Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila

Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją studijavo teisę Petrapilyje. Mokslus baigė pirmo laipsnio diplomu. 1912 m. vedė. 1917 m. bolševikai jį buvo suėmę ir 5 mėnesius laikė kalėjime. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, dirbo joje advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m. išrinktas […]

Panevėžio statybos sovietmetyje

Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 m. sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą (architektas Kazys Šešelgis) buvo atkuriama per karą sugriauta pramonė, remontuojami ir statomi gyvenamieji namai. Šį generalinį planą pakoregavus ir 1951 […]

Ligonių kasų pastatas

Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje. Gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė dar kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė Panevėžio ligonių kasa. Pirmoji Ligonių kasų taryba veikė 1928–1932 metais. 1928 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmieji Ligonių kasų tarybos rinkimai ir pirmasis […]

M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė

M. Rosako namas turi įdomią istoriją. Manoma, kad statybos pradėtos pagal Šveicarijos piliečio architekto Jokūbo Fridricho Lemano projektą. 1889 m. Mykolas Rosakas iš Savivaldybės nusipirko sklypą, o čia seniau stovėję pastatai per gaisrą sudegė. Tai buvo gerai įrengtas namas. Jame buvo 39 langai ir 37 durys, geros olandiškos koklinės krosnys ir medinės grindys. 1894 m. […]

„Mus panevėžiečius ištiko nelaimė“

Tokiais laiško žodžiais 1984 m. į rašytoją Juozą Baltušį kreipėsi Panevėžio krašto poetas Juozas Mėdžius, prašydamas pagalbos padėti išsaugoti Panevėžyje pradėtą griauti namą, kuriame 1925–1929 m. gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras. Apžvelkime dėl šio namo gelbėjimo rašytus jo protesto laiškus. Vyresni panevėžiečiai gerai prisimena P. Puzino gatvėje stovėjusį Juozo Zikaro namą, kuriame sovietmečiu buvo […]

Panevėžio valsčiaus pastatas

Panevėžio valsčius buvo vienas svarbiausių Panevėžio apskrityje, bet ilgai neturėjo savo darbui tinkamo pastato. 1933 m. gegužės 12 d. gautas leidimas statybai. Statybos darbai užbaigti per gana trumpą laiką. Statyba kainavo tik apie 60 000 litų, nes akmenis ir žvyrą ūkininkai suvežė nemokamai. Projektą paruošė statybos inžinierius Kazys Germanas. Pastatas pašventintas 1933 m. lapkričio 28 […]

Panevėžio cukraus fabriko pastatai

Cukriniai runkeliai Lietuvos dvaruose bei stambesniuose ūkiuose buvo auginami jau XIX amžiuje. Iš jų naminiu būdu būdavo verdamas cukrus. 1910–1913 m. Baisiogalos tyrimo stotyje buvo atliekami cukrinių runkelių auginimo bandymai. Procesas pagreitėjo Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. 1919 m. Žemės ūkio ministerija 117 ūkininkų skyrė cukrinių runkelių sėklų. Cukrinių runkelių augintojams nemokamai buvo dalijamos ir trąšos. Lietuva […]

Pajuosčio kareivinių pastatai

1922 m. kovo 7 d. Pajuosčio dvaras perduotas Žemės ūkio ir valstybės turto ministerijai su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Jo teritorijoje buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai: Vaidoto pulkas, kuris greitai išsikėlė,  ir artilerijos dalinys. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines: ariamos žemės – 151 dešimtinė, pievų – 113 ir raistų – 5. Dvarininkas A. Meištavičius Lietuvoje […]

Apie Panevėžio kultūros rūmų statybą sovietmetyje

Suprojektuoti jie buvo 1977 metais, „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1987 metais, po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei. Tokia dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai priešistorė. Jų nepaprastą statybą sovietmetyje mena Panevėžio apskrities archyve saugomi Panevėžio miesto vykdomojo komiteto dokumentai. 1967 m. dramos teatrui pastačius naujus rūmus, kultūros namai persikėlė į senąjį teatro […]

Panevėžio lenkų gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemenkas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimusi rūpinosi lenkų dvarininkai. Jų rūpesčiu Panevėžyje pastatytas gražus Lenkų gimnazijos pastatas. Lenkų gimnazija veiklą Panevėžyje pradėjo 1919 m. vasario 7 d. Pirmasis direktorius – advokatas Bronislovas Krasovskis. 1929 m. mokykla šventė 10 metų jubiliejų, nors yra […]

Panevėžio 3-oji pradinė mokykla

XX a. 3 deš. pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje tapo vis labiau populiaresnis. 1928 m. Panevėžio mieste, o iki 1931 m. ir visoje Panevėžio apskrityje jis tapo privalomas, tačiau labai trūko gerų mokyklų. Kai kurios mokyklos neturėjo savo patalpų, jas reikėjo nuomotis. Ypač prastose sąlygose dirbo Panevėžio pradžios mokykla Nr. 3. Ji laikinai buvo įsikūrusi Laisvės aikštės pastate Nr. 24. […]

Negavus lėšų teatro remontui, paprašė perleisti gyvenamąjį namą

Šaulių namų su teatro sale patalpos, kuriose 1941 m. įsikūrė Panevėžio dramos teatras, buvo menkos ir ankštos. Jau po karo jas buvo planuota perstatyti ir išplėsti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų, 1947 m. teatro rekonstrukcija buvo atidėta. Tuomet Juozas Miltinis 1947 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]

Panevėžio sporto rūmai

Panevėžio sporto rūmai pastatyti 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų […]

Buvo abejingi Julijono Lindės-Dobilo atminimui

Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos ir lietuviškos gimnazijos tarpukaryje direktorių namas, stovėjęs šalia mokyklos P. Puzino gatvėje. Statytas 1884 m. ir buvo medinis vieno aukšto su mansarda. […]

Panevėžio mažoji kunigų seminarija

1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]

Panevėžio apskrities savivaldybės pastatas

Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16-osios gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 m. apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas Respublikos gatvėje Nr. 34. Tuo metu tai buvo „Rambyno“ viešbučio patalpos. Apskrities viršininko butas buvo Ramygalos gatvėje. Pastato apskrities viršininkui […]

Apie malūnus, sparnus ir žygius

Atkurtas autentiškas Panevėžio vėjo malūno, stovinčio prie J. Basanavičiaus gatvės, vaizdas. Tai, ko per daug metų negalėjo padaryti miesto valdžia ir buvę savininkai, 2014 m. atliko malūną įsigijusi bendrovė „Deliuvis“. Šis ir toliau prie „Žemynos“ progimnazijos stovintis vėjo malūnas sovietmetyje buvo uždaryti ir apleisti. 1988 m. juos rekonstruojant, autentiška malūnų išorė neatkurta. Abu palikti be […]

Panevėžio dailininkų protestas

Šis protestas kilo 1984 metais, kai Panevėžyje buvo pradėtas griauti skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Tai bene pirmasis viešas panevėžiečių pasipriešinimas sovietinės valdžios savivalei. 1984 m. apie pertvarką ir viešumą dar nebuvo nė kalbos. Galimybių atvirai kritikuoti sovietinės valdžios sprendimus nebuvo jokių. Tokiomis sąlygomis kilęs Panevėžio dailininkų protestas yra unikalus reiškinys. Jis turi būti tinkamai ištirtas […]

Marijonų koplyčia sovietmetyje

Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 metais, joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia Agronomijos (dab. Marijonų) gatvėje buvo nacionalizuota 1948 metais. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Jos inventorius […]

Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Ji veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Jos steigėjai dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir […]

Apie Juozą Miltinį ir naujų teatro rūmų statybą

Dabartiniai teatro rūmai pastatyti 1967 metais. Architekto Algimanto Mikėno jie suprojektuoti atsižvelgiant į režisieriaus Juozo Miltinio reikalavimus. Šįkart pažvelkime, ką apie naujų teatro rūmų statybą byloja Panevėžio apskrities archyvo dokumentai. 1940 m. Panevėžyje įkurtam teatrui vienintelė tinkama patalpa buvo sovietinės valdžios nacionalizuoti šaulių namai su teatro sale. Pastatą pritaikant teatro reikmėms, pokaryje praplėsta scena ir […]

Reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas

1614 m. Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą. Mena Upytės pavieto teisminio-administracinio centro perkėlimą į Panevėžį Geresnėje geografinėje vietoje įsikūręs Panevėžys Upytės pavieto centru tapo po 1564–1566 […]

Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. Povilas Puzinas kartu su Černiausku įsteigė skolinamąją kasą, kuri veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo […]

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia

Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1989 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą grąžinti Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią tikintiesiems. Šis sprendimas priimtas reikalaujant kunigams ir tikintiesiems. Tuo metu laisvėjančioje Lietuvoje tai viena iš pirmųjų sugrąžintų bažnyčių tikintiesiems. Įstatymas dėl maldos namų ir kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms buvo priimtas 1990 m. vasario 14 d. Remdamiesi Panevėžio apskrities […]