1918 m. po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 m. jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Šia proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Miestuose ir miesteliuose organizacijų ir vietos gyventojų iniciatyva buvo statomi Lietuvos Nepriklausomybei skirti paminklai. Išleista nemažai istorinių leidinių. Numatyta sukurti Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai pažymėti skirtą medalį. Iš pradžių buvo planuojama kurti 2 litų monetos dydžio medalį, vėliau sumanymas pakeistas. Valstybės jubiliejaus medalius buvo ruošiamasi teikti tuo metu tarnavusiems kariuomenėje kariams ir civiliams, ne trumpiau nei 5 metus ištarnavusiems valstybės tarnyboje, taip pat aušrininkams, savanoriams, Vyčio kryžiaus kavalieriams, žinomiems visuomenės veikėjams ir kitiems asmenims. Sudaryta speciali komisija, turėjusi atlikti tyrimą ir išrinkti įmonę, gebančią pagaminti geriausius medalius. Konkurse dalyvavo vokiečių, italų, šveicarų, prancūzų ir kitos įmonės. Nugalėtoja išrinkta šveicarų įmonė, kuri kokybiškus apdovanojimus Lietuvos valstybės užsakymu buvo pagaminusi jau anksčiau. Užsakyta pagaminti 50 000 medalių.

Sukurti Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medalį patikėta panevėžiečiui skulptoriui Juozui Zikarui. 1928 m. sukurto medalio averse vaizduojama Juozo Zikaro sukurta Laisvės skulptūra. Abipus statulos pjedestalo išdėstyti skulptoriaus inicialai (raidės „J“ ir „Z“). Reverse užrašas: „Per amžius budėję, laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą. 1918–1928“. Prie medalio sukurtas geltonos spalvos šilkinis kaspinas. Kaspino šonuose – plonos juodos spalvos juostos. Medaliai pradėti teikti 1928 metais. Apdovanojamas asmuo turėjo sumokėti valstybei 5 litus. Šis medalis tapo populiariausiu apdovanojimu tarpukario Lietuvoje.

Nuotraukos:
1. Nepriklausomybės dešimtmečio medalis.
2. Nepriklausomybės dešimtmečio medalio kūrėjas skulptorius Juozas Zikaras su moksleiviais. XX a. 3 deš.

Nuotraukos iš privačios kolekcijos.

Donatas Pilkauskas

Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros (AINA) projekto „Panevėžio istorijos puslapiai“ straipsnis.
Projekto rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas