95 metai, kai Panevėžyje gimė (1929) chemikas, chemijos m. dr., doc. Rimgaudas Eduardas Pajeda. 1953 su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą. Buvo žurnalų „Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai“ ir „Chemija ir cheminė technologija“ redaktoriaus pavaduotojas. 1956–1993 dirbo Vilniaus universitete, 1960–1970 Bendrosios chemijos katedros vedėjas. Mokslinių tyrimų sritys – analizinė chemija, radiochemija, radiacinė chemija. 1949–1951 Respublikos trumpų nuotolių bėgimo čempionas.

105 metai, kai įsteigta (1919) Šaulių sąjungos Panevėžio rinktinė. Pirmosios sovietų okupacijos metais organizacija likviduota. Rinktinė atkurta 1990.

100 metų, kai pradėtas leisti (1924) Panevėžio berniukų gimnazijos jaunesniųjų klasių moksleivių laikraštis „Moksleivių draugas“. Redagavo A. Jurgutis. Leistas iki 1926 04.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1934) choro dirigentė, pedagogė Marija Aldona Aleknienė-Juškaitė. 1951–1955 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, 1955–1960 Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1960–1995 Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos dėstytoja. Vadovavo Spirito kombinato vyrų chorui, Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato mišriam chorui, moterų choro „Volungė“ parengiamosios grupė vadovė ir kt. 1961–1965 Panevėžio miesto dainų švenčių dirigentė.

150 metų, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) gimė (1874) knygnešys Juozas Stankevičius. Nuo 1890 platino lietuvišką spaudą Krekenavos, Ramygalos, Upytės, Taujėnų, Vadoklių parapijose, pasiekdavo ir Kauną, Kėdainius, Maišiagalą, Ukmergę, Šiaulius. Mirė 1977 03 23 Panevėžyje.

115 metų, kai Ėriškiuose (Panevėžio r.) gimė (1909) kalbininkas, žodynininkas, humanitarinių m. dr. Antanas Lyberis. 1932–1941 dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje. 1939 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1947–1952 dirbo Lietuvių kalbos, 1952 –1985 Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Parengė įvairių lietuvių kalbos žodynų, dalyvavo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ 11 tomų. Parašė lietuvių kalbos kultūros, terminologijos, leksikografijos, kalbos istorijos straipsnių. Mirė 1996 11 22 Vilniuje.

100 metų, kai Pasvalyje gimė (1924) pedagogas, tautodailininkas tapytojas Vytautas Narečionis. 1945 įstojo į Vilniaus dailės instituto Tapybos katedrą, dėl sudėtingų pokario sąlygų studijų nebaigė. 1948 persikėlė gyventi į Panevėžį, įsidarbino dramos teatre dekoratoriumi. Tais pačiais metais pradėjo dirbti mokytoju Raguvos vidurinėje mokykloje. Dėstė vokiečių kalbą, piešimą, braižybą. 1957 baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo vokiečių kalbos mokytojo specialybę. Nuo 1960 – Ramygalos vidurinės mokyklos direktorius. Nuo 1969 – Liaudies meno draugijos narys, dalyvavo tautodailininkų parodose, surengė personalinių parodų. Nutapė peizažų, natiurmortų, portretų. Mirė 1994 01 09, palaidotas Žviliūnuose (Anykščių r.).

110 metų, kai Dumbliūnėliuose (Pasvalio r.) gimė (1914) gamtininkas ornitologas Teofilis Zubavičius. 1937–1987 dirbo Žuvinto rezervate. Vienas pirmųjų paukščių žieduotojų Lietuvoje. T. Zubavičiaus dėka į Lietuvos paukščių sąrašą buvo įrašyta daugelis Lietuvoje pirmą kartą pastebėtų paukščių rūšių. Išleido 4 knygas apie Žuvinto rezervatą, paskelbė straipsnių spaudoje. Mirė 1993 11 12 Panevėžyje.

30 metų, kai atkurtas (1994) Lietuvos katalikių moterų sąjungos Panevėžio skyrius.

140 metų, kai Linonyse (Panevėžio r.) gimė (1884) Lietuvos kariuomenės generolas Mykolas Velykis. Mokėsi Panevėžyje. 1908 baigė Vilniaus karo mokyklą. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1918–1919 LR krašto apsaugos ministras. 1919 kariuomenės Generalinio štabo viršininkas. 1921–1926 2-osios pėstininkų divizijos vadas, 1926–1927 2-osios karo apygardos viršininkas. 1927 paleistas į atsargą. 1929–1934 Ekonominės karių bendrovės direktorius. 1937 įkūrė bendrovę „Stumbras“. 1946 ištremtas į Sibirą. Apdovanotas Savanorių medaliu (1929). Mirė 1955 01 24 Vilniuje.

60 metų, kai Mėlyniuose (Panevėžio r.) gimė (1964) karininkas, brigados generolas, karybos pedagogas Algis Vaičeliūnas. Nuo 1972 mokėsi Panevėžio I-ojoje aštuonmetėje, vėliau 10-ojoje ir 12-ojoje vidurinėse mokyklose, 1983 baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą. 1986 baigė Aviacijos karo technikos mokyklą Kaliningrade, 2004 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, 2007 Vilniaus universitetą. 1988–1990 studijavo Aukštojoje karo aviacijos inžinerijos mokykloje Rygoje, 1994–1996 Hamburgo generalinio štabo akademijoje, 2004 Kanados pajėgų ir NATO gynybos koledžuose. 1992–1994 Panevėžio Karaliaus Mindaugo atskirojo motodesantinio bataliono vadas, 1996–1998 Motorizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas štabo viršininkas. 2008–2011 Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas. 2011–2015 Nacionalinis karinis atstovas NATO vyriausiojoje jungtinių pajėgų vadavietėje Europoje. Nuo 2015 Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius ir 2017–2018 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (1993).

140 metų, kai Meškuičiuose (Šiaulių r.) gimė (1884) kunigas, pranciškonas Pranciškus Kazimieras Čepulis. Baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Pirmojo pasaulinio karo metais Laukžemės, vėliau kitų Žemaičių vyskupijos parapijų klebonas ir vikaras. 1933–1936 ir 1939–1941 Lietuvos pranciškonų provincijolas ir Kretingos namų gvardijonas, 1939–1943 generalinis delegatas Lietuvoje. Iki 1954 slapstėsi nuo sovietinių represinių struktūrų, vėliau kunigavo Velžyje (Panevėžio r.). Mirė 1962 03 30 Panevėžyje.

105 metai, kai Karužiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1919) bibliotekininkė Kotryna Dičkienė. 1941 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. Antrojo pasaulinio karo metais mokytojavo Šilagalio pradinėje mokykloje. 1963 baigė Vilniaus valstybinį universitetą. 1948–1977 dirbo Panevėžio miesto bibliotekoje; 1949–1977 direktorė. Jos iniciatyva biblioteka įsigijo ir išsaugojo apie 3 000 senųjų lituanistinių knygų. Pasirūpino lituanisto L. Kuodžio rankraštiniu palikimu, išleido jo poezijos rinktinę. Mirė 2004 08 09 Vilniuje, palaidota Panevėžyje.

115 metų, kai Galiniuose (Pasvalio r.) gimė (1909) agronomas selekcininkas, žemės ūkio m. dr. Antanas Vyčas. 1935 Dotnuvoje baigė Žemės ūkio akademiją. 1941–1957 Savitiškio bandymų stoties vedėjas. 1957–1971 Upytės bandymų stoties mokslo darbuotojas; 1961–1971 direktorius. Parašė knygų apie linus. Mirė 1971 04 03 Panevėžyje.

105 metai, kai Pervalkuose (Pasvalio r.) gimė (1919) rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Bronius Krivickas. 1938–1943 studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. 1945 įsijungė į partizanų būrį, veikusį Nemunėlio Radviliškio apylinkėse ir Skaistkalnės miškuose. 1951 paskirtas Rytų Lietuvos partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininku. Kūrė eilėraščius, sonetus, satyras, redagavo partizanų leidinius, vertė. Išleistas pomirtinis jo raštų rinkinys. Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998). Žuvo 1952 09 21 Raguvos miške, palaidotas Putiliškiuose (Panevėžio r.).

120 metų, kai Kiršuose (Vilkaviškio r.) gimė (1904) poetė Salomėja Nėris (tikr. Bačinskaitė-Bučienė). 1924–1928 studijavo Lietuvos universitete. 1928–1931 mokytojavo Lazdijų gimnazijoje. 1931 persikėlė į Kauną ir redagavo Vytauto Didžiojo universiteto leidžiamus tautosakos rinkinius. 1934–1936 mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, dalyvavo „Meno kuopos“ veikloje. Iki 1940 vasaros dirbo Kauno gimnazijose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją. Iki mirties išleisti 7 jos poezijos rinkiniai. Lietuvos valstybinės literatūros premijos laureatė (1938). Mirė 1945 07 07 Maskvoje (Rusija), palaidota Kaune.

190 metų, kai Smilgių valsčiuje (Panevėžio r.) gimė (1834) vyskupas, prof. Mečislovas Leonardas Paliulionis. 1861 baigė Panevėžio bajorų mokyklą, nuo 1852 mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, 1856–1860 Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge. 1860–1882 dėstė dogmatinę teologiją Varnių ir Kauno kunigų seminarijose. 1876 tapo Žemaičių kapitulos kanauninku, 1879 prelatu, nuo 1883 Žemaičių vyskupas. Pasižymėjo kaip energingas kovotojas su rusų valdžia dėl religinės priespaudos. Mirė 1908 05 15 Kaune.

125 metai, kai Vadaktuose (Panevėžio r.) gimė (1899) muzikos mokytojas, chorvedys Feliksas Svirskis. 1930 baigė Klaipėdos konservatoriją. Dirbo Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Vadovavo Panevėžio mergaičių gimnazijos chorui ir Panevėžio šaulių rėmėjų vyrų chorui. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Panevėžio muzikos mokykloje, vėliau – Muzikos technikume, Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Mirė 1972 06 11, palaidotas Panevėžyje.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1954) krepšininkas, treneris Jonas Kazlauskas. 1961–1972 mokėsi Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje. Panevėžio internatinės sporto mokyklos auklėtinis. 1984 baigė Vilniaus universitetą. Treniravo Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandas. Lietuvos krepšinio jaunimo rinktinės, nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris, dirbo užsienio komandose. SSRS sporto meistras (1973). Lietuvos vyrų krepšinio čempionas (1984). Sidnėjaus olimpinių žaidynių (2000) bronzos medalio laimėtojas. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1999), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2013).

70 metų, kai Vepuose (Panevėžio r.) gimė (1954) dailininkas grafikas Bronislovas Rudys. 1961–1965 mokėsi Vepų pradinėje mokykloje, 1965–1969 Karsakiškio aštuonmetėje mokykloje, 1969–1972 Subačiaus vidurinėje mokykloje. 1972–1977 studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1977 dirbo įvairiose Šiaulių mokyklose. 2008–2013 Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, dailės mokytojas ekspertas, nuo 2012 Šiaurės Lietuvos kolegijos dėstytojas. Literatūrinio almanacho „Varpai“ redakcinės tarybos narys. Nuo 1986 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2021 LDS Šiaulių skyriaus pirmininkas. Kuria grafikos darbus, instaliacijas, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

80 metų, kai Repšiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1944) elektrotechnikos inžinierius, technologijos m. habil. dr., prof. Vaclovas Miškinis. 1968 baigė Kauno politechnikos institutą. 1968–2008 dirbo Fizikinių ir techninių energetikos problemų institute (nuo 1992 Lietuvos energetikos institutas). Nuo 2001 Kauno technologijos universiteto dėstytojas. Paskelbė per 150 mokslinių publikacijų, dalyvavo rengiant Lietuvos energetikos plėtros, nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programas, nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, daugelį tarptautinių projektų.