Nijolė Jankutė-Užubalienė. PAVB F130-142

Rašytoja Nijolė Jankutė-Užubalienė

Išeivijos rašytoja, poetė, pedagogė gimė 1929 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžyje, Justino ir Paulinos Jankevičių šeimoje. Abu tėvai kilę iš Kupiškio krašto. Tėvas Justinas Jankevičius (1885–1940) – pedagogas, istorikas, mokytojo ir direktoriaus pareigas ėjo Jaroslavlio (Rusija) lietuvių gimnazijoje, 1919–1923 m. Kupiškio progimnazijos direktorius, 1924–1935 m. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius, 1935–1937 m. Raseinių gimnazijos direktorius. Motina Paulina Žalnieriūnaitė-Jankevičienė (Jankienė, 1903–1959) – taip pat mokytoja, lietuvių kalbos žinias mokiniams perdavusi Krekenavos progimnazijoje, Kupiškio pradžios mokykloje, lietuvių pradžios mokykloje Luebecke (Vokietija).

Nijolei Jankutei-Užubalienei apie Panevėžį likę blankūs vaikystės prisiminimai – 1935 m. tėvai išvyko dirbti į Raseinių gimnaziją. Pradžios mokyklą Nijolė Jankutė lankė Raseiniuose. 1937 m. šeima persikėlė į Kupiškį, kur Nijolė baigė pradžios mokyklą ir įstojo į gimnaziją. Sunkiais ir pavojingais 1944 m. abi su motina (tėvas jau buvo miręs) pasitraukė į Vokietiją. Ten Nijolė Jankutė 1949 m. baigė Diepholzo lietuvių gimnaziją. Tais pačiais metais su senųjų lietuvių emigrantų, pažinojusių jos tėvą, pagalba persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. Dirbo sunkų fizinį darbą fabrikuose, vakarais mokėsi mašinraščio ir stenografijos. 1956–1957 m. Čikagoje studijavo verslo administravimą. 1957–1960 m. dirbo draudimo bendrovėje. 1968 m. neakivaizdiniu būdu baigė Čikagos pedagoginį institutą su teise dėstyti lietuvių literatūrą aukštesniojoje lituanistikos mokykloje. Buvo veikli ir aktyvi skautė. 1963–1965 m. dirbo Čikagos Kristijono Donelaičio aukštesniosios lituanistinės šeštadieninės mokyklos mokytoja. 1966–1978 m. dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute. 1977 m. baigė medicinos asistentų kursus ir 1969–1979 m. dirbo medicinos įstaigų raštinėse. 1979–1981 m. buvo „Gabijos“ redaktorė, nuo 1982 m. – žurnalo „Laiškai lietuviams“ redakcijos narė. Nuo 1987 m. dirbo dienraščio „Draugas“ skelbimų skyriaus vedėja. 2004 m. Nijolė Jankutė-Užubalienė persikėlė gyventi pas dukrą į Australiją, gyveno Sidnėjaus priemiestyje. Mirė 2011 m. lapkričio 20 d.

Nijolė Jankutė rašyti pradėjo besimokydama gimnazijoje. Nuo 1950 m. jos apsakymus, eilėraščius, noveles spausdino periodiniai leidiniai „Draugas“, „Eglutė“, „Dirva“, „Laiškai lietuviams“, „Skautų aidas“.

„Į lietuvišką periodiką atėjau su novelėm-apsakymais, tačiau pirmoji, o ir kitos knygos buvo vaikams. Įsitraukusi į darbą su lietuvių skautų jaunimu ir pradėjusi mokytojauti lituanistinėje mokykloje, pastebėjau, kad labai trūksta vaikiškos literatūros. Nebuvo knygų, pasakojančių išeivijos lietuviukui apie šių dienų vaikus ir jų nuotykius. Taip ir prasidėjo mano linksma, maloni draugystė su vaikų literatūra,“ – rašė autobiografijoje Nijolė Jankutė.

Išleistos rašytojos knygos vaikams „Žebriuko nuotykiai miške“ (1963), „Danutė stovyklauja“ (1966), „Kaip Algiukas vėjo ieškojo“ (1967), „Šamo ežero sekliai“ (1972, 1973, 1991), „Kelionė į septintą stotį“ (1973, 2007), „Karilė ir jos draugai“ (1990), poezijos rinkinys „Vasara išeina“ (2002), romanas jaunimui „Nuo devynių iki pirmos“ (1973), novelių rinkinys „Saulėgrąžų tvanas“ (1990), kelionių dienoraštis „Atvirukai“ (1999). Kūrė radijo ir scenos vaizdelius. Parašė libretą muzikinei pjesei „Kūlgrinda“ (muzikos autorius Aloyzas Jurgutis; muzikinis veikalas pastatytas 1977 m.).

1950 m. „Draugo“ novelės konkurse Nijolė Jankutė laimėjo I-ąją premiją už novelę „Ragana“. 1954 m. skaučių seserijos laikraščio „Kelionė į Lietuvą“ konkurso nugalėtoja. 1999 m. už kelionių dienoraštį „Atvirukai“ apdovanota Lietuvių rašytojų draugijos premija.

Lietuvoje pirmasis apsakymas „Budynės“ išspausdintas antologijoje „Emigranto dalia“ (1973). 1991 m. „Vyturio“ leidykla išleido detektyvinę apysaką „Šamo ežero sekliai“. 2007 m. „Gimtojo krašto“ leidykla išleido pasaką „Kelionė į septintą stotį“. Po Nepriklausomybės paskelbimo Nijolės Jankutės apsakymus, eilėraščius spausdino „Naujasis dienovidis“, „Rubinaitis“, „Dienovidis“, „Kregždutė“.

Rašytojos ryšiai su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka užsimezgė ilgametės Rankraščių skyriaus vedėjos Stasės Mikeliūnienės dėka. Susirašinėjimas su rašytoja prasidėjo 2003 metais, jai dar gyvenant Čikagoje. Nijolė Jankutė-Užubalienė bibliotekos rankraštynui atsiuntė karo metų atsiminimus „Iš Pomeranijos, iš nelaisvės namų“, taip pat atsiminimus apie pusbrolį, fizikos mokslų daktarą Vytautą Jankų (Jankevičių), šeimos nuotraukų. 2006 m. vasarą Nijolė Jankutė-Užubalienė lankėsi Lietuvoje, svečiavosi Panevėžyje pas gimines bei apsilankė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. 2008 m. pabaigoje bibliotekai atsiuntė didelę siuntą savo sukaupto archyvo: knygų, rankraščių, knygų iliustracijų originalų, šeimos, visuomeninės veiklos nuotraukų, laiškų, atsiliepimų apie jos kūrybą ir kitos įdomios lietuvių veiklą išeivijoje iliustruojančios medžiagos. Džiaugiamės, kad Nijolė Jankutė-Užubalienė pasitikėjo biblioteka ir patikėjo mums saugoti vertingus jos veiklą atspindinčius dokumentus.

Nuotraukos iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Nijolės Jankutės-Užubalienės rankraščių fondo F130.

Audronė Palionienė
Sigita Marcinkevičienė