85 metai, kai Puodžiuose (Utenos r.) 1942 10 01 gimė inžinierius, technologijos m. habil. dr., prof. Jonas Bareišis. 1965 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1969 Kauno politechnikos instituto dėstytojas. 1993–2001 Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialo Mechanikos inžinerijos katedros vedėjas, nuo 1999 direktoriaus pavaduotojas akademiniams reikalams, nuo 2001 Technologijos fakulteto dekanas. 1998–2008 dėstė dar ir Šiaulių universitete. Paskelbė 150 mokslinių straipsnių, išleido knygų, 12 išradimų autorius. „Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje“ (2002).

95 metai, kai Červonkoje (Latvija) 1932 10 02 atidengtas paminklas (aut. S. Stanišauskas) ten palaidotiems Lietuvos kariams, žuvusiems 1919–1920 kovose už nepriklausomybę. Daugelis šių karių priklausė Panevėžio batalionui.

85 metai, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) 1942 10 03 gimė dailininkė tapytoja, doc. Gražina Janina Vitartaitė. Iki 1956 mokėsi Krekenavos vidurinėje mokykloje, 1957–1960 Kauno dailės vidurinėje mokykloje. 1966 baigė Lietuvos dailės institutą. 1980–1989 Lietuvos dailės instituto Tapybos katedros vedėja, docentė. 1997–2000 Vilniaus aukštesniosios dizaino mokyklos dėstytoja, direktorė. Nuo 1966 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1967). Nutapė peizažų, figūrinių kompozicijų. Surengė per 60 autorinių parodų. Išleido personalinių tapybos parodų katalogų, tapybos albumų. Pelnė LTSR kultūros ir meno premiją (1976), LTSR nusipelniusi meno veikėja (1985).

100 metų, kai Panevėžyje 1927 10 03 darbą pradėjo Lietuvos švietimo draugijos dvimetė mergaičių amatų mokykla, rengusi amatininkes ir šeimininkes. Mokyklą įkūrė Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos seserys, kurioms vadovavo sesuo Margarita Rimkevičaitė (1875–1969). Nuo 2001 Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla. 2016 reorganizuota į Panevėžio M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklą. Nuo 2022 – Panevėžio mokymo centras.

110 metų, kai Barvydžiuose (Telšių r.) 1917 10 03 gimė choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius Juozas Bagdonas. 1956–1960 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1950–1957 Panevėžio mokytojų seminarijos muzikos dėstytojas. 1957–1970 Panevėžio muzikos mokyklos choro dirigavimo ir teorinių disciplinų dėstytojas.1970–1973 Panevėžio pedagoginės muzikos mokyklos (konservatorijos) dėstytojas. Vadovavo daugeliui Panevėžio miesto chorų ir vokalinių ansamblių. Panevėžio miesto dainų švenčių dirigentas. Parašė dainų chorams, ansambliams. Apdovanotas LTSR kultūros žymūno ženklu (1977). „Labiausiai nusipelnęs panevėžietis meno srityje“ (1997). Mirė 2011 05 22 Panevėžyje.

80 metų, kai Subačiuje (Kupiškio r.) 1947 10 04 gimė politikas, pramonininkas Petras Zablockis. 1971 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio apskrities viršininkas, AB „Malsena“ generalinis direktorius, ilgametis Panevėžio rajono Tarybos narys, „Labiausiai nusipelnęs panevėžietis verslo srityje“ (2001). Mirė 2008 01 10 Vilniuje.

75 metai, kai Sendvariuose (Kelmės r.) 1952 10 09 gimė teisininkas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, socialinių m. dr., prof. Egidijus Jarašiūnas. 1970 baigė Panevėžio 6-ąją vidurinę mokyklą, 1979 Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1982–1990 dirbo Panevėžio juridinėse konsultacijose advokatu. 1988–1990 Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos pirmininkas. 1990–1992 LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1992–1996 LR Seimo narys. 1996–2005 LR Konstitucinio Teismo teisėjas. 1997–2000, 2005–2010 dirbo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultete. 2006–2010 LR Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas. 2010–2012 ES Teisingumo teismo teisėjas. Paskelbė daugiau kaip 80 straipsnių, knygų autorius ir bendraautoris. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2003), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2018).

130 metų, kai Svetošino dvare (Šakių r.) 1897 10 09 gimė inžinierius, valstybės veikėjas Kazys Germanas. 1918 baigė į Voronežą (Rusija) evakuotą Panevėžio gimnaziją, 1919 Karo mokyklą, 1929 Lietuvos universitetą. 1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1920–1922 6 pėstininkų pulko kuopos vadas. 1923 dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. 1930–1937 Panevėžio apskrities vyriausiasis inžinierius. Jo rūpesčiu Panevėžio apskrityje suprojektuota ir pastatyta 12 gelžbetoninių tiltų.  Nuo 1934 Panevėžio miesto savivaldybės narys. 1937–1938 ir 1939–1940 Švietimo ministerijos Specialiojo mokslo departamento direktorius. 1938–1939 susisiekimo ministras. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į JAV, dirbo inžinieriumi Ilinojaus valstijos transporto departamente. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių spaudoje, bendradarbiavo leidžiant „Lietuvių enciklopediją“. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo (1932) ir Vytauto Didžiojo 5-ojo (1937) laipsnio ordinais, Šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės medaliu (1939). Mirė 1980 04 18 Saint Charles (JAV).

65 metai, kai 1962 10 10 įkurta Panevėžio liejimo mechaninė įmonė. Nuo 1994 UAB „Panevėžio ketus“.

145 metai, kai Griniūnuose (Panevėžio r.) 1882 10 10 gimė aktorius, literatas Kazimieras Kriaučiūnas (Kraučiūnas). Tarnavo pas ūkininkus, vaidino Ramygalos mėgėjų scenoje. 1907 atvykęs į JAV, aktyviai reiškėsi lietuvių kultūrinėje veikloje. Vaidino dramose, operetėse. Bendradarbiavo spaudoje – „Dirvoje“, „Margutyje“, „Vienybėje“. Parašė eilėraščių, atsiminimų knygą. Mirė 1970 12 02 Hialeah Miami (JAV).

105 metai, kai Auksučiuose (Šiaulių r.) 1922 10 14 gimė etnografas, muziejininkas, poetas Stasys Daunys. 1973 Vilniaus universitete įgijo istoriko išsilavinimą. 1944–1949 dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje. 1949 suimtas, iki 1956 kalintas Sverdlovsko lageriuose. Nuo 1956 dirbo Panevėžio kraštotyros muziejuje, 1957–1966 Rokiškio kraštotyros muziejaus direktorius. 1966–1977 Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse skyriaus vedėjas. 1977–1982 Paminklų konservavimo instituto etnografas-vyr. architektas. Mirė 2011 01 16 Rumšiškėse.

105 metai, kai Panevėžyje 1922 10 14 gimė baleto artistė, pedagogė, choreografė Tamara Sventickaitė-Kunavičienė. 1932–1938 mokėsi Valstybės teatro Baleto studijoje, 1938–1944 šio teatro balerina. 1944–1968 Lietuvos operos ir baleto teatro balerina. 1954–1957 Čiurlionio menų mokyklos, 1968–1982 Lietuvos konservatorijos pedagogė, Lietuvos operos ir baleto teatro repetitorė. Apdovanota DLK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1998). Mirė 2010 03 18 Vilniuje.

135 metai, kai Rėkliuose (Panevėžio r.) 1892 10 15 gimė gydytojas chirurgas, medicinos m. dr., prof. Vladas Kuzma. 1913 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1913 įstojo į Saratovo (Rusija) universiteto Matematikos fakultetą. 1914–1918 studijavo Dorpato (dabar Tartu, Estija) universiteto Medicinos fakultete. Gydytojo diplomą įgijo 1923 Lietuvos universitete. 1918–1920 dirbo Panevėžio ligoninėje. 1920 įsidarbino gydytoju ordinatoriumi Kauno valstybinėje miesto ligoninėje. Nuo 1923 Lietuvos universiteto dėstytojas. Bendradarbiavo žurnale „Medicina“. Paskelbė apie 70 mokslinių darbų. Mirė 1942 06 08 Kaune.

60 metų, kai 1967 10 16 atidaryta Panevėžio 7-oji vidurinė mokykla. Nuo 1995 Panevėžio Juozo Miltinio vidurinė mokykla, nuo 2010 Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija.

65 metai, kai Panevėžyje 1962 10 16 gimė teatro aktorė, režisierė Elona Karoblytė. Iki 1972 mokėsi Panevėžio 7-ojoje vidurinėje mokykloje, 1976 Panevėžio 10-ojoje vidurinėje mokykloje baigė 8 klases. 1980 baigė J. Švedo pedagoginę mokyklą, įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. 1985 baigė Vilniaus valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą – renginių režisierės specialybę. Nuo 1993 Panevėžio teatro „Menas“ aktorė, 2003–2011 šio teatro jaunimo studijos vadovė. Teatre sukūrė per 20 vaidmenų, režisavo spektaklių.

80 metų, kai Mindūnuose (Molėtų r.) 1947 10 18 gimė dailininkė grafikė Rymontė Stasiūnienė. 1972 baigė Lietuvos dailės institutą. Dirbo dailininke Panevėžio kinų direkcijoje, 1992–2003 Panevėžio dailės mokykloje. Nuo 1973 dalyvavo parodose. Kūrė estampus, pasteles. Mirė 2003 09 09 Panevėžyje.

55 metai, kai Panevėžyje 1972 10 20 gimė tapytojas, videomenininkas Andrius Kviliūnas. 1991–1997 studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 2006–2007 dėstė videomeną Šiaulių universitete. Nuo 2014 gyvena ir dirba Vilniuje. Nuo 1996 dalyvauja parodose. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (2004).

90 metų, kai Mišeikiuose (Pakruojo r.) 1937 10 20 gimė statybos inžinierius, technologijos m. dr., doc. Vytautas Venckevičius. 1962 baigė Kauno politechnikos institutą. 1962–1968 dėstė Panevėžio politechnikume, 1965–2005 Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakariniame fakultete, 1986–1992 ir 1994–1995 Statybos technikos katedros vedėjas, 2000–2005 dėstė Šiaulių universitete. Paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių, parašė vadovėlių ir mokomųjų knygų, išleido kraštotyros leidinių. Mirė 2021 01 23 Panevėžyje.

95 metai, kai 1932 10 22 oficialiai atidarytas Panevėžio mergaičių gimnazijos (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija) pastatas. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis.

135 metai, kai Panevėžyje 1892 10 23 atidaryta (pašventinta) stačiatikių Kristaus prisikėlimo cerkvė.

100 metų, kai Klaipėdoje 1927 10 24 gimė architektė Gražina Ona Miškinienė. 1939–1941 mokėsi Panevėžio 2-ojoje ir 4-ojoje pradinėse mokyklose, 1941–1947 mergaičių gimnazijoje. 1953 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1959 dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale. Suprojektavo gyvenamųjų mikrorajonų Kaune, Kėdainiuose. 1983 pelnė TSRS Ministrų Tarybos premiją už Kauno miesto Kalniečių gyvenamojo rajono projektą ir įgyvendinimą. Mirė 1996 11 28 Kaune.

80 metų, kai Panevėžyje 1947 10 25 gimė estrados dainininkė Ona Karkauskaitė (Aneta Moll). 1967–1972 mokėsi Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute, įgijo piešimo, braižybos ir darbų mokytojos specialybę. Nuo 1981 valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose studijavo liaudies teatro režisūrą. 1972–1973 dirbo Šiaulių 43-ojoje profesinėje mokykloje. Nuo 1973 dainavo Lietuvos valstybinės filharmonijos estradiniame ansamblyje „Estradinės melodijos“, vėliau – Kauno ir Šiaulių prestižinių restoranų koncertinėse programose. Lietuvos muzikų sąjungos narė.

85 metai, kai Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.) 1942 10 25 gimė dailininkė tekstilininkė Laimutė Ona Gudaitienė. 1970 baigė Lietuvos dailės institutą. 1970–2001 dirbo Panevėžio AB „Linas“. Nuo 1970 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1975), 1983–1988 šios sąjungos Panevėžio sekcijos pirmininkė. Kūrė gobelenus. Mirė 2003 04 05 Panevėžyje.

70 metų, kai Panevėžyje 1957 10 28 gimė (1957) kompozitorius, humanitarinių m. dr., prof. Ričardas Kabelis. 1982 baigė Lietuvos konservatoriją. 1987–1990 joje dėstė, nuo 1994 dėstė Štutgarto (Vokietija) universitete ir Vokietijos meno akademijoje „Schloss Solitude“. Nuo 2007 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros dėstytojas. 2009–2016 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centro vadovas. Sukūrė kūrinių orkestrui, chorui, kamerinių instrumentinių kūrinių, elektroninės muzikos kompozicijų.

110 metų, kai Fermoje (Panevėžio r.) 1917 10 28 gimė statybos inžinierius Alfonsas Ilekis. 1939 baigė Panevėžio gimnaziją. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronte. 1944 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą, dirbo Lietūkyje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, dirbo pieninių statybos inžinieriumi. Vėliau persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. Dirbo projektavimo bendrovėse, projektavo fabrikus, dangoraižius, elektros jėgaines. 1982–1994 gyveno Floridoje. Priklausė ateitininkų, pavasarininkų organizacijoms. Dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Mirė 1994 05 16 Daytona Beach (JAV).

65 metai, kai Kaune 1962 10 29 gimė aktorė Lolita Martinonytė. 1978–1980 mokėsi J. Vaitkaus vadovaujamoje dramos studijoje prie Kauno dramos teatro. 1984 baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1984 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė. Mirė 2026 01 18 Panevėžyje.

140 metų, kai Girdiškyje (Panevėžio r.) 1887 10 30 gimė poetas Antanas Juozas Jokubaitis. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1910–1912 tarnavo Rygos miesto policijoje. Nuo 1913 gyveno JAV, studijavo Valparaiso ir Bostono universitetuose. Įsitraukė į lietuvių visuomeninę veiklą, organizavo meno saviveiklą, režisavo spektaklius, pats vaidino. Bendradarbiavo spaudoje, išleido du eilėraščių rinkinius. Mirė po 1967 JAV.