Aktyvi ginkluota partizaninė kova Panevėžio krašte vyko apie 10 metų. Partizanai taip pat aktyviai platino savo idėjas ir tikslus. Buvo platinami atsišaukimai nukreipti prieš okupacinę valdžią – smerkiami sovietinės valdžios organizuojami rinkimai, pasisakoma prieš prievartinę kolektyvizaciją. Partizanai rašė atsiminimus, kūrė eiles apdainuodami partizaninę kovą. Bene garsiausias partizanų poetas – Bronius Krivickas. Jis buvo kilęs iš Biržų krašto, bet nemažai laiko partizanavo ir Panevėžio krašte.

Poetas ir partizanas Bronius Krivickas gimė 1919 m. lapkričio 17 d. Biržų apskrities Pasvalio valsčiaus Pervalkų kaime. Baigė Biržų gimnaziją. Mokydamasis gimnazijoje, parašė pirmuosius feljetonus. Mokėsi Kaune Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, vėliau Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete ir Vilniaus universitete. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo spaudoje dar nepriklausomos Lietuvos metais: 1938–1939 m. redagavo žurnalą „Ateitis“ ir 1939–1940 m. laikraštį „Studentų dienos“, 1944 m. dirbo žurnalo „Kūryba“ redakcijoje. Nuo 1944 m. rudens mokytojavo Biržų gimnazijoje.

Vengdamas persekiojimo, slapstėsi ir įsijungė į Petro Tupėno vadovaujamą partizanų būrį. Iš pradžių daugiau atliko partizanų ryšininko tarp būrių vaidmenį. Slapstėsi pas žmonos, su kuria slaptai susituokė, tėvus. Pirmuosius eilėraščius partizanaudamas parašė 1945 m. vasario mėnesį. Tada žuvo jo geriausias draugas partizanas Mamertas Indriliūnas. Draugo mirtis labai sukrėtė Bronių Krivicką. Savo eilėraščiuose aprašė žiaurią partizanų gyvenimo realybę – slapstymąsi bunkeriuose, dažnas kovos draugų mirtis. Jam nesvetima ir religinė tematika. B. Krivicko eilėraščiai buvo platinami tarp partizanų bei jų rėmėjų.

1951 m. paskirtas Šiaurės Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo visuomeninės dalies viršininku. Nuo 1951 m. tęsti partizaninės kovos persikėlė į Šiaulių srities Troškūnų rajono Raguvos miškus. Redagavo srities leidinius „Laisvės kova“, „Aukštaičių kova“, „Prie rymančio rūpintojėlio“. Buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo narys, srities štabo narys ir visuomeninės dalies viršininkas. 1952 m. rugsėjo 21 d. išdavus srities štabo bunkerį, Bronius Krivickas žuvo Šiaulių srities Troškūnų rajono Raguvos miške. Praėjus metams, slapta perlaidotas Panevėžio rajono Putiliškių kaimo kapinėse.

1993 m. išleistas B. Krivicko Raštų tomas. 1996 m. Putiliškių kaime atidengtas paminklas Broniui Krivickui. Skulptorius – V. Ulevičius. 1998 m. lapkričio 18 d. Bronius Krivickas po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinu. Jis buvo garsiausias partizanų poetas.

Nuotraukos:
1. Bronius Krivickas.
2. Broniaus Krivicko eilėraščiai.
3. Paminklinė lenta žuvusių partizanų atminimui.

Nuotraukos iš Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos rinkinio.

Donatas Pilkauskas
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas