120 metų, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1902) prancūzų kalbos pedagogas, vertėjas Petras Rapšys (iki 1940 Rapševičius). Studijavo ir dirbo raštininku Kaune. Vėliau žinias gilino Prancūzijoje. Nuo 1935 gyveno Panevėžyje. Mokytojavo Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijose, Mokytojų seminarijoje. Globojo Panevėžyje veikusio moksleivių būrelio „Meno kuopa“ literatus. Vertimus, paties sukurtas pasakėčias, eilėraščius ir apsakymus spausdino „Naujojoje Romuvoje“. Mirė 1950 10 14 Panevėžyje.

130 metų, kai Kybartų dvare (Šiaulių r.) gimė (1892) vienuolė Marija Rusteikaitė. Studijavo mediciną ir farmaciją P. Lesgafto aukštuosiuose kursuose Sankt Peterburge, A. Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje. Mokytojavo Sankt Peterburge, 1922 Kražiuose. 1922–1937 gyveno Panevėžyje, dalyvavo Šv. Vincento Pauliečio draugijos karitatyvinėje veikloje, įkūrė Dievo Apvaizdos seserų kongregaciją. Apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1992, po mirties), Pasaulio tautų teisuolės atminimo medaliu (1996, po mirties), Garbingoji Dievo Tarnaitė (2011). Mirė 1949 12 14 Vilniuje.

95 metai, kai Trakeliuose (Panevėžio r.) gimė (1927) literatūros kritikas, poetas, publicistas Algirdas Titus Antanaitis. 1938–1944 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Nuo 1949 gyveno Čikagoje. 1957 baigė De Paulo universitetą Čikagoje. 1968–1991 vadovavo Čikagos lietuvių sceninio humoro ir satyros grupei „Antras kaimas“. 1971–1988 vedė lietuvių radijo valandėles. 1994–1997 dėstė Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose. Nuo 1994 Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Paskelbė eilėraščių, pjesių, straipsnių apie poezijos ir prozos knygas, teatrą. Mirė 2003 10 25 Lemonte (JAV).

130 metų, kai Gustonyse (Panevėžio r.) gimė (1892) inžinierius, visuomenės veikėjas Zenonas Bačelis. 1912 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1918 – Maskvos žemėtvarkos institutą. 1915–1922 dirbo Pavolgyje ir Turkestane, 1921–1922 buvo Lietuvos atstovybės Rusijoje įgaliotinis lietuvių tremtiniams grąžinti. 1922–1940 dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamente, nuo 1927 – direktorius. Po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Braziliją. Buvo San Paulo lietuvių savišalpos ir kultūros bendruomenės „Lituania“ steigėjas ir pirmininkas. 1967 jo iniciatyva atkurta Brazilijos lietuvių bendruomenė. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1973 08 23 San Paule (Brazilija).

80 metų, kai Vilniuje gimė (1942) tautodailininkas skulptorius Vidas Mažukna. Mokėsi Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje. 1966 pradėjo dirbti Panevėžio suvenyrų gamybos įmonėje „Tulpė“, 1979 – Liaudies meno gaminių įmonėje „Minija“. Nuo 1975 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Nuo 1993 ilgametis Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas. Sukūrė virš 20 monumentalių medžio skulptūrų muziejams, parkams, privatiems asmenims, apie 200 medinių suvenyrų. Metų panevėžietis (2011). Mirė 2013 03 01 Panevėžyje.

85 metai, kai Tiltagaliuose (Panevėžio r.) gimė (1937) fotomenininkas Lionginas Skrebė. 1960 baigė Kauno politechnikos institutą. Ilgametis Panevėžio jaunųjų technikų stoties direktorius. 1965 įkūrė ir ilgus metus vadovavo Panevėžio fotografijos mėgėjų klubui. Nuo 1960 dalyvavo žurnalistų sąjungos rengiamose parodose. Nuo 1969 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Sudarė fotoalbumą „Panevėžys“ (1984), parodų katalogų. Mirė 2023 09 04 Panevėžyje.

120 metų, kai Mediniškiuose (Panevėžio r.) gimė (1902) Lietuvos kariuomenės pulkininkas Stepas Žukaitis. Baigė Panevėžio vyrų gimnazijos 5 klases. 1921 įstojo į Karo mokyklą. Ją baigus, tarnavo Ketvirtajame pėstininkų pulke Panevėžyje. Dalyvavo nepriklausomybės kovose Širvintų–Giedraičių apylinkėse. 1923–1925 Panevėžio gimnazijoje fizinio lavinimo mokytojas, Panevėžio skautų tuntininkas. 1931 perkeltas į Respublikos Prezidento kariškąją rūmų tarnybą, paskirtas rūmų adjutantu, vėliau – Resp. Prezidento adjutantu. Nuolatinis 4-ojo pėstininkų pulko korespondentas, redagavo pulko leidinį „Senolių takais“. Išleido brošiūrą „Panevėžio atvadavimas 1919 m.“ Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio (1930), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio (1939) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1961.

130 metų, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) gimė (1892) kalbininkas, pedagogas, dr. Vladimiras Kostelnickis. 1915 baigė Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakulteto rusų ir slavų kalbų skyrius. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame ir pilietiniame karuose. 1918 pradėjo dirbti pedagoginį darbą Leningrado, vėliau Voronežo vidurinėse mokyklose. 1922 grįžo į Lietuvą ir dirbo mokytoju Utenos, Šakių, Alytaus gimnazijose. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė Sovietų Sąjungos gilumą, mokytojavo Poltavkos (Čeliabinsko sr.) vidurinėje mokykloje. Nuo 1942 dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. 1945 demobilizavosi ir dirbo Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete. Yra paskelbęs keletą straipsnių Leningrado ir Voronežo spaudoje (1918–1922), „Mokslo darbuose“ (1955). Mirė 1983 01 04.

25 metai, kai Panevėžyje surengtas (1997) pirmasis literatūros festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema“. Nuo 2007 renginį organizavo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.

85 metai, kai Vaišvilčiuose (Panevėžio r.) gimė (1937) ekonomistas, leidėjas, socialinių m. dr., doc. Česlovas Edvardas Ladukas. 1962 baigė Vilniaus universitetą. 1962–1975 Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1975 docentas. 1975–1990 leidyklos „Mokslas“ direktorius. 1991–1996 Valstybinio leidybos centro direktorius. 1996–2008 leidyklos „Margi raštai“ direktorius. Parašė knygą.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1962) lengvaatletė, trenerė Dalia Matusevičienė. 1972–1980 mokėsi Panevėžio internatinėje sporto mokykloje. 1993 baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Lietuvos bėgimo čempionė, bėgimo rekordininkė, olimpietė. Apdovanota aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2012).

110 metų, kai Panevėžyje gimė (1912) karaimų poetas, teisininkas Mykolas Tinfavičius. Panevėžyje baigė gimnaziją, aktyviai bendradarbiavo leidžiant karaimų žurnalą „Onarmach“. 1940 persikėlė į Vilnių ir studijavo teisę. Baigęs studijas, apsigyveno Trakuose, kur 1946 išrinktas teisėju, o nuo 1950 dirbo advokatu. 1973 išėjo į pensiją. Buvo Trakų istorijos muziejaus konsultantas, įsteigė prie muziejaus karaimikos sekciją. Mirė 1974 12 22.

75 metai, kai Kelmėje gimė (1947) dailininkė tekstilininkė Viera Olšauskienė. Mokėsi Kauno taikomosios dailės technikume. Nuo 1971 suvenyrų įmonės „Tulpė“ Panevėžio cecho meistrė. 1979 baigė Valstybinį dailės institutą. 1974–1978 Panevėžio 4-osios vidurinės mokyklos, 1978–2013 Panevėžio dailės mokyklos mokytoja, 1978–1979 šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Audžia gobelenus, kuria veltinio kompozicijas.

65 metai, kai Širvintose gimė (1957) inžinierius-mechanikas, technikos m. dr. Gediminas Sargūnas. 1974–1979 studijavo Kauno politechnikos institute. 1980–1982 Panevėžio cukraus fabriko vyr. technologas, 1982–1992 Panevėžio spirito ir mielių gamyklos vyr. inžinierius, 1992–2001 VAĮ(AB) „Sema“ gen. direktorius. 2001–2003 AB „Panevėžio pienas“ gen. direktorius. 2004–2006 VšĮ Aukštaitijos profesinės karjeros centro direktorius. 2006–2016 ir nuo 2016 Panevėžio kolegijos direktorius. 3 išradimų, mokslinių publikacijų autorius.

120 metų, kai Geležiuose (Panevėžio r.) gimė (1902) astronomas, gamtos m. dr., doc. Antanas Juška. 1911–1918 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1925 baigė Getingeno universitetą. Mokytojavo Pasvalio, Vilkaviškio, Biržų gimnazijose. 1934–1937 Švietimo ministerijos Kultūros departamento, 1937–1939 Kauno 5-osios gimnazijos, 1939–1940 Valstybės teatro Kaune direktorius. 1929–1944 su pertraukomis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, 1958–1984 Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas. Išleido mokslinių ir populiarių knygų, vadovėlių, brošiūrų iš astronomijos ir matematikos. Mirė 1985 03 19 Vilniuje.

120 metų, kai Panevėžyje pradėjo veikti (1902) A. Foigto alaus darykla „Bergschloesschen“. 1935 pavadinta „Kalnapiliu“.

75 metai, kai Palaižupėje (Mažeikių r.) gimė (1947) teisininkas, politikas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Jonas Liaučius. 1974 baigė Vilniaus universitetą. 1974–1978 dirbo LSSR Socialinio aprūpinimo ministerijoje ministro padėjėju juriskonsultu. 1978–1990 ir 1992–1998 advokatas Panevėžyje. 1988 vienas Sąjūdžio įkūrimo iniciatorių Panevėžyje. 1990–1992 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Krašto apsaugos komisijos pirmininkas. 1995–2000 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 1999–2004 LR valstybės kontrolierius. Nuo 2005 advokatas Vilniuje. 2013 grįžo į Panevėžį. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000).

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1937) inžinierius mechanikas, technologijos m. habil. dr., prof. Algirdas Jurkauskas. 1966 baigė Talino politechnikos institutą. Nuo 1967 dirba Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas). 1977–1988 Panevėžio fakulteto Inžinerinių disciplinų katedros vedėjas. Nuo 1993 KTU Transporto problemų instituto direktorius, 1995–1998 Transporto inžinerijos katedros vedėjas. Nuo 1998 KTU Panevėžio filialo (nuo 2001 KTU Panevėžio institutas) direktorius. Mokslinių tyrimų kryptis – mechaninių sistemų diagnostika, transporto problemos. Išleido knygų apie transportą. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2003, su kitais).

90 metų, kai Anykščių r. gimė (1932) pedagogas Vladislovas Vaišvila. 1955 baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo matematikos ir fizikos mokytojo kvalifikaciją. 1955–1957 dirbo Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje, 1957–1960 Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje, 1960 – Panevėžio politechnikume, nuo 1961 – Kauno technologijos universiteto Panevėžio vakariniame skyriuje. 1963–1999 KTU Panevėžio instituto vakarinio skyriaus prodekanas, nuo 1966 KTU Panevėžio instituto Bendramokslinių disciplinų katedros, 1998–2001 Fizinių mokslų katedros lektorius. Mokslinio darbo sritis – matematika. Mirė 2017 12 17 Panevėžyje.

80 metų, kai Berčiūnuose (Panevėžio r.) gimė (1942) istorikas, humanitarinių m. dr., doc. Algis Povilas Kasperavičius. 1963 baigė Vilniaus technologinį technikumą ir dirbo Vilniaus, Panevėžio stiklo fabrikuose. 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1976–2018 šio universiteto dėstytojas. Išleido monografijų, sudarė chrestomatijų, istorijos vadovėlių rengėjas. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose. Mirė 2022 06 27 Vilniuje, palaidotas Naujamiestyje (Panevėžio r.)

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1947) pedagogė, tautodailininkė Genovaitė Adiklienė. Šiaulių pedagoginiame institute įgijo ikimokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją. Gyvena Utenoje. 47-erius metus skyrė pedagoginei veiklai. Nuo 2003 dalyvauja parodose. Nuo 2005 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Nuo 2008 Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. 2017 jos kurtiems molio žaislams ir švilpynėms suteiktas Lietuvos tautinio paveldo produkto sertifikatas. Išleido tautodailininkų Adiklių šeimos kūrybos albumą.

115 metų, kai Upytėje (Panevėžio r.) gimė (1907) karo lakūnas, aviacijos viršila Petras Kreivys. 1929 baigė lakūnų puskarininkių kursus, paskirtas į 2-ąją (žvalgybos) oro eskadrilę. 1935 perkeltas į Karo aviacijos mokyklą instruktoriumi. Vokietijos ir SSRS karo metu buvo patekęs į vokiečių nelaisvę. Pokario metais areštuotas, buvo tremtyje. Grįžęs gyveno Kaune, dirbo staliumi. Apdovanotas Garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1936). Mirė 2000 01 19.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1937) teatro aktorius, tautodailininkas Romualdas Urvinis. Nuo 1952 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1954–2016 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 180 vaidmenų. Režisavo spektaklių vaikams. Parašė atsiminimų knygą. Mirė 2016 03 02 Panevėžyje.

65 metai, kai Dobrovolėje (Panevėžio r.) gimė (1957) dailininkė grafikė Virginija Kalinauskaitė. 1983 baigė Lietuvos dailės institutą. 2001–2005 Vilniaus grafikos meno centro direktorė. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos lektorė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Daugiausia kuria ofortus, iliustruoja knygas.

170 metų, kai Panevėžyje gimė (1852) histologas, medicinos m. dr., prof. Aleksandras Dogelis. Mokėsi Kauno gimnazijoje. 1879 baigė Kazanės universitetą (Rusija). 1888–1895 Tomsko, nuo 1895 Peterburgo universiteto Histologijos katedros profesorius. Pirmasis aprašė stuburinių audinių ir organų nervų galūnes. Parašė darbų iš nervų sistemos ir jutimo organų histologijos. Mirė 1922 11 19 Petrograde (Rusija).

150 metų, kai Stemplėse (Šilutės r.) gimė (1872) prelatas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys. 1890–1895 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1895–1899 studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje. 1899–1901 Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 1901–1903 Panevėžio realinės gimnazijos kapelionas, 1903–1906 Panevėžio mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas, 1906–1922 Kauno kunigų seminarijos dėstytojas. 1911–1920 Žemaičių vyskupo sekretorius, nuo 1926 dirbo Kauno arkivyskupijos administracijoje. 1922–1940 ir 1940–1944 Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universiteto docentas, vėliau profesorius. 1905 dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1917 – Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Nuo 1945 gyveno Šveicarijoje. Mirė 1964 05 09 Lugane (Šveicarija). 1968 palaikai perkelti į koplyčią Verano kapinėse Romoje (Italija).

95 metai, kai Vadaktuose (Panevėžio r.) gimė (1927) gydytojas chirurgas, biomedicinos m. dr., doc. Petras Narbutas. 1950 baigė Vilniaus universitetą. 1950–1968 dirbo Vilniaus I klinikinėje ligoninėje, 1953–1968 Chirurgijos skyriaus vedėjas. Nuo 1966 dėstė Vilniaus universitete, 1984–1986 I chirurgijos katedros vedėjas. 1968–1974 dar ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės III chirurgijos skyriaus vedėjas. Mokslinio darbo sritis – kepenų, kasos, skrandžio ir kitų vidaus organų ligos ir jų chirurginis gydymas. Paskelbė apie 100 mokslinių darbų. Mirė 2009 01 30 Vilniuje.

110 metų, kai Vabalninke (Biržų r.) gimė (1912) istorikas, teologas, teologijos m. dr. Paulius Jatulis (Jatulevičius). 1923–1927 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1934 baigė Kauno kunigų seminariją, Panevėžyje įšventintas kunigu. 1934–1939 Leliūnų parapijos vikaras ir Anykščių gimnazijos kapelionas. 1936 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1939 studijavo Romoje. 1946–1947 karo kapelionas Italijoje, 1948 Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas. 1949–1957 kunigavo lietuvių parapijoje Adelaidėje (Australija). 1957 grįžo į Romą, buvo ilgametis Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikėjas, 1969–1982 – Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos vicerektorius, nuo 1982 iki mirties – vyskupo A. Deksnio sekretorius Vokietijoje. Nuo 1959 Vatikano, Italijos archyvuose rinko ir rengė spaudai Lietuvos istorijos šaltinius. Mirė 1995 04 23 Bad Verishofene (Vokietija).