35 metai, kai Panevėžyje 1990 09 01 pradėtas leisti laikraštis Lietuvos moksleiviams „Jupiteris“. Nuo 1993 leistas „Saulėtekio“ pavadinimu. Redaktorė – Julė Kilčiauskienė. Ėjo iki 1999.

45 metai, kai 1980 09 01 atidaryta Panevėžio 15-oji vidurinė mokykla. 1993 pavadinta „Vyturio“ vardu. Nuo 2011 09 01 – Panevėžio „Vyturio“ progimnazija.

50 metų, kai 1975 09 01 atidaryta Panevėžio 11-oji vidurinė mokykla. 1995 pavadinta „Saulėtekio“ vardu. Nuo 2011 09 01 – Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija.

55 metai, kai 1970 09 01 atidaryta Panevėžio 8-oji vidurinė mokykla. 1995 suteiktas „Nevėžio“ vidurinės mokyklos vardas. Nuo 2001 – „Nevėžio“ pagrindinė mokykla. 2016 mokykla prijungta prie „Vyturio“ progimnazijos.

65 metai, kai 1960 09 01 įsteigta Panevėžio mokykla-internatas. 1965–1989 – sporto  mokykla-internatas, vienintelė tokio profilio mokykla Lietuvoje. 1989–1990 Aukštesnioji olimpinio rezervo mokykla. 1990 reorganizuota į 19-ąją vidurinę mokyklą ir kompleksinę sporto mokyklą „Olimpas“. 1997 pavadinta „Senvagės“ vidurine, 2002 – „Senvagės“  pagrindine mokykla, o vėliau – „Senvagės“ progimnazija. 2018 „Senvagės“ progimnazija prijungta prie „Aušros“ progimnazijos.

65 metai, kai 1960 09 01 atidaryta Panevėžio 6-oji vidurinė mokykla. Nuo 1998 – „Gabijos“ pagrindinė mokykla. 2008 prijungta prie „Aušros“ pagrindinės mokyklos.

75 metai, kai 1950 09 01 atidarytas Panevėžio hidromelioracijos technikumas. Nuo 1994 – Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla. 2000 reorganizuota į Panevėžio profesinio rengimo centrą.

90 metų, kai Mišiūnuose (Jurbarko r.) 1935 09 01 gimė pedagogas lituanistas Eugenijus Urbonas. 1958 baigė Vilniaus universitetą. 1958–1961 mokytojavo Geležių vidurinėje mokykloje. 1973–2002 Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos (nuo 1995 Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija) direktorius. Parengė knygų apie Panevėžio krašto etnografiją, kalbininkus, Panevėžio mergaičių, Vytauto Žemkalnio gimnazijas, 3 romanų autorius. Lietuvos maironiečių draugijos pirmininkas. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas (2012). Mirė 2019 12 17 Panevėžyje.

120 metų, kai Užliaušiuose (Panevėžio r.) 1905 09 04 gimė kompozitorius, pedagogas, prof. Antanas Račiūnas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1933 baigė Kauno konservatoriją. 1936–1939 studijavo Normalinėje muzikos mokykloje Paryžiuje. 1940–1949 su pertrauka dėstė Kauno, 1949–1984 Lietuvos konservatorijoje; 1949–1960 vadovavo Kompozicijos katedrai. Sukūrė operų, kantatų, simfonijų, daugiau kaip 200 choro ir solo dainų, romansų ir kt. Mirė 1984 04 03 Vilniuje.

125 metai, kai Oreliuose (Panevėžio r.) gimė (1900) pedagogas Bronius Antanaitis. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Mokytojavo Raguvoje, Vadokliuose, Panevėžyje. 1923 dalyvavo Klaipėdos sukilime. Nuo 1920 Šaulių sąjungos narys. 1926 Vadokliuose įkūrė Tautininkų sąjungos būrį. Mokytojaudamas Raguvoje įsteigė Mokytojų sąjungos skyrių. 1945 suimtas, iki 1956 kalėjo Uchtos, Vorkutos lageriuose. Išleido 2 atsiminimų knygas. Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Gedimino ordinu, Vytauto Didžiojo ir Nepriklausomybės dešimtmečio medaliais. Mirė 1993 01.

85 metai, kai Pabuojuose (Pasvalio r.) 1940 09 06 gimė poetas, eseistas, vertėjas Petras Palilionis. 1961 baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą, 1969 Vilniaus universitete – teisės mokslus. 1966–1989 Lietuvos radijo ir televizijos Kauno redakcijos žurnalistas. 1989–2009 Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. Nuo 2009 Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas. Išleido poezijos, esė knygų, apybraižas apie J. Grušą, B. Brazdžionį, dramą apie G. Petkevičaitę-Bitę.

115 metų, kai Šilagalyje (Anykščių r.) 1910 09 07 gimė Kauno arkivyskupas, spaudos darbuotojas Liudvikas Povilonis. Mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje, Kauno kunigų seminarijoje, 1930–1934 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1931–1940 redagavo žurnalą „Šaltinėlis“, administravo marijonų spaudą, mokytojavo. 1940–1944 kunigas Vilniuje, 1945–1948 Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rektorius, nuo 1949 kunigavo Rukuose, nuo 1954 – Klaipėdoje. 1966–1969 dirbo Vilniaus bažnyčiose. 1969 konsekruotas tituliniu Arkavikos vyskupu, paskirtas Telšių vyskupo augziliaru. 1979–1988 Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinis administratorius. 1983–1984 Panevėžio vyskupijos administratorius. Mirė 1990 08 09 Kaune.

100 metų, kai Baibokuose (Panevėžio r.) 1925 09 08 gimė vienas antisovietinių partizanų Vidurio Lietuvoje vadų pulkininkas Kostas Kudokas (slap. Baltaragis, Juška, Ilgūnas, Diemedis). Gyveno Baibokuose. Baigęs Panevėžio gimnaziją dirbo Pernaravos kaimo pradinės mokyklos vedėju. 1944 įsitraukė į antisovietinį partizaninį judėjimą. 1949–1950 Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės (Lukšio rinktinė) Mindaugo tėvūnijos, Lietuvos žaliosios rinktinės vadas, paskirtas Prisikėlimo apygardos štabo viršininku. Žuvo 1951 07 07 Tyrulių miško Sidarių kaimo apylinkėse (Radviliškio r.).

165 metai, kai Kuronyse (Kėdainių r.) 1860 09 08 gimė kunigas, literatūros kritikas, poetas, visuomenės veikėjas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas. 1881 įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. 1884 mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1888–1889 Panevėžio realinės mokyklos kapelionas. 1898  Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytojas. 1900–1905 Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. 1906 grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. 1911 su kitais įkūrė Ateitininkų organizaciją. 1922 – Lietuvos universiteto garbės profesorius. 1922 su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją, buvo jos pirmininkas. 1918 įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą. 1890 išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį. Redagavo žurnalus „Draugija“, „Nedėldienio skaitymas“, „Ateitis“, „Litova stelo“ ir kt. Apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928). Mirė 1938 02 19 Kaune.

65 metai, kai Raguvoje (Panevėžio r.) 1960 09 09 gimė žurnalistas, politikas, visuomenės veikėjas Algimantas Birbilas. 1980–1986 Vilniaus universitete studijavo istoriją ir žurnalistiką. 1990–1992 Kauno Sąjūdžio laikraščio „Kauno aidas“ atsakingasis sekretorius, redaktoriaus pavaduotojas, įvairių straipsnių autorius ir bendraautoris. 2001–2008 laikraščio „Tautininkų žinios“ bendradarbis, redaktorius. Nuo 2015 Panevėžio r. savivaldybės tarybos narys. Aktyvus visuomenininkas – Lietuvių etninės kultūros draugijos, Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys ir kt. Organizavo ar prisidėjo organizuojant daugelį tautinių patriotinių renginių Lietuvoje.

160 metų, kai Varslavanuose (Latvija) 1865 09 11 gimė latvių rašytojas, visuomenės veikėjas Janis Rainis (tikr. Janis Pliekšans). 1884–1888 studijavo Sankt Peterburgo universiteto teisės fakultete. 1889–1891 dirbo Vilniaus apygardos teisme. 1891–1895 redagavo laikraštį „Dienas Lapa“ Rygoje. 1897 dirbo advokatu Panevėžyje. Už socialdemokratinę veiklą kalintas Panevėžio kalėjime, kalėdamas vertė V. Getės „Faustą“. Ištremtas į Pskovą, į Viatkos guberniją. 1903 grįžo į Latviją. Dalyvavo revoliucijos įvykiuose, organizavo mitingus. 1905 emigravo į Šveicariją. 1920 grįžo į Latviją. 1921–1925 Latvijos nacionalinio teatro direktorius. Buvo Latvijos Seimo narys, 1926–1928 Švietimo ministras. Leido poezijos rinkinius, rašė pjeses, vertė. Mirė 1929 09 12 Jūrmaloje (Latvija).

115 metų, kai Kritižyje (Panevėžio r.) 1910 09 16 gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas Mykolas Janulis (slap. Daumantas, Tautvydas, Stumbras, Dzedunia). 1944 tapo partizanu. Vyčio apygardos partizanų būrio vadas, nuo 1950 Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės vadas. 1951–1953 Vyčio apygardos žvalgybos skyriaus viršininkas. Vyčio apygardos daliniuose jis veikė Raguvos, Traupio ir Taujėnų apylinkėse. Karys savanoris (2000, po mirties). Mirė 1953 09 29 Šapyje (Anykščių r.).

100 metų, kai Joskilduose (Panevėžio r.) 1925 09 17 gimė istorikė, istorijos mokslų dr. Petronėlė Žostautaitė. 1950 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Iki 1958 dirbo vidurinėje mokykloje Radviliškyje, nuo 1959 – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (nuo 1990 Lietuvos istorijos institutas). Paskelbė mokslinių straipsnių Mažosios Lietuvos tematika, išleido 2 monografijas apie Klaipėdos kraštą, kelių knygų bendraautorė. Mirė 1996 07 21 Vilniuje.

95 metai, kai Rojūnuose (Panevėžio r.) 1930 09 20 gimė žemėtvarkos inžinierius Vytautas Skuodžiūnas. 1954 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1954–1958 Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos valdybos inžinierius, vyriausiasis inžinierius, techninės kontrolės inspektorius. 1961–1998 dirbo Žemėtvarkos projektavimo institute, 1961–1991 direktorius, 1991–1998 vyriausiasis specialistas, direktoriaus pavaduotojas. 2001–2009 žurnalo „Žemėtvarka ir hidrotechnika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Paskelbė 120 straipsnių apie žemės ekonominį vertinimą, tarpūkinę ir ūkių vidaus žemėtvarką, žemės reformą ir žemėtvarkininkus. 12 knygų bendraautoris, sudarytojas, redakcinės kolegijos narys. Mirė 2018 06 12 Vilniuje.

120 metų, kai Panevėžyje 1905 09 20 gimė kraštotyrininkas Rapolas Grigulevičius. Pirmojo pasaulinio karo metais emigravo į Rusiją, grįžo 1920. Dirbo šaltkalviu, dažytoju, Panevėžio prekybos valdyboje, Visuomeninio maitinimo tresto viršininku. Aktyvus Panevėžio karimų bendruomenės narys, rinko apie ją medžiagą. Mirė 1992 02 10 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

95 metai, kai Panevėžyje, Ramygalos gatvės kapinėse 1930 09 21 įvyko iškilmės – pašventintas paminklas 1919–1920 nepriklausomybės kovų kariams. Nugriautas 1962, atstatytas 1992.

80 metų, kai Marusinės k. (Panevėžio r.) 1945 09 23 gimė kūrėjas savanoris pulkininkas leitenantas Bronislovas Juozaitis. 1991 pradėjo tarnybą Krašto apsaugos departamente. Pirmasis Panevėžio rinktinės vadas. 1994 tapo SKAT Panevėžio apskrities teritorinės gynybos vadu, nuo 1996 SKAT štabo vadas, nuo 1997 SKAT štabo viršininkas, nuo 2000 Aprūpinimo departamento direktoriaus pavaduotojas. Apdovanotas sausio 13-osios medaliu, LK kūrėjo savanorio medaliu, Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, LK lygmens medaliu „Už nuopelnus“, garbės ženklu „Už nuopelnus krašto apsaugai“, atminimo ženklu.

160 metų, kai Panevėžyje 1865 09 23 gimė spaudos darbuotojas, visuomenės  veikėjas Antanas Smilga. Mokėsi Panevėžyje, Jelgavoje, Sankt Peterburge. Sankt Peterburge vertėsi mažmenine prekyba, turėjo įsteigęs kanceliarinių reikmenų parduotuvę ir knygyną, vėliau – spaustuvę. Dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, 1904–1906 leido pirmą legalų savaitraštį „Lietuvių laikraštis“. Parašė ir išleido 2 knygeles. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžo į Lietuvą. Mirė 1920 01 30 Raseiniuose.

65 metai, kai Panevėžyje 1960 09 24 gimė dailininkas, scenografas Vygantas Kosmauskas. 1986 baigė Vilniaus dailės institutą. Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Kūrė programas, plakatus įvairiems Lietuvos teatrams. Kaip scenografas ir kostiumų dailininkas dirbo Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio dramos teatruose. Mirė 2001 03 26 Panevėžyje.

75 metai, kai Panevėžyje 1950 09 24 gimė kalbininkas, literatūrologas, vertėjas, humanitarinių mokslų dr., doc. Silvestras Gaižiūnas. 1968 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1971 – Vilniaus pedagoginį institutą. 1971–1977 ir nuo 2004 Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) mokslo darbuotojas, Naujosios literatūros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas. 1979 Šiaulių pedagoginio instituto lektorius, dėstytojas, 1982–1985 Lietuvių literatūros katedros vedėjas. Nuo 1988 Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų, nuo 1995 Klaipėdos universiteto docentas. 1991 Panevėžyje įkūrė Baltijos šalių kultūros palikimą ir santykius tiriančią organizaciją „Baltoskandijos akademija“ (veikė 1991–2009), jai vadovavo, redagavo jos biuletenį „Baltoskandija“. Nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1998). 1999 apdovanotas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu. Daugiau kaip 15 leidinių autorius, bendraautorius, sudarytojas, vertėjas.

55 metai, kai Panevėžyje 1970 09 25 gimė dviratininkė Jolanta Polikevičiūtė. 1977–1980 mokėsi Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje, 1982–1985 – Panevėžio V. Žemkalnio vidurinėje mokykloje, 1985–1987 – Panevėžio 6-ojoje vidurinėje mokykloje, 1987–1988 – Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. 1988–1992 studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. 1990 SSRS 80 km grupinių lenktynių plentu čempionė. Tarptautinių lenktynių 1997 „Master Européen“, 1998 „Trophée D’Or“ nugalėtoja. Olimpinių žaidynių dalyvė (1996 Atlantoje, 2004 Atėnuose, 2008 Pekine). Apdovanota DLK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996).

55 metai, kai Panevėžyje 1970 09 25 gimė dviratininkė Rasa Polikevičiūtė. 1977–1979 mokėsi Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje, 1982–1987 – Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinėje mokykloje, 1981 – Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. 1988–1991 studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. Lietuvos plento dviračių sporto čempionė. Pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių čempionė (2001). Olimpinių (1996 Atlantoje, 2000 Sidnėjuje, 2004 Atėnuose) žaidynių dalyvė. Lietuvos metų sportininkė (2001). Apdovanota DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2001).

105 metai, kai Panevėžyje 1920 09 26 pradėjo veikti Panevėžio žydų gimnazija. Mokymas vyko M. Fridmano namuose Respublikos gatvėje. 1928 gimnazijai pastatytas naujas pastatas Elektros g. (dab. Panevėžio apygardos teismo pastatas).

55 metai, kai Panevėžyje 1970 09 28 gimė žurnalistė, redaktorė Gitana Bukauskienė. 1989 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1994 – žurnalistiką Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. 1997–1999 žurnalo „Laima“ žurnalistė, 1999 žurnalo „Savaitgalis“ redaktorė. Dirbo žurnalų „Laima“ (nuo 2018 „Laimė“), „Laimos stilius“, „Žmonės“ vyr. redaktore.

115 metų, kai Šilagaliuose (Anykščių r.) 1910 09 28 gimė pedagogas, poetas, vertėjas Jurgis Lapienis. Panevėžio mokytojų seminarijos vyrų ateitininkų kuopelės neperiodinio laikraštėlio „Minčių vainikas“ redaktorius. Nuo 1953 gyveno Mediniuose (Pasvalio r.). Ilgametis Medinių mokyklos mokytojas. Vertė iš vokiečių kalbos, išleido poezijos knygų. Mirė 1993 12 30.

170 metų, kai Panevėžyje 1855 09 28 gimė žydų rašytojas, leidėjas Dovydas Apothekeris. Nuo 1888 gyveno JAV, bendradarbiavo spaudoje, dirbo redaktoriumi. Mirė 1911.

95 metai, kai Panevėžyje 1930 09 29 įkurtas Lietuvos Aeroklubo skyrius.

65 metai, kai Vytogaloje (Šilalės r.) 1960 09 30 gimė pedagogas Algirdas Kęstutis Rimkus. 1982 baigė Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos fakultetą, 1989 – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Dirbo Velžio, Raguvos vidurinėse mokyklose. Nuo 1990 vadovauja Panevėžio r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriui. Apdovanotas LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Garbės ženklu (2020).

75 metai, kai Buivydžiuose (Rokiškio r.) 1950 09 30 gimė fotomenininkas Petras Kaupelis. 1982 baigė Menų liaudies universitetą Maskvoje. Nuo 1968 gyvena ir dirba Panevėžyje. 1980 įkūrė ir vadovavo Panevėžio jaunųjų fotomenininkų sekcijai. 1981 pradėjo dirbti Panevėžio autoremonto gamykloje dailininku-fotografu. 2001 pirmasis Lietuvoje kūrybiniame procese panaudojo lazerio spindulį. Nuo 1981 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose.