Panevėžio baldų fabriko darbininkai fabriko teritorijoje. 1954 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Panevėžio statybos: kai gyvenamasis daugiabutis miestiečiams reiškė prabangą

Praėjus dešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos (XX a. 6 deš. viduryje) Panevėžyje toliau nuo miesto centro gimė du nauji pramoniniai rajonai.

Netoli Cukraus fabriko, kur sename miesto plane žalia spalva buvo pažymėti tušti žemės plotai, jau dunksojo nauji pastatai. Cukraus fabrikas, kurio sugriauti cechai buvo suremontuoti, pastatė trijų aukštų namą su „visais patogumais“. Jame įrengė valgyklą, viešbutį komandiruotiems asmenims, praplėtė klubą fabriko dirbantiesiems.

Taip pat netoliese pastatyti ir veikė keli „Raudonojo švyturio“ įmonės cechai. Prie jų vėliau buvo statomi gyvenamieji namai darbininkams. Tuojau po karo atstatyti sudegę Elevatorius ir Duonos kombinato pastatai. Artelė „Už taiką“ čia įsirengė lentpjūvę ir stalių cechus. Išaugo didelis pirminio linų apdirbimo fabriko pastatas. Buvo statomas didžiulis Baldų fabrikas, Muilo-aliejaus kombinato žaliavų sandėliai. Dirbančiųjų patogumui per visą šį rajoną „kursavo“ autobusai.

Antrasis pramoninis rajonas išsidriekė už viaduko. Miesto Pramkombinatas čia pastatė metalo liejyklą, o Elektros energijos realizavimo kontora ir Geležinkelių valdyba – gyvenamuosius namus savo darbuotojams.

Panevėžys, kadaise garsėjęs malūnais, po nacių okupacijos jų neteko – buvo sugriauti ir sudeginti. Malūnas Nr. 6 Kranto gatvėje atstatytas ir praplėstas, o išlikusios apdegusios malūno sienos Ukmergės gatvėje panaudotos statant didžiulį siuvimo fabriką „Nevėžis“.

Tuomet pasisekė ir hidromelioratoriams – baigiami statyti Hidromelioracijos technikumo rūmai, kurių naudingas plotas siekė 4 337 kvadratinius metrus. Naujuose rūmuose įrengta puošni salė, vandentiekis. Prie technikumo pastatyti bendrabutis moksleiviams ir gyvenamieji namai dėstytojams, įrengtas sporto stadionas. Pažymėtina, kad ši mokykla buvo statoma toje vietoje, kur tarpukariu planuota statyti kunigų seminariją.

Nemažai dėmesio buvo skiriama panevėžiečių gyvenamųjų namų statybai. Atskiri rajonai, išplanuoti individualiai statybai, iš projektų popieriuje virto realybe. Pionierių aikštė, Palangos, Nidos, Nekrasovo, K. Petrausko, K. Montvilos ir kitos gatvės, Puškino bulvaras – tai buvo nauji adresai, kur guvūs laiškanešiai kasdien nešiojo  laikraščius ir laiškus naujiems šių gatvių gyventojams.

Mūriniai ir mediniai nameliai išsirikiuodavo ne tik naujose bet ir senosiose gatvėse. Jų po karo pastatyta apie 700. Kaip teigė tuometinė miesto valdžia, namus statėsi paprasti darbo žmonės: geležinkeliečiai, artelių darbininkai, mokytojai, „šoferiai“, valstybės tarnautojai. Pasistatyti nuosavą namelį pasidarė įmanoma (?!) kiekvienai to siekiančiai šeimai dėka nemokamai paskiriamų individualiai statybai žemės sklypų (kurių laukti tekdavo metų metus) ir komunalinio banko teikiamų paskolų.

Gyvenamojo ploto padidinimu rūpinosi ir komunalinių butų ūkio valdyba. Eksploatacijon buvo priimta 60 komunalinių rekonstruotų, suremontuotų ir naujų pastatų, kurių bendras plotas sudarė 11 000 kvadratinių metrų. Iš jų keli buvo dideli mūriniai namai Ukmergės gatvėje. Mėsos kombinato dirbantiesiems namas pastatytas griuvėsių vietoje Gogolio gatvėje. Šių butų laukiančiųjų sąrašuose nusidriekdavo ilgiausios, metų metus besitęsiančios eilės.

Gerinant miesto architektūrinį ansamblį, kai kuriems namams pristatyti antri ir treti aukštai. Mieste buvo vykdomos ir didelių gyvenamųjų namų statybos. Ramygalos g. statomi trijų aukštų namai su 21 butu ir dviem didžiulėmis parduotuvėmis, Agronomijos g. – trys gyvenamieji namai po 16 butų ir parduotuvėmis, Kranto gatvėje – 2 namai po 16 butų.

XX a. 6 deš. viduryje Panevėžio mieste puikavosi didžiuliai Lenino ir Stalino paminklai, o praplėstame miesto sode dar tryško fontanas, po medžių šakomis baltavo dekoratyvinės skulptūros.

Nuotraukoje – Panevėžio baldų fabriko darbininkai fabriko teritorijoje. 1954 m.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas