių. Foigelių namą nusipirko lietuvis St. Ėringis. Panevėžio miesto, Smilgių ir jo apylinkių gyventojai dar ilgai prisiminė nusikaltimą, sukrėtusį ramų miestelio gyvenimą.
Mirties bausmė nusikaltėliui įvykdyta dujų kameroje. Jos buvo įrengtos IX Kauno forte. Tai buvo pirmas asmuo Lietuvoje, kuriam įvykdyta tokia mirties bausmė. Iš viso 1937–1940 m. Lietuvoje mirties bausmė įvykdyta 9 asmenims.
Nuotraukoje – Panevėžio apygardos teismo pastatas, kuriame buvo nagrinėjama byla. XX a. 4 deš. Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinys.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) rubrikos „Istorijos puslapiai“ straipsnis
