Saulius Misevičius
2025 02 01

70 metų, kai Panevėžyje 1955 02 01 gimė kultūristas, kūno rengybos (fitneso) sportininkas, treneris, teisėjas Saulius Misevičius. Baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą. 1988–1991 studijavo Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute. 1976–1992 Kultūrizmo ir fitneso klubo „Geležiniai žmonės“ vadovas, nuo 1992 bendrovės „Geležiniai žmonės ir Ko“ direktorius. Nuo 2000 Lietuvos kultūrizmo ir fitneso asociacijos prezidentas. 1989–2009 teisėjavo 19 pasaulio, 24 Europos čempionatuose. Lietuvos kultūrizmo čempionas. Lietuvos nusipelnęs treneris (2006). Apdovanotas IFBB sidabro (1991) ir aukso (2005) medaliais, Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2001, 2003–2006).

Panevėžio 3-ioji vidurinė mokykla
2025 02 01

80 metų, kai 1945 02 01 atidaryta Panevėžio 3-ioji vidurinė mokykla, skirta mieste gyvenantiems rusakalbiams. 2005 mokyklai suteiktas „Vilties“ vardas ir ji reorganizuota į mišriąją vidurinę mokyklą. Nuo – 2015 „Vilties“ progimnazija.

2025 02 01

100 metų, kai Panevėžyje 1925 02 01 atidaryta Panevėžio žydų vidurinė mokykla. Mokykla iš pradžių veikė Laisvės aikštėje, vėliau – Ramygalos g. Veikė iki 1935 07 10.

Antanas Kaupas
2025 02 01

155 metai, kai Gudeliuose (Panevėžio r.) 1870 02 01 gimė kunigas Antanas Kaupas. 1888–1890 studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1892 atvyko į JAV, baigė Detroito lenkų kunigų seminariją. Seminarijoje 1895 įsteigė Šv. Kazimiero mokslo draugiją, dėstė lietuvių kalbą ir istoriją. 1896–1912 klebonavo įvairiose JAV lietuvių parapijose. Nuo 1893 bendradarbiavo spaudoje, redagavo laikraščius „Dirva“, „Draugas“. Paskelbė studijų sociologijos, pasaulėžiūros klausimais. Iš anglų ir lenkų kalbų išvertė grožinės literatūros kūrinių. Mirė 1913 10 27 Čikagoje (JAV).

Vincas Jonuška
2025 02 03

130 metų, kai Panevėžyje 1895 02 03 gimė karininkas, spaudos darbuotojas Vincas Jonuška. 1907–1914 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919 įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 mokėsi Karo mokykloje, 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus, studijavo teisę Lietuvos universitete. 1922 perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą. Reiškėsi karinėje spaudoje, padėjo redaguoti žurnalą „Kardas“. Mirė 1926 12 18 Kaune, palaidotas Paįstryje (Panevėžio r.).

Gintaras Lukoševičius
2025 02 05

55 metai, kai Aščiagaliuose (Panevėžio r.) 1970 02 05 gimė fotografas Gintaras Lukoševičius. 1993 baigė Vilniaus aukštesniąją technologijos mokyklą. Buvo dienraščio „Panevėžio balsas“, „Sekundė“ fotokorespondentas. Lietuvos spaudos fotografų klubo narys. „Auksinis kadras 2009“ laimėtojas. Gyvena ir dirba Panevėžyje.

Kazimieras Dulksnys
2025 02 09

115 metų, kai Skodiniuose (Kupiškio r.) 1910 02 09 gimė kunigas Kazimieras Dulksnys. 1928–1931 studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Kunigavo Ramygaloje, Krekenavoje, Pasvalyje, Rokiškyje. 1949 tapo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios administratoriumi. 1951 pakeltas Panevėžio katedros kapitulos kanauninku. 1983 išrinktas Panevėžio vyskupijos kapituliniu vikaru, 1989 paskirtas generaliniu vikaru. Mirė 2001 12 09 Panevėžyje. Savo asmeninę biblioteką testamentu paliko Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

Dionizas Trimakas
2025 02 12

130 metų, kai Taupriuose (Pasvalio r.) 1895 02 12 gimė ekonomistas Dionizas Trimakas. Mokėsi Panevėžyje. 1915 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę tarnavo Odesoje. 1918 grįžęs į Lietuvą dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su bolševikais Pasvalio, Saločių apylinkėse. 1926–1927 III Seimo narys. 1928 baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1948 gyveno JAV. Spaudoje rašė ekonominiais klausimais, išleido knygų. Mirė 1961 03 28 Niujorke (JAV).

Laima Skrebytė
2025 02 13

70 metų, kai Panevėžyje 1955 02 13 gimė dailininkė tapytoja Laima Skrebytė. 1982 baigė Valstybinį dailės institutą. Nuo 1982 dalyvauja parodose. Surengė personalinių parodų. Gyvena ir dirba Panevėžyje.

Yamaha muzikos mokykla
2025 02 14

30 metų, kai Panevėžyje 1995 02 14 atidaryta „Yamahos“ muzikos mokykla.

Kostas Birulis
2025 02 15

100 metų, kai Panevėžyje 1925 02 15 gimė inžinierius Kostas Birulis. 1951 baigė Kauno politechnikos institutą. 1959–1963 Ryšių ministerijos Technikos valdybos viršininkas. 1965–1988 Ryšių ministerijos Elektros ryšių valdybos viršininkas, 1988–1990 šios ministerijos vyr. ekspertas tarptautiniams santykiams. 1990–1992 LR Vyriausybės ryšių ministras. 1992–1993 LR ryšių ir informatikos ministerijos Tarptautinių santykių skyriaus konsultantas. Parašė atsiminimų knygą. Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (2000), 1-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ (2013). Mirė 2004 01 27 Vilniuje.

Vydas Čekanavičius
2025 02 16

65 metai, kai Panevėžyje 1960 02 16 gimė matematikas, fizinių mokslų habil. dr., prof. Vydas Čekanavičius. 1983 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1983 Vilniaus universiteto dėstytojas. Vadovėlio „Statistika ir jos taikymai“ (2000) autorius. Lietuvos mokslo premijos laureatas (2005).

Panevėžio garsas
2025 02 16

90 metų, kai Panevėžyje 1935 02 16 pradėtas leisti katalikiškas savaitraštis „Panevėžio garsas“. 1924–1935 ėjo „Panevėžio balso“ pavadinimu. Redaktorius – Augustinas Liepinis. Leistas iki 1940 06.

Alfonsas Palionis
2025 02 16

120 metų, kai Vilniuje 1905 02 16 gimė entomologas Alfonsas Palionis. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Nuo 1925 studijavo ir dirbo Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakultete. Pirmasis profesionalus entomologas Lietuvoje. 1921–1930 surinko unikalią tropinių drugių kolekciją, 1921–1938 sudaryta vabalų kartoteka yra viena didžiausių Lietuvoje. Jo darbai saugomi Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje, Vilniaus universitete. Parašė keletą knygų, straipsnių „Lietuviškajai enciklopedijai“, bendradarbiavo gamtos mokslų žurnaluose. Mirė 1957 05 08, palaidotas Naujamiestyje (Panevėžio r.)

Povilas Meškauskas
2025 02 16

125 metai, kai Panevėžyje 1900 02 16 gimė karininkas Povilas Meškauskas. 1914 prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją, ten mokėsi. Grįžęs į Lietuvą 1919 savanoriu įstojo į Panevėžio batalioną, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 baigė Karo mokyklą, 1927 – Fontenblo artilerijos karo mokyklą Prancūzijoje, 1937 – Belgijos generalinio štabo akademiją. 1937 paskirtas karo atstovu Baltijos valstybėms, 1940 – karo atašė prie SSRS vyriausybės. 1941 suimtas, iki 1957 gyveno tremtyje Sibire. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1921), DLK Gedimino 4-ojo laipsnio (1932) ir Šaulių žvaigždės (1939) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1971 07 28 Vilniuje.

Bronius Antanaitis
2025 02 19

100 metų, kai Jasoniuose (Radviliškio r.) 1925 02 19 gimė kunigas Bronius Antanaitis. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1944 įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1955–1958 vyskupo K. Paltaroko sekretorius. Nuo 1957 Panevėžio vyskupijos Katedros kapitulos kanauninkas. Nuo 1958 Krekenavos parapijos vikaras, vėliau administratorius. 1997–2006 ėjo rektoriaus pareigas Panevėžio Švč. Trejybės rektorate. Nuo 2006 klebonavo Smilgių (Panevėžio r.) parapijoje iš kur 2013 iškeltas į Panevėžio Kristaus karaliaus parapiją rezidentu. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000). Mirė 2018 02 27 Panevėžyje.

Kompresorietis
2025 02 20

45 metai, kai 1980 02 20 pradėtas leisti Panevėžio autokompresorių gamyklos savaitraštis „Kompresorietis“. 1988 09 23 pervadintas „Aurida“. Ėjo iki 1994.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
2025 02 20

80 metų, kai Panevėžyje 1945 02 20 gimė pianistė, muzikos kritikė, humanitarinių mokslų dr., prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. 1967 baigė Lietuvos konservatoriją. 1970–1988 su pertrauka dirbo Lietuvos filharmonijoje. 1983–1988 dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1966–2008 – Vilniaus pedagoginiame universitete, nuo 2008 – Mykolo Romerio universitete. Rengė ir vedė muzikines laidas televizijoje, radijuje. Parašė monografijų, knygų, skirtų vaikų ir jaunimo muzikiniam švietimui.

Tadas Adomonis
2025 02 22

115 metų, kai Fermos k. (Panevėžio r.) 1910 02 22 gimė dailėtyrininkas, meno istorikas, prozininkas, doc. Tadas Adomonis. 1949 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1949 dėstė Lietuvos dailės institute, 1950–1976 Meno istorijos katedros vedėjas. Tyrinėjo senąją Lietuvos dailę ir architektūrą. 1967–1983 su kitais rengė tęstinį leidinį „Menotyra“. Parašė istorinį romaną, apsakymų, monografijų, sudarė albumų. Mirė 1987 04 05 Vilniuje.

Kanutas Ruseckas
2025 02 22

225 metai, kai Stebėkiuose (Panevėžio r.) 1800 02 22 gimė dailininkas tapytojas Kanutas Ruseckas. 1816 įstojo į Vilniaus universitetą, 1822 rudenį persikėlė į Romą ir dailės studijas gilino Prancūzų dailės akademijoje. 1831 grįžo į Vilnių. 1834–1860 dirbo piešimo mokytoju Vilniaus bajorų institute. Nutapė įvairių žanrų kompozicijų, portretų, peizažų, religinių paveikslų. Mirė 1860 09 02 Vilniuje.

Vytautas Jurgis Barisas
2025 02 23

95 metai, kai Papiškiuose (Panevėžio r.) 1930 02 23 gimė lengvaatletis, treneris, dėstytojas, doc. Vytautas Jurgis Barisas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1954 baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. 1955 dirbo Vilniaus pedagoginiame institute, nuo 1962 – Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale kūno kultūros katedroje. 1954 Lietuvos ieties metimo vicečempionas. 1968 suteiktas LSSR nusipelniusio trenerio vardas. Mirė 2015 08 18 Vilniuje.

Ipolitas Štaras
2025 02 23

120 metų, kai Noreikiuose (Panevėžio r.) 1905 02 23 gimė agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų dr. Ipolitas Štaras. 1932 baigė Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje. 1939–1948 dėstė Fredos aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės žemės ūkio mokykloje, 1947–1952 – Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1951–1966 dirbo Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. Sodo augalų selekcijos pradininkas Lietuvoje. Išvedė obelų, kriaušių, braškių, veislių, parašė knygų apie sodininkystę. Mirė 1966 12 17 Kaune.

Petras Naraškevičius
2025 02 24

85 metai, kai Trakų k. (Širvintų r.) 1940 02 24 gimė žurnalistas, prozininkas Petras Naraškevičius. 1961 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą. Mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume. 1979–1984 studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1957–1965 „Panevėžio tiesos“ darbuotojas. 1965–1972 laikraščio „Tiesa“ korespondentas Panevėžio krašte. Parašė miniatiūrų, novelių, apysakų. Mirė 2020 02 16 Alytuje.

Juozas Petrulis
2025 02 25

130 metų, kai Ramongaliuose (Biržų r.) 1895 02 25 gimė poetas, dramaturgas, pedagogas Juozas Petrulis. 1923 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1933 – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. 1924–1944 mokytojavo Kaune, 1945–1959 – Kražiuose. Parašė pjesių, paskelbė eilėraščių, kritikos ir literatūros istorijos straipsnių. Mirė 1982 10 19 Kaune.

Darius Staliūnas
2025 02 26

55 metai, kai Panevėžyje 1970 02 26 gimė istorikas, istorijos mokslų dr. Darius Staliūnas. 1988–1993 studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1992 Lietuvos istorijos instituto darbuotojas. Nuo 1997 Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektorius. 2002–2004 dėstė Lietuvos karo akademijoje, 2008–2010 – Europos humanitariniame universitete Vilniuje. Nuo 2015 Vilniaus universiteto dėstytojas. Kelių monografijų autorius ir daugelio leidinių sudarytojas, paskelbė straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose.

Juozapas Žebrys
2025 02 26

165 metai, kai Palaukiuose (Panevėžio r.) 1860 02 26 gimė kunigas, publicistas, spaudos darbuotojas Juozapas Žebrys. 1884 baigė Kauno kunigų seminariją. 1884–1893 vikaravo Akmenėje. Nuo 1893 gyveno JAV, bendradarbiavo įvairiose lietuvių laikraščiuose, 1896–1898 leido ir redagavo „Rytą“. Parašė populiarių pasaulietinio ir religinio turinio knygelių. Mirė 1915 02 08 Niu Britene (JAV).

Alma Juozaitienė
2025 02 27

75 metai, kai Panevėžyje 1950 02 27 gimė mokytoja ekspertė Alma Kutkaitė-Juozaitienė. 1956–1967 mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1967–1972 studijavo Vilniaus universitete. 1972–1981 Panevėžio 5-osios gimnazijos anglų k. mokytoja, nuo 1981 – direktoriaus pavaduotoja. Kartu su bendraautoriais išleido „Debatų programą“ (1999) Lietuvos mokykloms. „Metų panevėžietė“ (2010).

JCI Lietuva
2025 vasaris

35 metai, kai 1990 02 įregistruoti Panevėžio jaunimo rūmai – pasaulinės jaunimo organizacijos Junior Chamber International (JCI), vienijančios jaunuosius verslininkus, padalinys. Pirmasis Rūmų prezidentas – Darius Pietaris.