Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją, toliau studijavo teisę Petrapilyje ir įgijo pirmo laipsnio diplomą. 1912 m. vedė. Po penkerių metų – 1917-aisais – suimtas bolševikų ir 5 mėnesius kalintas. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, Č. Petraškevičius joje dirbo advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m., kaip socialdemokratų partijos atstovas, išrinktas į miesto tarybą. Eidamas šias pareigas Č. Petraškevičius rūpinosi elektrinės statybomis mieste, dėl to net vyko į Berlyną. 1924 m. vėl išrinktas į miesto tarybą, jos nariu išbuvo iki 1931-ųjų. Panevėžio mieste vertėsi advokato praktika: iki 1933 m. dirbo prisiekusiuoju advokatu, nuo 1933 m. – advokatu.

Remiantis vienais šaltiniais, jo vilai statyti skirtas sklypas pirktas 1924 metais, kituose šaltiniuose nurodomi 1927-eji. Sklypas nuo miesto buvo nutolęs 3–4 kilometrus, vietovė – labai graži, tinkama ilsėtis. Č. Petraškevičius 20 ha žemės įsigijo iš buvusio carinės Rusijos generolo Čaikovskio paveldėtojų – Natalijos Čaikovskienės ir Zinaidos Kavaliauskienės. Pastarosios turėjo sukaupusios nemažai skolų: 6 000 litų Žemės ūkio banke ir 5 000 litų vokiečių banke. Č. Petraškevičius išpirko vekselius ir žemės sklypą įsigijo pigiai. Žemė buvo užstatyta bankams ir parduota iš varžytinių.

1927 m. Č. Petraškevičius vykdė statybos darbus. 1927 m. liepos 7 d. jam suteiktas leidimas įrengti gyvenamąjį namą ir medinę daržinę. Neaišku, kada buvo užbaigti statybos darbai. Vienuose šaltiniuose nurodo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžia, remiantis kitais duomenis, statyti baigta 1934 metais. Statybos darbų dar vyko ir vėliau. Sodyboje įrengti teniso kortai ir keletas kitų sporto aikštelių. Svetainė ir valgomasis buvo pirmame aukšte, šeimininko kabinetas – antrame aukšte, pastato mansardoje – vaikų miegamieji. Itin gražus buvo pastato balkonas, jame įsikūrę šeimos nariai galėjo kaitintis saulėje. Prie pagrindinio įėjimo įrengta veranda, kurioje šeimininkas su savo svečiais mėgo gerti arbatą. Šioje sodyboje šeimininkas ir jo šeima gyvendavo tik vasarą. Sodyboje lankydavosi garsių panevėžiečių, čia vykdavo įdomių kultūrinių renginių. Česlovas mėgo bendrauti su jaunuoliais, šie jį laikė dideliu autoritetu.

1935 m. Č. Petraškevičius gavo leidimą statyti medinį klojimą Pilies gatvėje. 4 dešimtmetyje įrengta puiki vila Panevėžio mieste. Tai buvo šeimos pamėgta poilsio vieta, ypač vasarą.

Panevėžyje Č. Petraškevičius gyveno Sodų gatvėje, name Nr. 17. Užėjus sovietinei valdžiai advokato turtas nacionalizuotas. 1940 m. jis paliko Panevėžio miestą ir slapstėsi Kaune, o prasidėjus nacių okupacijai vėl grįžo į Panevėžį. Č. Petraškevičius turėjo 2 sūnus ir 2 dukteris, jauniausios dukters vardas – Onutė. 1941 m. rugsėjo 1 d. Č. Petraškevičius pateko į avariją: susidūrė su „Maisto“ arklių transportu. Eismo įvykio metu pastarajam sužeistas  stuburas, rugsėjo 2 d. jis mirė ligoninėje. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. 1943 m. namas Sodų gatvėje grąžintas Onai Petraškevičienei. 1944 m. velionio žmona su vaikais pasitraukė į vakarus, apsigyveno JAV.

Č. Petraškevičiaus vila – vienintelis Lietuvoje aptiktas dviejų aukštų medinis pastatas su mansarda ir bokštu. Išliko visi statiniai, išskyrus klojimą. Gamtos mokyklos bendruomenės iniciatyva, 2007 m. šis pastatas, kaip vietinio lygmens objektas, įrašytas į Nekilnojamojo kultūros paveldo Kultūros vertybių registrą.

Nuotraukos:
1. Moksleiviai prie Česlovo Petraškevičiaus vilos Panevėžyje. Nuotrauka iš privačios kolekcijos.
2. Petraškevičių šeimos kapas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse. E. Markuckytės nuotrauka. 2008 m.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas