Šis protestas kilo 1984 metais, kai Panevėžyje buvo pradėtas griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Tai bene pirmasis viešas panevėžiečių pasipriešinimas sovietinės valdžios savivalei.
1984 m. apie pertvarką ir viešumą dar nebuvo nė kalbos. Galimybių atvirai kritikuoti sovietinės valdžios sprendimus nebuvo jokių. Tokiomis sąlygomis kilęs Panevėžio dailininkų protestas yra unikalus reiškinys. Jis turi būti tinkamai ištirtas ir įvertintas.
Apie šį protestą, kuriam šiemet suėjo 30 metų, iš spaudos žinomos tik kai kurios detalės. M. Margytės (dabar P. Puzino) gatvėje suprojektavus TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinės kontoros Panevėžio rajono skyriaus pastatą, 1984 m. pradėtas griauti namas, kuriame 1924–1929 m. gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras.
Pagal architekto A. Gordevičiaus projektą pastatytas Juozo Zikaro namas turėjo istorijos paminklo statusą. Banko statyba jo vietoje suprojektuota be Kultūros ministerijos žinios ir leidimo. Iš paminklinio namo išsikėlus notarinei kontorai, jis paliktas niokojimui ir griovimui.
Kaip rašė skulptoriaus duktė Alytė Zikaraitė, pirmieji dėl griaunamo namo sukruto Panevėžio dailininkai. Jie parašė į Panevėžio rajono laikraštį „Tėvynė“. Bet dailininkų nerimas liko neišgirstas, nes to meto spauda buvo cenzūruojama.
Apie Panevėžyje griaunamą Juozo Zikaro namą dailininkai informavo ir Kaune gyvenusią Alytę Zikaraitę. Laiškus apie paminklinio namo griovimą ji parašė Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininkui, LKP Panevėžio miesto komiteto sekretoriui, LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkui, kultūros ministrui, savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijai.
Savo ruožtu į šias institucijas kreipėsi ir Panevėžio dailininkai, prašydami pradėtą griauti Juozo Zikaro namą perduoti dailininkų dirbtuvėms. Tačiau jų prašymas vėlgi nebuvo išgirstas.
Kultūros ministerija, atsakydama į savaitraštyje „Literatūra ir menas“ išspausdintą A. Zikaraitės laišką, konstatavo, kad namo po apardymo paminklinė vertė sumenko ir atstatyti jo pirmykštę būklę netikslinga. Atsižvelgiant į tai, kad paminklų sąraše dar yra keturi objektai, įamžinantys J. Zikaro atminimą, ministerija leido paminklinį namą Panevėžyje nugriauti.
Tuo pačiu Kultūros ministerija Panevėžio miesto vykdomajam komitetui nurodė apsvarstyti paminklų apsaugos įstatymų reikalavimų pažeidimus mieste ir už šių reikalavimų nevykdymą kaltus asmenis nubausti. Platesniam šios istorijos tyrinėjimui spaudoje skelbtos medžiagos jau maža. Jos ieškoti reikia jau archyvuose. Dar svarbu būtų surinkti ir atsiminimus.
Nuotraukos:
1. Juozas Zikaras prie savo namo Panevėžyje, 1925 m. Iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų.
2. Juozo Zikaro namo vietoje pastatytas bankas, dabar VĮ Registrų centras, Panevėžio filialas.
3. Paminklinis ženklas nugriautam Juozo Zikaro namui atminti. Skulptorius A. Vytėnas.
Leonas Kaziukonis
Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
