135 metai, kai Palaukiuose (Panevėžio r.) 1892 04 01 gimė Lietuvos kariuomenės karininkas Juozas Vidugiris. 1912 baigė Panevėžio realinę mokyklą, studijavo Sankt Peterburgo technologijos institute. 1917 baigė Vladimiro karo mokyklą. 1919 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžyje dislokuoto Ketvirtojo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko kuopos vadu. Dalyvavo Panevėžio miesto išvadavime. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1930 Aukštesniųjų karininkų viršininkų kursus. 1925 perkeltas į Septintąjį pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulką. Nuo 1927 Penktojo pėstininkų LDK Kęstučio pulko vadas. Pulkininkas (1929). 1936 paleistas į atsargą. 1944 Vietinės rinktinės Utenos apskrities komendantas. Nuo 1944 gyveno Šiauliuose, palaikė ryšius su Lietuvos partizanais. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo (1919), DLK Gedimino 3-ojo (1928), Vytauto Didžiojo 3-ojo (1935) laipsnio ordinais, Savanorių medaliu (2008, po mirties). Mirė 1947 11 06 Šiauliuose, 1990 perlaidotas Palaukiuose.

60 metų, kai Mediniuose (Pasvalio r.) 1967 04 05 gimė dviratininkė Laima Zilporytė. 1984 baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. Gyvena Panevėžyje, iki 2020 dirbo Panevėžio „Fortūnos“ dviračių sporto klubo vadybininke. Lietuvos čempionė, pirmoji Lietuvos dviračių sporto atstovė – olimpinių žaidynių dalyvė. XXIV vasaros olimpinių žaidynių Seule bronzos medalio laimėtoja.

100 metų, kai Liūdynėje (Panevėžio r.) 1927 04 08 gimė pedagogė, poetė Stasė Baleišienė. Mokytojavo Panevėžyje ir Vilniuje. LTSR nusipelniusi mokytoja (1964). Po mirties išleistos dvi jos poezijos knygos. Mirė 1993 08 30, palaidota Panevėžyje.

115 metų, kai Subačiuje (Kupiškio r.) 1912 04 09 gimė žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas Algirdas Jonas Kaulėnas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1939 Vytauto Didžiojo universitete baigė teisę. 1940–1941 mokytojavo Krekenavos ir Subačiaus mokyklose. 1941–1943 redagavo „Panevėžio apygardos balsą“. 1942–1944 Panevėžio dramos teatro direktorius. 1947 išvyko į Didžiąją Britaniją, dirbo „Britanijos lietuvio“ redaktoriumi. 1950 įkūrė lietuvių dramos mėgėjų teatrą, rašė jam dramas. 1958 atvyko į JAV, dirbo „Laisvosios Lietuvos“ redaktoriumi. Aktyviai dalyvavo Vilniui vaduoti sąjungos, šaulių, jaunalietuvių veikloje. Mirė 1965 06 22 Čikagoje (JAV).

70 metų, kai Panevėžyje 1957 04 15 gimė dailininkas vitražistas Algimantas Ulis. 1973 baigė Panevėžio 1-ąją aštuonmetę mokyklą. 1973–1977 mokėsi S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1982 baigė Lvovo (Ukraina) valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1982–1985 Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo meninio stiklo specialybės dėstytojas. Nuo 1985 dirba tik kūrybinį darbą. Nuo 1983 dalyvauja parodose. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1990).

105 metai, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) 1922 04 16 gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas Bronius Liesys. 1940 įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Nacių okupacijos metais priklausė Lietuvos laisvės armijai. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai įsitraukė į antisovietinį rezistencinį sąjūdį. Nuo 1945 pradžios Jungtinės Kęstučio apygardos Rolando būrio partizanas, vėliau – apygardos štabo narys. 1947 11 paskirtas suformuoti Prisikėlimo apygardą, 1948 07 27 paskirtas jos štabo viršininku. Redagavo partizanų laikraštį „Prisikėlimo ugnis“. Rašė eilėraščius, kurie spausdinti partizanų leidiniuose. Pulkininkas leitenantas (1998, po mirties). Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (1998, po mirties). Žuvo 1949 08 13 Užpelkių miške (Radviliškio r.).

75 metai, kai Pasvalyje 1952 04 18 gimė teatrologas, režisierius, eseistas, vertėjas Giedrimundas Gabrėnas. 1981 baigė teatrologiją Leningrado teatro ir kino meno institute. Nuo 1980 dirbo Šiaulių dramos teatro, nuo 1985 Panevėžio dramos teatro literatūrinės dalies vedėju, 1992–1993 Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorius, vėliau ėmėsi režisūros. Įvairiuose leidiniuose spausdino spektaklių recenzijas ir straipsnius apie teatrą. Kaip eseistas, poetas, vertėjas daugiausia bendradarbiavo „Krantuose“. Rašė pjeses, parengė Juozo Miltinio repeticijų publikacijų. Iš prancūzų, anglų, ispanų, lenkų kalbų išvertė eilėraščių, esė, straipsnių, pokalbių. Apdovanotas Teatro sąjungos Padėkos prizu (1996, po mirties). Mirė 1995 09 24 Panevėžyje.

95 metai, kai Kamajuose (Rokiškio r.) 1932 04 19 gimė fotografas, fotokorespondentas Antanas Gylys. Panevėžyje baigė Amatų mokyklą. Nuo 1947 dirbo Panevėžio cukraus fabrike, vėliau Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje, Panevėžio politechnikume. Ilgametis „Panevėžio tiesos”, 1974–1988 „Tiesos” fotokorespondentas. Mirė 2014 11 22 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

90 metų, kai Ragainėje (Panevėžio r.) 1937 04 23 gimė pedagogė, gamtos mokslų dr., doc. Ramunė Auksuolė Jūra Vincenta Vaitonienė (Dilkaitė). 1954 baigė Naujamiesčio vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Už dalyvavimą Panevėžio antisovietinėje jaunimo organizacijoje „Atžalynas“ iš universiteto pašalinta. 1955 vėl įstojo į universitetą, 1960 įgijo geografijos mokytojo specialybę. Dėstė geografiją, vadovavo turistų būreliams įvairiose mokyklose. Dirbo institutuose: Vilniaus pedagoginiame – 1972, Pedagogikos mokslinio tyrimo – 1976–1978, Šiaulių pedagoginiame – 1978–1983, Respublikiniame mokytojų tobulinimosi – 1983–1993. Pasaulio lietuvių katalikų mokslų akademijos narė. Spaudoje paskelbė per keliasdešimt mokslo ir mokslą populiarinančių straipsnių. Knygos „Vincas Dilka. Padalinto gyvenimo vaizdai“ (2016) autorė. Mirė 2022 07 25 Vilniuje.

115 metų, kai Seinuose 1912 04 23 gimė dailininkė tapytoja Ona Dokalskaitė-Paškevičienė. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, piešimo – pas J. Zikarą. 1928 su motina persikėlė į Baltarusiją. 1932 baigė Vitebsko dailės technikumą. Piešė karikatūras Minsko laikraštyje „Čirvonajazmena“, vėliau – žurnale „Literatura i Mastacva“. 1942 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Nuo 1949 gyveno JAV. Priklausė Niujorko dailininkų sąjungai. Tapė natiurmortus, peizažus, portretus. Mirė 2007 10 14 Santa Monikoje (Kalifornija, JAV).

115 metų, kai Papiškiuose (Panevėžio r.) 1912 04 24 gimė inžinierius technologas, žemės ūkio m. dr., prof. Jurgis Banaitis. 1934 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1946 Vytauto Didžiojo universitetą ir dirbo asistentu Organinės chemijos katedroje. 1948–1958 Lietuvos žemės ūkio akademijos sodininkystės ir daržininkystės katedros vyr. dėstytojas, docentas. 1958–1964 dirbo Lietuvos statybos ir architektūros institute. 1964–1967 Kauno politechnikos instituto Bendrosios chemijos katedros profesorius. Parašė knygų apie žemės ūkio produkciją, statybines medžiagas. Mirė 1976 06 30 Kaune.

115 metų, kai Andrioniškyje (Anykščių r.) 1912 04 26 gimė grafikė, tapytoja Domicelė Tarabildienė. 1924–1928 mokėsi Raguvos progimnazijoje, 1928–1929 Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1935 baigė Kauno meno mokyklą. Nuo 1937 kurį laiką gyveno Paryžiuje. Nuo 1935 daugiausiai dirbo grafikos, knygų iliustravimo srityje. Sukūrė specialią folklorinių motyvų iliustravimo techniką. Apdovanota LTSR valstybine premija (1972), LTSR liaudies artistė (1974). Mirė 1985 09 08 Vilniuje.

65 metai, kai 1962 04 27 pradėtas leisti Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“.

85 metai, kai Kaune 1942 04 27 gimė skulptorius, prof. Gediminas Karalius. Apie 1947 su tėvais apsigyveno Karalių kaime (Panevėžio r.). 1959 baigė Vadoklių vidurinę mokyklą, 1970 Lietuvos dailės institutą. 1969–1974 dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje-internate. Nuo 1989 Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, 1989–1991 Vaizduojamosios dailės fakulteto dekanas, 1991–1995 akademijos prorektorius studijoms, 1996–2000 Skulptūros katedros vedėjas. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1970 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.Gyvena Vadokliuose (Panevėžio r.). Kuria dekoratyvines skulptūras, paminklus, mažąją plastiką. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1991), apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), Panevėžio rajono garbės pilietis (2019).

145 metai, kai Laboruose (Pakruojo r.) 1882 04 28 gimė prozininkas, dramaturgas Konstantinas Jasiukaitis. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje Latvijoje, nuo 1900 gyveno Šiauliuose. Bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“, „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Darbininkų balsas“, „Skardas“, „Žarija. 1905–1906 „Naujosios Gadynės“ redaktorius, 1906 dirbo laikraščio „Vilniaus žinios“ redakcijoje. 1907–1912 gyveno Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje. Studijavo Fribūro, Briuselio universitetuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915–1917 tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1918 grįžo į Lietuvą. 1922–1940 Panevėžio ligonių kasos direktorius. 1924–1926 redagavo laikraštį „Panevėžio balsas“. Parašė apsakymų, feljetonų, dramą. Mirė 1941 08 04 Utenoje.

40 metų, kai Panevėžyje 1987 04 28 atidaryti „Ekrano“ gamyklos kultūros rūmai. Nuo 2023 – Panevėžio kultūros centras.