Juozas Sideravičius – vienas tų, kurie buvo nepriklausomos Lietuvos švietimo kūrėjai ir organizatoriai. J. Sideravičiaus veikla daugiausia susijusi su Panevėžio apskritimi. Jis Panevėžio krašte kūrė naujas pradines mokyklas, įvedinėjo privalomą pradinį mokslą, prisidėjo prie naujų mokyklų atsiradimo, organizavo knygynus mokytojams.

Juozas Sideravičius gimė 1889 m. rugsėjo 4 d. Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Rogupių kaime. Tėvai buvo ūkininkai. Juozas labai veržėsi į mokslą. Iš pradžių mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje. Vėliau, kaip labai gerai besimokantis, buvo perkeltas į pavyzdinę pradinę mokyklą prie Veiverių mokytojų seminarijos. Čia mokėsi iki 1905 metų. 1905 m. pradinė mokykla uždaryta. Carinė valdžia nelabai mėgo tokias pavyzdines mokyklas. 1906 metais, išlaikęs egzaminus, pradėjo mokytis Veiverių mokytojų seminarijoje. 1909 m. baigė minėtą seminariją. Prasidėjo jo kaip pradinių mokyklų mokytojo karjera. Nuo 1910 m. vasario 1 d. dirbo Baublelių, vėliau – Keturnaujienų pradinėse mokyklose Šakių apskrityje. Darbavosi iki 1915 metų. Dirbo pradinių mokyklų mokytoju, o vėliau mokyklos vedėju.

Pedagoginę veiklą sujaukė Pirmasis pasaulinis karas. Dirbdamas mokytoju pradėjo bendradarbiauti laikraštyje „Viltis“, mokytojų draugijos priede „Mokytojas“ ir kituose leidiniuose. Į Lietuvos teritoriją veržėsi kaizerinės Vokietijos kariniai daliniai. Mokyklos buvo evakuojamos į carinės Rusijos gilumą. 1915 m. sausio 27 d. evakuotas Juozas Sideravičius. Iš pradžių dirbo tremtinių mokyklose Vilniuje, Maskvoje. Vėliau pateko į Tomsko kraštą. 1915 m. lapkričio 3–24 d. mokytojavo Tomske lenkų mokyklose, 1915 m. lapkričio 24 d. – 1920 m. gegužės 1 d. – Tomske lietuvių mokyklose. Tomske ėjo lietuvių mokyklos vedėjo pareigas. Karo metais, nepaisant sudėtingų sąlygų, vakarais lankė muzikos mokyklą ir dramos studiją. Vėliau tos žinios jam pravertė dirbant su mokiniais Panevėžio krašte. Taip pat gilino žinias carinės Rusijos mokyklose. Tai buvo universitetai Tomsko krašte. Karo metais dalyvavo slaptoje lietuvių pedagogų draugijos veikloje, Vilniuje – Lietuvių mokslo draugijos veikloje. Ypač aktyvi J. Sideravičiaus veikla buvo Tomske. Jis dalyvavo lietuvių šelpimo darbe. Dalis lietuvių šeimų tremtyje labai sunkiai gyveno. 1916 m. Tomske J. Sideravičius suorganizavo Lietuvių kultūros ir apšvietos draugiją. Joje dirbo kaip valdybos narys bei reikalų vedėjas. 1918 m. kovo 19–20 d. dalyvavo viso Sibiro lietuvių suvažiavime. Jame įsteigtas centrinis lietuvių biuras Sibire. Buveinė numatyta Tomsko mieste. Tame biure J. Sideravičius ėjo biuro valdybos vedėjo-sekretoriaus pareigas. Jis rėmė tremtinius, organizuodavo paskaitas, rengdavo vakarėlius, organizuodavo kursus suaugusiems. Taip pat daug padėdavo tremtiniams įvairiais klausimais santykiuose su vietine valdžia. 1917 m. nuo Tomsko lietuvių tremtinių išrinktas atstovu į Petrapilio Seimą. Intensyvus darbas nualino sveikatą. Būdamas tremtyje rašė į lietuvių spaudą „Lietuvių balsą“. Savo straipsnius rašė ir į rusišką spaudą „Sibirskaja žizn“ ir „Tomskoje znamia“. Pasirašinėdavo slapyvardžiais „Rogupietis“, „Pavėsis“.

1920 m. gegužės pabaigoje J. Sideravičius sovietinės valdžios suimtas. Jis tapo bolševikinės valdžios įkaitu. Būdamas suimtas sugebėjo surengti kitiems įkaitams lietuvių kalbos kursus. 1920 m. rugpjūčio 31 d. kaip įkaitas atgabentas į Švenčionėlius ir iškeistas į kitus belaisvius.

Vėlesnis Juozo Sideravičiaus likimas susietas su Panevėžio apskritimi. Tuo metu Panevėžio apskrityje kuriama visai nauja lietuviška švietimo sistema. Labai reikėjo patyrusių pedagogų, o ypač švietimo sistemos organizatorių. Vienas jų – J. Sideravičius. 1920 m. rugsėjo 1 d. – 1923 m. sausio 1 d. dirbo Panevėžio apskrities I ir II rajonų pradžios mokyklų inspektoriumi. 1923 m. sausio 1 d. – 1939 m. sausio 1 d. dirbo Panevėžio apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektoriumi. Nuo 1939 m. sausio 1 d. darbavosi Panevėžio apskrities pradžios mokyklų inspektorių padėjėju su XII tarnautojo kategorija. Gyvendamas Panevėžyje, J. Sideravičius rašė straipsnius į „Lietuvos“ laikraštį. Panevėžyje suorganizavo mėgėjų teatrą. Buvo tautininkų sąjungos narys, Panevėžio tautininkų  mokytojų sąjungos sekretorius, Jaunosios Lietuvos sąjungos Panevėžio miesto rajono ūkio vadovas, Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio XII rinktinės revizijos komisijos pirmininkas, Panevėžio jaunųjų ūkininkų globos tarybos narys.

1930 m. vasario 16 d. J. Sideravičius už nuopelnus apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu. 1940 m. jis paminėjo savo pedagoginės veiklos 30 metų sukaktį. 1940 m. balandžio 20 d. Panevėžio apskrities mokytojų konferencijoje suorganizuotas jo pagerbimas. Renginys vyko pradžios mokykloje Nr. 3. J. Sideravičius daug prisidėjo prie švietimo vystymo Panevėžio apskrityje. Iš Švietimo ministerijos gauta sveikinimo telegrama. Pradinių mokyklų mokytojos S. Sideravičiui įteikė gėlių. Buvos pasakyta, kad jis jaunas savo širdimi ir senas savo patyrimu ir žiniomis. Dirbdamas Panevėžyje, S. Sideravičius rūpinosi savo laisvalaikiu. Tuo metu artimiausias kurortas panevėžiečiams buvo Berčiūnuose. Juose savo vilą 1934 m. pradėjo statyti J. Sideravičius. Galima buvo pailsėti nuo įtemptų darbų ir labai aktyvios visuomeninės veiklos. Berčiūnuose vilas turėjo ir daug kitų garsių panevėžiečių. Čia vilą turėjo burmistras Tadas Chodakauskas. Berčiūnuose labai mėgdavo ilsėtis Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Puikias dvi vilas turėjo Panevėžio paštininkai.

Gyvenimą sujaukė 1940 m. okupacija. Nebūdamas per daug stiprios sveikatos, J. Sideravičius mirė 1947 m. gruodžio 30 d. Palaidotas Panevėžyje.

Nuotraukos:
1. Panevėžio pradinių mokyklų mokytojai, nusifotografavę mokytojų knygyno įsteigimo proga. Sėdi penktas iš kairės inspektorius J. Sideravičius. 1932 m.
2. J. Sideravičiaus vilos statyba Berčiūnuose. 1934 m. rugpjūtis.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas