65 metai, kai Klaipėdoje 1960 11 02 gimė fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius. 1984–2008 gyveno ir dirbo Panevėžyje. Galerijos „Algimanto galerija“ (1994–1999) Panevėžyje įkūrėjas ir savininkas. Nuo 1988 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas. Rengia personalines ir grupines parodas Lietuvoje bei užsienyje. Išleido autorinių fotografijos albumų, sudarė kitų autorių fotografijos leidinių. Pelnė Lietuvos ir kitų Europos šalių apdovanojimų. Nusipelnęs panevėžietis meno srityje (2003). Apdovanotas LR Vyriausybės meno premija (2003), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2007), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2011).

135 metai, kai Vėbriuose (Rokiškio r.) 1890 11 02 gimė inžinierius, valstybės veikėjas Juozas Jankevičius. 1910 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1915 baigęs Kijevo politechnikos institutą, dėstė Kijevo aukštesniojoje hidrotechnikos mokykloje, dirbo Kijevo kelių apygardoje. 1917–1918 Ukrainos lietuvių tautos tarybos Kijeve pirmininkas. Jo pastangomis Rovne pradėtas formuoti Lietuvių atskirasis batalionas. 1918 grįžo į Lietuvą. 1922–1925 Susisiekimo ministerijos inžinierius. 1924–1940 Lietuvos universiteto docentas. 1925–1926 – Plentų ir vandens kelių valdybos direktorius. 1926–1927 – LR susisiekimo ministras. Parašė darbų apie geležinkelius. 1940 sovietų suimtas, kalintas, ištremtas į lagerį. Mirė 1945 04 22 Chvalynske (Rusija).

105 metai, kai Panevėžyje 1920 11 03 gimė ekonomistas, ekonomikos mokslų dr., doc. Paulius Kiuberis. 1941–1944 dirbo sąskaitininku Panevėžyje. 1950 baigė Vilniaus universitetą. 1950–1989 Vilniaus universiteto dėstytojas. Išleistos 2 jo knygas. Mirė 1989 04 26 Vilniuje.

105 metai, kai Kaliamiestyje (Rokiškio r.) 1920 11 05 gimė pedagogas, muzikas Juozas Slėnys. Mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. Nuo 1947 dirbo muzikos mokytoju Panevėžio 3-oje vidurinėje mokykloje. Sukūrė estradinių, chorinių, vaikų dainų, pjesių. Mirė 1989 08 12 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

70 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) 1955 11 07 gimė muziejininkas, numizmatas Vincas Ruzas. 1979 baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1979–1981 dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje. Nuo 1981 dirbo Lietuvos SSR istorijos ir etnografijos muziejuje (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus). Nuo 2003 dirba Lietuvos banko muziejuje (nuo 2010 – Pinigų muziejus). Nuo 2005 Baltijos šalių numizmatų asociacijos narys. Už nuopelnus muziejininkystei įvertintas LR Kultūros ministerijos premija (1999). Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Čekijoje. Išleido knygų, katalogų.

115 metų, kai Kraušiškiuose (Pasvalio r.) 1910 11 07 gimė kunigas monsinjoras Petras Kuzmickas. 1930 įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigavo Panevėžio vyskupijos parapijose. Nuo 2002 iki mirties – Panevėžio Katedros parapijos altaristas. 1993 popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas Jo Šventenybės kapelionu. Mirė 2012 09 10 Panevėžyje, palaidotas Smilgiuose (Panevėžio r.).

90 metų, kai Kalno kaime (prie Paįstrio, Panevėžio r.) 1935 11 08 gimė gydytojas akušeris-ginekologas Petras Knizikevičius. 1946–1954 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1954–1960 studijavo Kauno medicinos institute. Nuo 1960 Panevėžio respublikinėje ligoninėje dirbo akušeriu ginekologu, ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju, gimdymo namų vyriausiuoju gydytoju, ginekologijos skyriaus vedėju. Aktyvus visuomenininkas, Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ garbės prezidentas. LR nusipelnęs gydytojas (2007), „Metų panevėžietis“ (2007).

75 metai, kai Pagiriuose (Panevėžio r.) 1950 11 09 gimė dailininkas keramikas Alvydas Jonas Pakarklis. 1969–1977 studijavo Vilniaus dailės institute. Nuo 1977 dalyvauja parodose. Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Vienas iš tarptautinių Panevėžio keramikos simpoziumų iniciatorių. Nuo 1991 gyvena ir kuria Čikagoje (JAV).

115 metų, kai Panevėžyje 1910 11 10 gimė karo lakūnas Andrius Povilas Variakojis. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1936 baigė Karo mokyklą, 1937 – Aviacijos mokyklos karininkų kursus. 1930 pašauktas kariuomenę, tarnavo Lietuvos karo aviacijoje.  Apdovanotas DLK Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu (1935). 1941 07 04 sovietų suimtas, išvežtas į lagerį Norilske (Krasnojarsko kr.). 1941 12 02 žuvo lageryje.

70 metų, kai Panevėžyje 1955 11 11 gimė dailininkė scenografė, režisierė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė. 1962–1973 mokėsi Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje. 1978 baigė meninį apipavidalinimą S. Žuko taikomosios dailės technikume, 1984 – scenografiją Lietuvos dailės institute. Nuo 1984 dirba Vilniaus teatre „Lėlė“. Sukūrė scenografiją Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Vilniaus teatro „Lėlė“, Panevėžio lėlių vežimo teatro spektakliams. Iliustravo knygų, sukūrė plakatų. 2016 pelnė LR Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

70 metų, kai Čikagoje (JAV) 1955 11 13 panevėžiečiai išeiviai įkūrė „Panevėžiečių klubą“. Klubo nariai išleido knygą „Panevėžys: geografinės ir istorinės žinios apie apylinkes ir miestą“ (1963).

80 metų, kai Andrioniškyje (Anykščių r.)  1945 11 14 gimė dailininkė tekstilininkė Nijolė Ulevičienė (Kukuoškaitė). 1963–1968 studijavo Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1968 dirbo Panevėžio linų kombinate vyriausiąja dailininke. Nuo 1968 dalyvavo parodose. Nuo 1974 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kūrė batikas, gobelenus, dekoratyvinius audinius masinei gamybai. Mirė 1978 07 26 Panevėžyje.

135 metai, kai Seinuose (Lenkija) 1890 11 14 gimė tapytojas, dailėtyrininkas, doc. Vytautas Kairiūkštis. Dailę studijavo 1917–1918 Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, 1920–1921 Aukštosiose meno ir technikos dirbtuvėse Maskvoje. Nuo 1921 mokytojavo Vilniuje. 1931 baigė Vilniaus universitetą. 1932–1937 mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, 1933–1934 vadovavo šios gimnazijos moksleivių būrelio „Meno kuopa“ tapybos sekcijai. 1940–1944 Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Kaune Meno skyriaus vedėjas. 1944–1951 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1921 dalyvavo ir rengė parodas Lietuvoje ir Lenkijoje. Nutapė figūrinių kompozicijų, portretų, peizažų, natiurmortų. Sukūrė pastelių, piešinių, koliažų. Parašė monografiją apie K. Sklėrių (1938), studiją apie M. K. Čiurlionį (1938). Mirė 1961 06 13 Vilniuje.

85 metai, kai LSSR Švietimo liaudies komisaro įsakymu Panevėžyje 1940 11 18 pradedamas steigti dramos teatras. Pirmasis spektaklis suvaidintas 1941 03 15.

110 metų, kai Žvirbliuose (Panevėžio r.) 1915 11 18 gimė vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas Aleksandras Liberis. 1947–1952 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1952–1979 Panevėžio muzikos mokyklos (vėliau – muzikos technikumo, J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos) choro dirigavimo dėstytojas, moksleivių choro studijos vadovas. Vadovavo įvairiems Panevėžio saviveikliniams chorams, buvo miesto dainų švenčių vyr. dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas ir dirigentas. „Nusipelnęs panevėžietis“ (1997). Mirė 2014 12 16 Panevėžyje.

165 metai, kai Griežionėlėse (Anykščių r.) 1850 11 20 gimė bibliografas, kultūros ir visuomenės veikėjas Stanislovas Didžiulis. 1860–1863 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Vienas pirmųjų lietuvių draudžiamosios spaudos platintojų. 1870 pradėjo slapta kaupti asmeninę lituanistinę biblioteką. Padėjo platinti spaudą Garšvių draugijai. Rinko tautosaką, sudarė lietuvių spaudos ir lituanikos bibliografijos rodyklių. Bendradarbiavo „Aušroje“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“. 1905 revoliucinių įvykių dalyvis, platino socialdemokratų spaudą. 1906 kalintas, 1907–1917 buvo tremtyje Kanske. 1917–1924 gyveno Jaltoje. 1924 grįžo į Lietuvą. Mirė 1927 05 19 Griežionėlėse.

115 metų, kai Rėčiūnuose (Vilkaviškio r.) 1910 11 21 gimė kunigas, teologijos mokslų dr. mons. Vytautas Balčiūnas. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, studijavo teologiją Vytauto Didžiojo universitete. 1933–1936 Panevėžio pradinių mokyklų ir kalėjimo kapelionas. 1936–1939 Pasvalio komercinės gimnazijos ir pradinės mokyklos tikybos mokytojas, kapelionas. 1939–1944 Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto adjunktas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1945 išvyko į Italiją. Rengė lietuviškas laidas Vatikano radijuje. Nuo 1945 lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvas, dėstė dvasinę teologiją ir liturgiją. 1952 baigė Grigaliaus universitetą. 1963 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1966 įkūrė ir vadovavo religinių knygų leidyklai „Krikščionis gyvenime“. Redagavo ir išleido to paties pavadinimo veikalų seriją (28 tomai). Nuo 1973 Lietuvių katalikų mokslo akademijos sekretorius, nuo 1988 – J. Matulaičio slaugos namų Putname kapelionas. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Parengė spaudai religinių veikalų. Mirė 2003 05 28 Putname (JAV).

60 metų, kai Panevėžyje 1965 11 22 gimė dirigentas, pedagogas Remigijus Vilys. 1984 baigė Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą. 1984–1991 studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. 1992–2002 Panevėžio konservatorijos, vėliau – Panevėžio pagrindinės muzikos mokyklos mokytojas. Nuo 1996 Panevėžio kolegijos dėstytojas. 1992–2010 Panevėžio orkestro „Panevėžio garsas“ meno vadovas ir dirigentas. Nuo 2007 jaunimo orkestro „Aukštyn“ meno vadovas ir dirigentas. 1999–2011 ėjo Lietuvos savivaldybių kultūros administracijos Kultūros savivaldos kolegijos kanclerio pavaduotojo pareigas. 2000–2011 LR kultūros ministerijos projektų ir rengiamų dokumentų ekspertų darbo grupės narys, vienas iš Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos steigėjų, prezidentas. 2003–2012 Dainų švenčių orkestrų programų vyriausiasis meno vadovas ir dirigentas. Nuo 1993 organizuoja ir vykdo respublikinius masinio ir kamerinio pobūdžio meno renginius, seminarus bei tarptautinius kultūrinius projektus. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2009).

105 metai, kai Panevėžyje 1920 11 22 gimė dailininkas Albertas Stepanka. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1951 baigė Vilniaus dailės institutą. 1951–1966 Panevėžio dramos teatro dailininkas. 1966 Panevėžio lėlių teatro įkūrėjas, jo vadovas ir dailininkas. Sukūrė scenovaizdžių Panevėžio dramos, Kauno muzikinio ir Kauno dramos teatrų spektakliams. Apipavidalino daugiau kaip 50 lėlių teatro spektaklių. Mirė 1998 05 10 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

100 metų, kai Ukmergėje 1925 11 24 gimė aktorius Romualdas Klasčius. 1944–1948 Papilio (Biržų r.) progimnazijos direktorius. 1944–1964 Panevėžio dramos teatro aktorius. 1965 – LSSR jaunimo teatro aktorius. Parašė pjesę „Debesys nuslinko“, kurią 1949 pastatė Kauno jaunojo žiūrovo teatras. Mirė 1985 03.

165 metai, kai Šambalioniškiuose (Panevėžio r.) 1860 11 28 gimė knygnešys Antanas Briedelis (Briedis). 1883–1904 dirbdamas Panevėžio policijoje platino lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo su knygnešiais J. Bieliniu, J. Bataičiu. 1928 jam paskirta knygnešio pensija. Mirė po 1932 Panevėžyje.

160 metų, kai Panevėžyje 1865 11 30 gimė gydytojas, visuomenės veikėjas Andrius Domaševičius. 1890 baigė Kijevo universitetą. 1893 apsigyveno Vilniuje. 1896 vienas Lietuvos socialdemokratų partijos kūrėjų ir vadovų, parengė partijos programą. 1904 dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. 1907 vienas Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, 1908–1909 jos vicepirmininkas. Dalyvavo kovojant dėl lietuvių kalbos teisių Vilniaus vyskupijos bažnyčiose. 1908 vienas Vilniaus „Rūtos“ draugijos steigimo iniciatorių, kurį laiką jos pirmininkas. 1917 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. 1919 Vilniuje, Sovietų Rusijos statytinėje V. Kapsuko vyriausybėje, kurį laiką ėjo sveikatos komisaro pareigas. Nuo 1921 gyveno Panevėžyje, dirbo miesto ligoninės akušerijos-ginekologijos skyriuje, buvo šio skyriaus vedėjas. Dėl ryšių su komunistais iš pareigų atleistas, vertėsi privačia praktika – 1923 savo namuose atidarė moterų ligų ir gimdyvių kliniką. Mirė 1935 03 19 Panevėžyje.