115 metų, kai Kretingoje gimė (1909) žurnalistė, rašytoja, vertėja Liūnė (tikr. Liucija) Janušytė. Nuo 1928 studijavo Lietuvos universitete. 1928 dienraščio „Lietuvos aidas“ skyriaus redaktorė. 1936–1940 korespondentė Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. 1945–1946 dirbo laikraštyje „Tiesa“. Kurį laiką gyveno Panevėžyje. Išleido feljetonų rinkinių, paskelbė apysakų, pjesių, romaną, rusų rašytojų kūrinių vertimų. Mirė 1965 05 06 Vilniuje.

130 metų, kai Akmenytėje (Panevėžio r.) gimė  (1894) Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, inžinierius radiotechnikas, doc. Alfonsas Jurskis. 1916 baigė Peterburgo politechnikos institutą, 1924 Aukštąją elektrotechnikos mokyklą Paryžiuje. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1924–1940 dėstė Aukštuosiuose karo technikos kursuose. 1926 įkūrė Kauno radijo stotį, iki 1930 šios stoties viršininkas. Nuo 1927 Lietuvos universiteto dėstytojas. Nuo 1949 gyveno JAV. Parašė vadovėlių, tarp kurių ir pirmąjį radiotechnikos vadovėlį lietuvių kalba, per 30 mokslinių ir publicistinių straipsnių. Apdovanotas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1929). Mirė 1966 07 31 Filadelfijoje (JAV), 2012 palaikai perlaidoti Karūžiškės dvaro kapinaitėse (Šilalės r.).

135 metai, kai Aukštadvaryje (Kupiškio r.) gimė (1889) zoologas, pedagogas, tautosakininkas, doc. Jurgis Elisonas. 1902–1907 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1915 baigė Petrogrado universitetą. 1919–1925 Panevėžio gimnazijos mokytojas, 1925–1929 inspektorius, nuo 1929 direktorius. 1923 Panevėžyje įsteigė Gimtajam kraštui tirti draugiją. Panevėžio muziejaus įkūrimo iniciatorius. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Išleido zoologijos vadovėlių, knygų apie Lietuvos paukščius bei žinduolius. Sudarė Panevėžio apylinkių archeologijos atlasą (1925). Apdovanotas Gedimino ordinu (1929), Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu (1935). Mirė 1946 01 04 Vysbadene (Vokietija).

85 metai, kai Salose (Rokiškio r.) gimė (1939) pedagogas, dirigentas Donatas Kazimieras Baltrūnas. 1966 baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1966 dėstė Panevėžio konservatorijoje, 1991–2006 jos direktorius. 1966 subūrė Panevėžio pučiamųjų orkestrą „Ekranas“ ir iki 1993 jam vadovavo. 1970–1990 Panevėžio dainų švenčių vyr. dirigentas. 1974–1984 Panevėžio operetės liaudies teatro dirigentas. Žuvo 2006 10 15 Lėno ežere (Ukmergės r.), palaidotas Panevėžyje.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1929) rašytoja, visuomenės veikėja Nijolė Jankutė-Užubalienė. 1949 apsigyveno JAV. 1968 baigė Pedagoginį lituanistikos institutą Čikagoje. 1963–1965 Čikagos K. Donelaičio aukštesniosios mokyklos mokytoja. 1966–1978 dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute. Nuo 1987 dirbo laikraštyje „Draugas“. 2003 persikėlė į Australiją. Išleido knygų vaikams, atsiminimų knygą, bendradarbiavo spaudoje. Mirė 2011 11 20 Sidnėjuje (Australija). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

70 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1954) istorikas, humanitarinių m. dr., doc. Edvardas Kriščiūnas. 1977 baigė Vilniaus universitetą. 1985–1990 Vilniaus dailės instituto docentas. 1990–2011 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1995–1997 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 1980 dalyvavo pogrindžio veikloje – platino tautinę ir katalikišką literatūrą. Parašė per 50 mokslinių bei publicistikos straipsnių. Mirė 2011 12 27.

85 metai, kai Kaune gimė (1939) inžinierius geodezininkas, technologijos m. dr., doc. Viktoras Lukoševičius. 1962 baigė Kauno politechnikos institutą. 1967–2010 dirbo Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute, ilgametis Statybos katedros vedėjas. Nuo 2000 dar ir Šiaulių universiteto dėstytojas. Paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių, parengė informacinių leidinių.

70 metų, kai Jakutijoje (Rusija) gimė (1954) dailininkas tapytojas, pedagogas Ričardas Ničajus. 1977 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Du dešimtmečius dirbo Upytės A. Belazaro pagrindinėje mokykloje. Nuo 1977 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

90 metų, kai Buivėnuose (Kupiškio r.) gimė (1934) kalbininkas, humanitarinių m. habil. dr., prof. Aleksandras Vanagas. Vaikystę praleido Tiltagaliuose (Panevėžio r.). Nuo 1954 studijavo Vilniaus universitete. 1959–1995 dirbo Lietuvių kalbos institute. 1990–1992 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie LR Seimo pirmininkas. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1990). LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas (1985), apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1995). Išleido veikalų apie Lietuvos vietovardžius, Lietuvos hidronimų vardynų ir žodynų. Mirė 1995 04 13 Vilniuje.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1959) gydytoja psichoterapeutė, poetė, edukologijos m. dr., doc. Jūratė Sučylaitė. Mokėsi Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1985 baigė Kauno medicinos institutą. Dirbo Kauno psichiatrinėje ligoninėje. Nuo 2006 dėsto Klaipėdos universitete. Nuo 1994 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išleido mokslo leidinių, poezijos, apsakymų knygų, eseistikos, paskelbė mokslinių straipsnių poezijos terapijos temomis.

85 metai, kai Panevėžyje pastatytas (1939) ir rugpjūčio 15 d. vyskupo K. Paltaroko pašventintas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios pastatas.

75 metai, kai Jateliškiuose (Panevėžio r.) gimė (1949) agronomas daržininkas, biomedicinos m. dr. Česlovas Bobinas. 1973 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Nuo 1973 dirba Sodininkystės ir daržininkystės institute, Biochemijos ir technologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas. Kelių knygų bendraautoris.

35 metai, kai Panevėžio mieste ir rajone vyko (1989) Baltijos tautų protesto ir vienybės akcija „Baltijos kelias“.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1964) gydytojas, chirurgas, biomedicinos m. dr., prof. Žilvinas Saladžinskas. 1988 baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1988 dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Chirurgijos klinikoje, nuo 2002 Medicinos fakulteto prodekanas. Nuo 2011 Europos koloproktologų asociacijos narys ir jos atstovas Lietuvai. Išleido 2 vadovėlius (su kitais), knygą apie chirurgą Vladą Kuzmą, paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių darbų.

80 metų, kai buvusios degtinės pilstyklos pastatuose Kranto g. įkurtas (1944) Panevėžio konservų fabrikas. Likviduotas 1998.

135 metai, kai Švobiškyje (Pasvalio r.) gimė (1889) botanikas, pedagogas, biomedicinos m. dr., prof. Povilas Snarskis. 1910 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1924 įstojo į Lietuvos universitetą. 1930–1940 dėstė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, nuo 1935 Prekybos institute, 1940–1967 Vilniaus universitete, 1944–1952 Vilniaus pedagoginiame institute. Paliko floristikos, sistematikos, augalų geografijos, ekonominės botanikos mokslo darbų. Suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo vardas (1959). Pelnė LSSR valstybinę premiją (1965, su kitais). Mirė 1969 11 17 Vilniuje.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1934) inžinierė mechanikė, automobilių transporto specialistė, technologijos m. habil. dr., prof. Ona Lukoševičienė-Chmieliauskaitė. 1953 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1958 Kauno politechnikos institutą. 1962–1971 dirbo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institute. Nuo 1971 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete (iki 1996 veikė kitais pavadinimais). 1996–2000 Automobilių transporto katedros vedėja. Išleido monografijų, parašė per 100 straipsnių apie automobilių transportą, trijų išradimų autorė. Mirė 2017 11 27 Vilniuje.

35 metai, kai Panevėžyje prasidėjo (1989) pirmasis Panevėžio tarptautinis keramikų simpoziumas. Nuo 1984 09 Panevėžyje pradėti rengti respublikiniai keramikų seminarai, kurių iniciatoriai A. Pakarklis, R. Skuodis ir kt. Nuo 1990 simpoziumų organizatorius – Panevėžio dailės galerija kartu su Panevėžio stiklo fabriku, nuo 2006 – su UAB „Midenė“. 1990–2016 simpoziumams vadovavo Panevėžio dailės galerijos direktorė J. Lebednykienė.