100 metų, kai Tičkūnuose (Panevėžio r.) 1927 05 01 gimė architektas Vytautas Gerulis. 1942–1947 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1947–1953 studijavo Lietuvos dailės institute. 1953–2000 dirbo Miestų statybos projektavimo institute, Projektavimo institute „Lietprojektas“, UAB „Pastatas“. Projektavo daugiausia visuomeninės paskirties pastatus. Panevėžiui suprojektavo Kraujo perpylimo stoties pastatą (1970, dab. Vaiko raidos centras).

105 metai, kai 1922 05 01 įkurtas Panevėžio moksleivių literatų būrelis „Meno kuopa“. Steigėjai – Matas Grigonis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Veikė iki 1944 pavasario.

130 metų, kai Laukminiškiuose (Kupiškio r.) 1897 05 01 gimė aktorė, režisierė Unė Babickaitė-Graičiūnienė. 1912 baigė Panevėžio Marijos progimnaziją. 1916–1918 Peterburgo Imperatoriškoje konservatorijoje mokėsi dainavimo ir vaidybos. 1918–1919 Kauno „Dainos“ draugijos aktorė ir režisierė. 1919–1936 gyveno JAV. 1924–1925 vaidino Vašingtono ir Niujorko teatruose. 1936 grįžo į Kauną, vadovavo Šaulių sąjungos teatrui, dirbo Panevėžio teatre, pastatė tris spektaklius. 1948–1950 Kauno universiteto dramos būrelio vadovė. 1951–1953 kalėjo tremtyje. Mirė 1961 08 01 Kaune.

130 metų, kai Mažųjų Pelyšių vienkiemyje (Kupiškio r.) 1897 05 02 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas Povilas Alanta (Babickas). Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1919 baigė Karo mokyklą. Nuo 1919 tarnavo savanoriu Panevėžio srities apsaugos būryje. 1923–1925 mokėsi Prancūzijos karo artilerijos mokykloje. 1927–1928 Mokomosios baterijos vadas. 1935 paskirtas priešlėktuvinės apsaugos viršininku. Nuo 1939 ypatingų reikalų karininkas vado teisėmis kariuomenės štabe. Sovietų sąjungai okupuojant Lietuvą, tarnavo priešlėktuvinės apsaugos viršininku. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1919), DLK Gedimino 4-ojo laipsnio (1928) ir 3-ojo laipsnio (1939), Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1936) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Savanorių medaliu (1928). Mirė 1940 11 Kaune.

100 metų, kai Jutiškiuose (Panevėžio r.) 1927 05 03 gimė literatė, tautodailininkė Aldona Brazdžionytė-Oškeliūnienė. Nuo 1940 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Lankė J. Miltinio dramos teatro studiją. 1944 įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1945 02 16 suimta, kalinta Panevėžyje, ištremta į Vorkutą. 1958 grįžo į Lietuvą. Gyveno Panevėžyje. Lankė „Spektro“ dailės studiją, tapė. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Kūryba spausdinta periodiniuose leidiniuose. Išleido prisiminimų knygą, prozos ir poezijos rinkinį. Mirė 2013 04 22, palaidota gimtinėje.

90 metų, kai 1937 05 04 atidaryta Panevėžio valstybinė vidurinė berniukų amatų mokykla. Veikė iki 1940.

120 metų, kai Vildūnuose (Pasvalio r.) 1907 05 04 gimė inžinierius mechanikas, technologijos mokslų dr., vienas akademinio irklavimo pradininkų Lietuvoje, doc. Stasys Vasauskas. 1927 baigė Panevėžio gimnaziją, 1939 Vytauto Didžiojo universitetą. Nuo 1940 Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 1942 Statybinės mechanikos katedros dėstytojas, nuo 1944 Medžiagų atsparumo laboratorijos vedėjas. 1962–1968 Kauno politechnikos instituto Medžiagų atsparumo katedros vedėjas. 1938 akademinio jaunimo sporto sąjungos vadovas. 1938 pirmoje tautinėje olimpiadoje akademinio irklavimo varžybose apdovanotas aukso medaliu. Paskelbė per 90 mokslinių straipsnių, padarė 4 išradimus. Apdovanotas LTSR valstybine premija (1969). Mirė 2001 11 08 Kaune.

65 metai, kai Upytėje (Panevėžio r.) 1962 05 06 gimė lengvaatletė Sigita Markevičienė. 1983 baigė Panevėžio prekybos mokyklą. 1986–1994 dirbo Panevėžio aklųjų ir silpnaregių įmonėje. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių moterų lengvosios atletikos rekordininkė, Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė. IX–XII parolimpinių žaidynių prizininkė. Apdovanota LR Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už aukštus sporto pasiekimus“ (1992, 1996), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1996). „Metų panevėžietė“ (2017).

65 metai, kai Karklėnuose (Kelmės r.) 1962 05 06 gimė teatro ir kino aktorius, politinis bei visuomenės veikėjas Laimutis Sėdžius. 1984 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1984 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Nuo 2003 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų, filmuojasi televizijoje, Lietuvos ir užsienio kino filmuose.

95 metai, kai Kaune 1932 05 06 gimė fizikas, gamtos mokslų dr. Evaldas Vėbra. 1950 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1954 Vilniaus pedagoginį institutą. 1954–1956 dėstė Klaipėdos mokytojų institute, 1956–1959 Šiaulių pedagoginiame institute. 1962–1990 dirbo Mokslų akademijos institutuose. Nuo 1990 LR Aplinkos apsaugos departamento generalinis direktorius. Nuo 1994 Aplinkos apsaugos ministerijoje vadovavo Tarptautinio bendradarbiavimo skyriui. Vėliau – Aplinkos ministerijos Tarptautinių ryšių ir sutarčių skyriaus vyriausiasis specialistas. Lietuvos fizikų draugijos narys, Lietuvos 1941 birželio sukilėlių sąjungos narys. Paskelbė mokslinių darbų įvairiais radioaktyvumo, aplinkos užterštumo tyrimų, aplinkos apsaugos valdymo klausimais, publicistinių straipsnių. 2 išradimų autorius. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1999), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000). Mirė 2021 08 12.

100 metų, kai Puknioniuose (Pakruojo r.) 1927 05 06 gimė pedagogas, choro dirigentas Juozas Šidlauskas. 1946 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1948–1952 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1955–1960 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1948–1957 Panevėžio 4-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, nuo 1950 ir Panevėžio pedagoginės mokyklos dėstytojas, choro vadovas. Vadovavo Panevėžio rajono kultūros namų mišriajam chorui. Nuo 1957 mokytojavo ir vadovavo įvairiems chorams Kaune, nuo 1974 – Vilniuje. Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių, festivalių ir chorų sąskrydžių dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys ir pirmininkas. Spaudoje paskelbė straipsnių, chorų koncertų recenzijų, sukūrė dainų chorams ir vokaliniams ansambliams. LTSR nusipelnęs artistas (1965). Mirė 2015 12 13 Vilniuje.

135 metai, kai Panevėžyje 1892 05 06 gimė vargonininkas, chorvedys Jokūbas Varaitis. Vargonuoti išmoko pas Panevėžio vargonininkus. 1912 atvyko į JAV, apsigyveno Bostone. Mokėsi dainuoti pas M. Petrauską, 1918 baigė jo vadovaujamą konservatoriją, įgijo muzikos mokytojo diplomą. Amerikos lietuvių vargonininkų sąjungos narys (1925). Vargonininkavo, vadovavo chorams, statė operetes, rengė koncertus, organizavo šokių ir vaidinimų vakarus, dainavo daugelyje operečių, spektakliuose ir koncertuose. Mirė 1977 01 27 Kingstone (JAV).

135 metai, kai Gargžduose 1892 05 06 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jurgis Butkus. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1914 baigė Vladimiro karo mokyklą Rusijoje, 1926 Aukštųjų karininkų kursus. 1918 įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu, nepriklausomybės kovų dalyvis. Tarnybą pradėjo 2 pėstininkų pulke, ėjo Kauno stoties komendanto, vėliau 1 bataliono vado, Atskirojo Marijampolės bataliono vado pareigas. Nuo  1919 6-ojo pėstininkų pulko vadas. 1923 perkeltas į II karo apygardos štabą, ėjo štabo viršininko pareigas. 1933 paleistas į atsargą. Nuo 1950 gyveno Čikagoje (JAV), dirbo fabrikuose. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo ir 5-ojo laipsnio ordinais (1919), DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1928), Savanorių medaliu (1929), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1960 10 30 Čikagoje.

80 metų, kai Panevėžyje 1947 05 07 gimė skulptorius Stanislovas Kuzma. 1973 baigė LTSR valstybinį dailės institutą (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija), 1973–1976, 2000–2001 jame dirbo dėstytoju. Nuo 1974 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1976). Sukūrė memorialinių paminklų Lietuvos laisvės gynėjams, skulptūrų Lietuvos bažnyčioms, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro paminklą Panevėžyje. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1987). Apdovanotas TSRS valstybine premija (1982), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1996), DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1997), Šv. Kristoforo statulėle (2007). Mirė 2012 08 14 Vilniuje.

85 metai, kai Bernatoniuose (Panevėžio r.) 1942 05 07 gimė muzikos pedagogas, chorvedys Kęstutis Misevičius. 1955–1959 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1959–1963 studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Baigęs studijas, trumpai dirbo Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1965–1988 įvairiose Vilniaus kultūros ir švietimo įstaigose dėstytoju, choro vadovu. 1993–1995 gyveno JAV, mokytojavo, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje. Dainų švenčių vyr. dirigentas, chorų festivalių, respublikinių „Dainų dainelės“ konkursų organizatorius. 1988 apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.

125 metai, kai Savučiuose (Biržų r.) 1902 05 07 gimė pedagogas, tautosakininkas, humanitarinių m. dr., doc. Stasys Paliulis. 1920–1923 mokėsi Panevėžio gimnazijoje, joje 1922 įkūrė pirmąjį Lietuvos mokykloje skudučių ansamblį. 1923–1925, 1929–1933 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1925–1927 mokytojavo Biržų gimnazijoje. Pedagoginį darbą taip pat dirbo Raseiniuose, Kaune, Jurbarke, Pandėlyje. 1937–1944 Vilkaviškio, Zarasų, Rokiškio gimnazijų direktorius. 1945–1948 dėstė Vilniaus universitete, 1945–1992 Vilniaus pedagoginiame institute. Pirmasis Lietuvoje išpopuliarino skudučius, ragus, daudytes, jų tradicinį ir naujovišką repertuarą, pritaikė jiems savitą garsų užrašymo sistemą. Nuo 1925 vienas ir su mokiniais užrašė daugiau kaip 7 000 muzikinio folkloro, tautosakos, etnografijos dalykų. Paskelbė straipsnių, atsiminimų, muzikos knygų recenzijų. LTSR nusipelnęs mokytojas (1971). Mirė 1996 09 19 Vilniuje.

50 metų, kai Panevėžyje 1977 05 11 gimė teisininkė, teisės m. dr., prof. Inga Žalėnienė. 1995–2000 studijavo teisę Lietuvos teisės universitete. Nuo 2000 dirbo Lietuvos teisės universitete (vėliau Mykolo Romerio universitetas), nuo 2019 – šio universiteto rektorė. Paskelbė mokslinių, straipsnių, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose. Mokslo žurnalų „Socialinių mokslų studijos“, „Entrepreneurship and Sustainability Issues“ red. kolegijų narė.

60 metų, kai Šilalėje 1967 05 12 gimė verslininkas, mecenatas Nerijus Numa (Numavičius). Augo Šilagalio k. Panevėžio r. 1985 baigė Panevėžio 14-ąją vidurinę mokyklą, 2001 Vilniaus universiteto medicinos fakultetą, įgijo visuomenės sveikatos bakalaurą. Pagrindinės verslo sritys: mažmeninė prekyba, nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas, gamyba, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius. Vilniaus Prekybos Grupės įkūrėjas – 1995 įkūrė parduotuvių tinklą „Vilniaus prekyba“. VP Grupės įmonėse dirba daugiau kaip 50 000 darbuotojų. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Estijos Baltosios žvaigždės ordinu, suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės mecenato vardas.

120 metų, kai Pazūkuose (Panevėžio r.) 1907 05 12 gimė pedagogas, rašytojas Benediktas Rutkūnas (Rutkauskas). 1926 baigė Panevėžio gimnaziją. 1926–1930 Lietuvos universitete studijavo germanistiką. 1930–1937 mokytojavo Vilkaviškyje, Žagarėje, Kėdainiuose. 1940–1941 Valstybinės leidyklos korektorius. 1941–1944 Kauno amatų mokyklos mokytojas. 1944 pasitraukęs į Vokietiją, dėstė lietuvių gimnazijose. 1949 persikėlė į JAV. Poeziją ir beletristiką spausdino periodiniuose leidiniuose, išleido poezijos rinkinių, novelių knygą. Mirė 1975 10 24 Filadelfijoje (JAV).

70 metų, kai Panevėžyje 1957 05 13  gimė kino, teatro ir televizijos režisierius Raimundas Banionis. 1975 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą, 1980 TSRS valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. 1980–1989 Lietuvos kino studijos, vėliau UAB „Litnek“ režisierius. Dirba teatre, televizijoje. Lietuvos ir Rusijos teatruose pastatė spektaklių, režisavo vaidybinių ir dokumentinių filmų, operų.

150 metų, kai Panevėžyje 1877 05 15 gimė metalurgas, prof. Nikolajus Beliajevas. Nuo 1890 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1902 baigė Peterburgo technologijos institutą. Dirbo Putilovo gamykloje,  1904 joje įkūrė metalografijos laboratoriją. 1904–1916 jam vadovaujant laboratorijai buvo sukurtas visiškai naujas plienas su chromo ir volframo priemaišomis. Nuo 1909 dėstė Peterburgo politechnikos institute. Vadovavo plieno gamyklos „Elektrostal“ Rusijoje statybai. Mirė 1920 05 26.

95 metai, kai Panevėžyje 1932 05 16 gimė žurnalistas Algirdas Venskūnas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, Panevėžio 2-ojoje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. Studijavo Šiaulių mokytojų institute. Mokėsi Lomonosovo valstybinio universiteto Žurnalistikos fakultete. Nuo 1956 dirbo „Panevėžio tiesos“ redakcijoje. 1960 paskirtas „Panevėžio tiesos“ atsakinguoju sekretoriumi. Kūrė feljetonus, apsakymus, apybraižas, eilėraščius, pasakėčias. Mirė 1990 02 06 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

120 metų, kai Žydeliuose (Panevėžio r.) 1907 05 17 gimė rašytoja Valerija Valsiūnienė. 1930 baigė Telšių mokytojų seminariją. 1930–1940 mokytojavo Šiaulių mokyklose. 1941 ištremta į Krasnojarsko kraštą. 1945 grįžo į Vilnių. 1945–1947 Rašytojų sąjungos klubo vedėja, 1948–1954 Rašytojų sąjungos poezijos konsultantė, vaikų literatūros sekcijos pirmininkė. Išleido poezijos knygelių vaikams, poezijos rinkinių. Užverbuota sovietinių saugumo struktūrų dirbo okupacinei valdžiai – išdavinėjo antisovietinio pogrindžio dalyvius. Dėl jos kaltės areštuota per 40 laisvės kovotojų. Mirė 1955 09 25 Vilniuje.

75 metai, kai Panevėžyje 1952 05 19 gimė kompozitorius, džiazo muzikos atlikėjas Rimantas Juozas Bagdonas. Baigė Panevėžio J. Švedo pedagoginę mokyklą, 1981 Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą. 1981 Panevėžio autoremonto gamykloje subūrė džiazo kvartetą. Nuo 1987 estradinio ansamblio „Ekranas“ vadovas. 1995 pučiamųjų instrumentų orkestro „Panevėžio garsas“ pagrindu subūrė bigbendą. 1999 Panevėžyje įkūrė džiazo klubą „Randevu“. 2002 subūrė grupę „Jazz Comfort“. 2002 inicijavo ir kasmet Panevėžyje organizavo tarptautinį vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivalį-konkursą „Jazz fontanas“. Kūrė muziką teatrų spektakliams, dainų šventėms, liaudies instrumentų orkestrui, kompozicijas bigbendui, pjeses fortepijonui, kamerinę džiazo muziką. Dalyvavo Lietuvos ir tarptautiniuose džiazo muzikos festivaliuose. „Metų panevėžietis“ (2017). Mirė 2019 08 31 Panevėžyje.

135 metai, kai Rinkuškiuose (Biržų r.) 1892 05 20 gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Jonas Variakojis. Studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete. 1917 baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde, 1923 Aukštuosius karininkų kursus. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1918 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio apskrities apsaugos viršininku. Organizavo Panevėžio apsaugos būrį, išaugusį į Panevėžio atskirąjį batalioną, vėliau tapusį Ketvirtuoju pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulku, dislokuotu Panevėžyje, iki 1921 buvo jo vadu. 1928–1929 LR Susisiekimo ministerijos valdytojas, 1929–1930 LR Krašto apsaugos ministras. Nuo 1949 gyveno JAV. Išleido atsiminimų knygą. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo ir 2-ojo (1919), DLK Gedimino 4-ojo (1928), Vytauto Didžiojo 2-ojo (1930) laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių (1929) medaliais. Panevėžio miesto garbės pilietis (2018). Mirė 1963 10 31 Čikagoje (JAV).

65 metai, kai Eišiškėse (Šalčininkų r.) 1962 05 22 gimė režisierius Linas Marijus Zaikauskas. 1981 baigė Panevėžio J. Švedo pedagoginę muzikos mokyklą. 1981–1983 mokėsi Valstybinėje Vilniaus konservatorijoje, 1983–1989 Peterburgo Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje. 1992–1999 Lietuvos rusų dramos teatro Vilniuje vadovas, 1999–2001 „Teatr Powszechny“ Radome (Lenkija) meno vadovas ir generalinis direktorius. 2008–2012 vadovavo Rusijos dramos teatrams Novosibirske, Čeliabinske, Uljanovske. 2015–2017 Juozo Miltinio dramos teatro vadovas. Režisavo spektaklių Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Turkijoje. Dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, Panevėžio konservatorijoje.

85 metai, kai Panevėžyje 1942 05 25 gimė mechanikos inžinierius Kęstutis Bulota. Nuo 1949 gyvena JAV. 1964 baigė Pietų Kalifornijos universitetą. Tyrė infraraudonųjų spindulių ir lazerio taikymo galimybes. Mokė besirengiančius skristi į mėnulį astronautus naudotis jo sukonstruotu aparatu. Už tai pelnė NASA apdovanojimą. Dalyvauja JAV lietuvių bendruomenės veiklose.

100 metų, kai Eimuliškyje (Panevėžio r.) 1927 05 28 gimė pedagogė, kraštotyrininkė Elena Rutkauskaitė. 1941–1947 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1950 baigė Šiaulių mokytojų instituto Istorijos fakultetą. Mokytojavo Širvintų, Kurganavos, Kabelių, Gegabrastos, Pušaloto mokyklose. Rinko kraštotyrinę medžiagą. Išleido knygą „Gyvenimus jungianti upė: Toliūnų ir Gegabrastos kaimų istorijos“ (2014). Mirė 2020 07 30 Gagabrastoje (Pasvalio r.).

90 metų, kai Panevėžyje 1937 05 29 gimė poetas Zenonas Kavaliauskas. Mokėsi Kauno ir Panevėžio aklųjų mokyklose. Nuo 1958 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Panevėžio įmonės darbuotojas. Eilėraščių paskelbė spaudoje, aklųjų ir silpnaregių kūrybos almanachuose, išleido 3 poezijos rinkinius. Mirė 2015 12 11 Panevėžyje.