1941 m. birželio 27 d. į Panevėžį įžengė nacistinės kariuomenės daliniai. Vienus okupantus pakeitė kiti. Mieste vyko daug permainų, pertvarkymai prasidėjo ir Panevėžio apskrities ligoninėje. Iš pradžių ligoninės vedėju paskirtas Vladas Rumbauskas. 1941 m. rugpjūčio mėnesį jį pakeitė gydytojas Kazys Gudelis. K. Gudelis gimė 1893 m. gruodžio 13 d. netoli Švenčionėlių Vilniaus krašte. Tėvai ūkininkai vėliau persikėlė į Anykščius. Tėvas dirbo kelių meistru siaurojo geležinkelio stotyje. K. Gudelis mokėsi Ukmergės gimnazijoje, vėliau baigė Šiaulių gimnaziją aukso medaliu, mokėsi Peterburgo karo medicinos akademijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir kovėsi carinės Rusijos kariuomenės sudėtyje prieš Austro-Vengrijos kariuomenę. 1920 m. K. Gudelis grįžo į Lietuvą ir dar spėjo pakariauti už nepriklausomą Lietuvos valstybę įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose Kaune, Vilkaviškyje, Panevėžyje. Ilgiausiai kaip karo gydytojas tarnavo Panevėžyje 1924–1926 m. Nuo 1930 m. pradėjo dirbti Panevėžio apskrities ligoninės Gimdymo skyriaus vedėju. Panevėžyje jis buvo vadinamas beturčių tėvu, nes važiuodavo pas neturtingus ligonius nemokamai. Kaip 1-ojo pėstininkų divizijos sanitarijos skyriaus viršininkas dalyvavo 1939 m. Lietuvos kariuomenės žygyje į Vilniaus kraštą. 1940 m. pavasarį, jau būdamas pulkininkas leitenantas, išėjo atsargą ir vertėsi civilio gydytojo praktika. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu ir medaliais.
Tapęs ligoninės vedėju Kazys Gudelis padėjo ne tik ligoniams, bet ir savo kolegoms. Jis išgelbėjo nuo mirties areštuotą gydytoją Antaną Didžiulį, kuriam vietoj sušaudymo skirta tremtis į Tauragę. K. Gudelis nuo nacių represijų išgelbėjo rusų tautybės gydytojus P. Martynovą, A. Naranovičių ir chemikę T. Boldyševą, įdarbinęs juos ligoninėje laborantais.
1941 m. Panevėžio apskrities ligoninėje buvo likę tik 4 gydytojai. 1942 m. jų buvo jau 12. Vidaus ir vaikų ligų skyriaus vedėjas buvo Mykolas Marcinkevičius, Chirurgijos skyriui vadovavo Kusa Polikronas, Akušerijos ginekologijos – Vladas Dalinda, Akių ligų – Andrius Bridžius, Ausų-nosies ir gerklės skyriaus vedėju – Jonas Statkevičius, Užkrečiamųjų ligų – K. Narkevičius, rentgeno kabineto vedėjas buvo Povilas Legeckas. Be to, ligoninėje dirbo gydytoja praktikantė Muza Šorezaitė, felčeris Gracijonas Misevičius, 23 gailestingosios seserys, 3 akušerės, 2 rentgeno laborantės, 2 farmacininkės, 1 laborantė ir 1 dezinfekuotojas. Karo metais labai trūko vaistų ir slaugymo medžiagų, siautė įvairios užkrečiamosios ligos. Mirtingumas buvo didelis. 1943 m. Panevėžio apskrities ligoninėje dirbo 134 asmenys, buvo beveik šimtas lovų. Buvusi Panevėžio miesto vaistinė aptarnavo ligoninę, vėliau ji įkurta ligoninės teritorijoje.
1942 m. baigė mokslus Mykolo Marcinkevičiaus vadovaujamų Gailestingųjų medicinos seserų kursų dalyvės. Karo metais kursai neveikė.
1943 m. rugsėjo 19 d. ligoninės kieme atidengtas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas nužudytiems gydytojams Juozui Žemguliui, Stasiui Mačiuliui ir Antanui Gudoniui, tapusiems sovietinio teroro aukomis. 1941 m. birželio 26 d. juos nužudė besitraukiantys sovietiniai okupantai.
1944 m. spaudos duomenimis, Panevėžyje, P. Puzino g. 8 veikė tuberkuliozinis dispanseris. Odos ir veneros ligų dispanseris buvo įsikūręs Ramygalos g. 35, Motinos ir vaiko konsultacija – Respublikos g. 85, Medicininių tyrimų laboratorija buvo Puzino g. 8, Fizioterapijos laboratorija – P. Puzino g. 8.
Kai kurie gydytojai pacientus priimdavo savo namuose ar kitose vietose. Pagal 1944 m. spaudos duomenis, akių gydytojas Andrius Bridžius dirbo Respublikos g. 48, ginekologijos specialistas Vladas Dalinda – Kranto g. 27, vaikų ligų specialistė Ona Elisonienė dirbo Marijonų g. 17A, ginekologijos specialistas Kazys Gudelis, ligoninės direktorius, dirbo ir savo namuose Tiškevičiaus a. 7, chirurgas Albertas Gocentas ligonius priiminėjo Kranto g. 19, Janina Juraškienė, vaikų ligų specialistė, dirbo Ramygalos g. 31, bendros praktikos gydytoja Julija Kairiūnienė dirbo Plūkių g. 41, odos ir veneros ligų specialistas Kazys Kaunėnas Kazys dirbo Katedros g. 6, chirurgas Kusa Polikronas dirbo Puzino g. 10, vidaus ligų specialistas Povilas Legeckas dirbo Respublikos g. 45, bendros praktikos gydytojas Aleksandras Lukaševičius dirbo Respublikos g. 31, vidaus ir vaikų ligų specialistas Mykolas Marcinkevičius dirbo Kranto g. 15, vaikų ir vidaus ligų specialistas Ksaveras Narkevičius – Marijonų 11B, bendros praktikos gydytojas Albinas Pukas – Stoties g. 21, vaikų ligų specialistė Ona Ronkienė – Marijonų g. 27, nervų ir psichinių ligų specialistas Vladas Rumbauskas – Fromo Gužučio g. 28, plaučių ligų specialistas Ignas Smilgevičius – Povilo Puzino g. 6, vaikų ligų specialistė Janina Stankevičienė – Respublikos g. 85, ginekologijos specialistas Antanas Stankevičius – Smėlynės g. 16, ausų ligų specialistas Jonas Statkevičius – Vasario 16-osios g. 3, bendros praktikos gydytojas Ričardas Trumpauskas – Respublikos g. 32, bendrosios praktikos gydytojas Vincas Vaitiekūnas – Ukmergės g. 34.
Nemažai mieste buvo ir stomatologų. Jadvyga Chrolavičienė dirbo Smėlynės g. 21, Jadvyga Karibut-Daškevičiutė – Respublikos g. 39, Stefanija Damoševičienė – Vasario 16-osios g. 20, Elena Galiauskaitė – Naujamiesčio g. 14A, Konstansija Kasperavičienė – Respublikos g. 38, Aleksandra Plukaitė-Giedrikienė – Marijonų g. 11, Antanina Olšauskaitė-Kuprienė – Kęstučio g. 29, Janina Maurukienė – Marijonų g. 11C, Ksavera Džiugaitė-Stankūnienė – Klaipėdos g. 24, Konstansija Stankūnaitė – Bataliono g. 3, Genovaitė Stapulionienė – Respublikos g. 45, Filomena Vasiliauskaitė – Staniūnių g. 16.
1944 m. Panevėžio apskrities ligoninė praplėsta 15 lovų, skirtomis gydyti odos ir veneros ligonius.
1944 m. liepos 22 d. į Panevėžį įžengus Raudonajai armijai, Kazys Gudelis apkaltinamas dėl paminklo nužudytiems gydytojams atidengimo. Vėl ligoninėje vyko įvairūs pertvarkymai.
Nuotraukoje – paminklo nužudytiems gydytojams atidengimas. 1943 m. rugsėjo 19 d.
Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas