Didesnė dabartinės Panevėžio vyskupijos dalis iki 1849 m. priklausė Vilniaus vyskupijai, o 12 jos parapijų Žemaičių vyskupijai. 1849 m. dabartinės vyskupijos teritorija atiteko Žemaičių vyskupijai. Lietuvos bažnyčios vadovai siekė įsteigti Lietuvos bažnytinę provinciją. 1925 m. popiežius Pijus XI paskyrė arkivyskupą Jurgį Matulaitį Lietuvos apaštališkuoju vizitatoriumi ir jam pavedė tvarkyti Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo klausimus. 1925 m. gruodžio 13 d. jis atvyko į Lietuvą ir susitiko su premjeru A. Vodemaru, užsienio reikalų ministru. Buvo derinami bažnytinės provincijos įkūrimo reikalai.

1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija „Lietuvių tautai po Didžiojo karo, Dievui padedant, atgavus laisvę“, padalijo Žemaičių vyskupiją į 3 dalis: įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją  su Kauno arkivyskupija metropolija,  Telšių vyskupiją su Klaipėdos prelatūra, Vilkaviškio ir Panevėžio vyskupijas bei Kaišiadorių vyskupiją, kuriai atiteko likusi Vilniaus vyskupijos dalis. Lietuvos bažnytinės provincijos valdytoju tapo arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Nuo 1926 m. balandžio 4 d. Panevėžio vyskupija įtraukta į pasaulio vyskupijų sąrašą.

1926 m. balandžio 5 d. popiežius Pijus XI  bule „Commissum humulitati nostrae ab aeterno pastorum principe officium regendi“ pirmuoju Panevėžio vyskupu paskyrė Kauno metropolinės bažnyčios kanauninką profesorių Kazimierą Paltaroką. 1926 m. gegužės 1 d. Kauno arkikatedroje arkivyskupas Pranciškus Karevičius konsekravo Kazimierą Paltaroką Panevėžio vyskupu. 1926 m. gegužės 30 d. vyskupas atliko iškilmingą ingresą Šv. Stanislovo koplyčioje. Vyskupas K. Paltarokas ėmė valdyti 10 Panevėžio vyskupijai paskirtų dekanatų, 69 parapijas, 45 filijas, 79 koplyčias, 171 kunigą ir apie 375 000 tikinčiųjų. Pirmoji Panevėžio vyskupijos kurija įkurta 1926 m. pabaigoje. Vyskupijos globėju paskelbtas šventasis Kazimieras. 1927 m. lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Panevėžio vyskupijos kapitula.

Tapęs vyskupu K. Paltarokas ypač rūpinosi Katedros statyba. Pagrindinė Panevėžio vyskupijos šventovė iškilo ant bažnyčios, pradėtos statyti 1908 metais, pamatų. 1933 m. Katedrą konsekravo arkivyskupas J. Skvireckas. Ji tituluota Kristaus Karaliaus vardu. 1933 m. Panevėžyje vyko eucharistinis kongresas, 1936 m. sausio mėnesį – pirmasis vyskupijos sinodas, 1937 m. birželio 19–20 d. – pirmasis katalikų vyrų eucharistinis kongresas. Vyskupijos veiklą koordinavo Katalikų veikimo centras. Nuo 1928 m.  ši organizacija leido laikraštį „Panevėžio balsas“, o nuo 1935 m. „Panevėžio garsas“.  Nuo 1930 m. valdė „Bangos“ spaustuvę.  Nepriklausomybės metais Panevėžio vyskupijoje veikė daug katalikiškųjų organizacijų. Augo kunigų skaičius. 1926 m., vyskupijos gyvavimo pradžioje jų buvo 171, o 1940 m. – 241 kunigas.

Prasidėjusi sovietinė okupacija sujaukė nusistovėjusią tvarką. 1940  m. birželio 28 d. uždraustas tikybos mokymas mokyklose. 1940 m. spalio mėnesį suimtas vienas garsiausių kunigų Alfonsas Sušinskas, 1941 m. vasarį kunigas Vladas Didžiokas. Traukiantis raudonajai armijai keli kunigai buvo nužudyti. Katalikų bažnyčios padėtis buvo sudėtinga ir nacių okupacijos metais. Kunigas Alfonsas Lipniūnas buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.

Ypatingai Panevėžio vyskupija nukentėjo antrosios sovietinės okupacijos metais. Į vakarus pasitraukė apie 30 kunigų. Sovietinės valdžios sprendimu nacionalizuota daug kulto pastatų ir namų. Panevėžio vyskupo namai Sodų gatvėje atiduoti vaikų darželiui ir prieglaudai, vyskupas ir kurija persikėlė į nedidelius namus Sodų gatvėje. 1949 m. vyskupas K. Paltarokas persikėlė į Vilnių. 1949–1957 m. jis vadovavo Vilniaus ir Panevėžio vyskupijai. K. Paltarokas mirė 1958 m. sausio 3 d. Vilniuje, palaidotas Panevėžio Katedros kriptoje. 1957–1961 m. Panevėžio vyskupiją administravo vyskupas Julijonas Steponavičius. Vėliau  sovietinė valdžia trukdė normaliai vyskupijos veiklai.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1990 m. sąlygos pasikeitė. Mokyklose vėl imta dėstyti tikybą. 1990 m. birželio 10 d. Švč. Trejybės bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Nuo 1989 m. veikia Panevėžio vyskupijos katechetikos centras. 1991 m. sausio 1 d. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokyklos pastatas perduotas Panevėžio vyskupijos kurijai. 1993 m. čia įkurta katalikiškoji mokykla, kuriai suteiktas Kazimiero Paltaroko vardas. Tais pačiais metais Panevėžio miesto 16-oji vidurinė mokykla pavadinta Alfonso Lipniūno vardu. Panevėžio vyskupija sėkmingai tęsia savo veiklą nepriklausomoje valstybėje.

Nuotraukos:
1. Panevėžio vyskupijos pastatas. XX a. 4 deš.
2. Vyskupas Kazimieras Paltarokas. XX a. 4 deš.
3. Vyskupo Kazimiero Paltaroko vizitacija Skapiškyje. 1929 m.
4. Popiežius Pijus XI, įkūręs Lietuvos bažnytinę provinciją.

Nuotraukos iš Panevėžio vyskupijos archyvo.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas