65 metai, kai Panevėžio dramos teatre parodyta (1958) premjera – A. Milerio „Komivojažieriaus mirtis“. Režisierius J. Miltinis.

80 metų, kai Mažeikių kaime (Molėtų r.) gimė (1943) inžinierius, technologijos m. habil. dr., prof. Algis Bražėnas. 1968 baigė Kauno politechnikos institutą. 1968–1995 Kauno politechnikos instituto, nuo 1995 Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialo dėstytojas. Išleido monografiją ir vadovėlių, šešių išradimų autorius. Mirė 2012 04 21 Panevėžyje.

100 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1923; tikroji gimimo diena – gegužės 14 d.) aktorė Eugenija Šulgaitė (Karkienė). 1943 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1944 – J. Miltinio vaidybos studiją. 1943–1998 – Panevėžio dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų, vaidino keliasdešimtyje vaidybinių filmų. LSSR nusipelniusi artistė (1960). Labiausiai nusipelniusi panevėžietė meno srityje (2001). Mirė 2014 07 28 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

80 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1943) dailininkas tapytojas Antanas Beinaravičius. 1967–1973 mokėsi Vilniaus dailės institute. 1985 įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Buvo Meno kūrėjų asociacijos narys. Nuo 1974 dalyvavo respublikinėse ir užsienyje rengiamose grupinėse parodose, rengė personalines parodas. Jo darbus yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, M. K. Čiurlionio dailės muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio šalių kolekcininkai. Mirė 2019 07 17 Vilniuje.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1938) astrofizikas, fizinių m. habil. dr. Kazimieras Zdanavičius. 1956 baigė Panevėžio r. Krekenavos vidurinę mokyklą. 1956–1961 studijavo Vilniaus universitete. 1961–1977 dirbo Fizikos ir matematikos institute, 1978–1989 – Fizikos, nuo 1990 dirbo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute. Tarptautinės astronomų sąjungos ir Lietuvos astronomų sąjungos narys. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių publikacijų. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2003, su kitais). Mirė 2021 11 12.

70 metų, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1953) mechanikos inžinierius, technologijos m. dr., doc. Vilius Bartulis. 1976 baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir jame (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) dirba. 1992–1994 VGTU Mechanikos fakulteto prodekanas. Nuo 1994 VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Transporto technologinių įrenginių katedros docentas, Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas. 2010–2015 Transporto inžinerijos fakulteto dekanas. Nuo 2015 Transporto technologinių įrenginių katedros docentas. Nuo 2017 Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas. Paskelbė mokslinių straipsnių, išleido knygų, išradimų autorius.

85 metai, kai Trajoniškyje (Pasvalio r.) gimė (1938) vyskupas Jonas Kauneckas. 1954–1958 mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume. 1964–1968 studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1972 priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1977 įšventintas kunigu. 1977–1983 Telšių katedros vikaras, 1984–1990 Skaudvilės ir Adakavo klebonas. 1990–2000 Telšių kunigų seminarijos vicerektorius ir dėstytojas. Nuo 2000–2002 Telšių vyskupas augziliaras. 2002–2013 Panevėžio vyskupijos vyskupas. Nuo 2013 Panevėžio vyskupas emeritas. Bendradarbiavo leidžiant ir platinant pogrindžio leidinius. 1970–1989 bendradarbiavo „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“, pogrindiniuose leidiniuose „Alma Mater“, „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2014). Metų panevėžietis (2004), Pasvalio krašto garbės pilietis (2008), Panevėžio rajono garbės pilietis (2018).

25 metai, kai Panevėžyje prasidėjo (1998) pirmasis akmens skulptūrų simpoziumas. Jo iniciatorius – skulptorius Alfridas Pajuodis. 2005–2015 simpoziumą, išaugusį iki tarptautinio, organizuodavo skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.

115 metų, kai Žybartuose (Radviliškio r.) gimė (1908) dailininkas tapytojas, pedagogas, karininkas Boleslovas Plungė. 1925–1927 mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1927–1929 – Kauno meno mokykloje. 1929 11 01 Panevėžio komendatūros pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 baigė Karo mokyklą, suteiktas pėstininkų atsargos leitenanto laipsnis ir paleistas į atsargą. Nuo 1933 mokytojavo Debeikių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, nuo 1936 11 01 Andrioniškio (Anykščių r.) pradinės mokyklos vedėjas. LŠS Andrioniškio būrio vadas. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose (Krasnojarsko kr.), nuteistas 10-čiai metų. 1963 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, mokytojavo. Nuo 1968 Kultūros ministerijoje dirbo fotografu. Liaudies meno draugijos narys. Dalyvavo liaudies meno parodose, surengė keletą personalinių parodų. Sukūrė per 500 tapybos darbų, apie 200 akvarelės lakštų, apie 300 piešinių. Mirė 1995 10 06 Vilniuje.

50 metų, kai Neringoje gimė (1973) vyskupas Genadijus (vienuolinis vardas Linas) Vodopjanovas. 1993–1995 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, studijuodamas Vytauto Didžiojo universitete Teologijos fakultete. 1995–2000 studijavo Italijoje, Veronos Studio teologico „S. Bernardino“ prie popiežiškojo universiteto „Antonianum“. 2000 įšventintas kunigu. Inkardinuotas Mažesniųjų Brolių Lietuvos Šventojo Kazimiero provincijoje. 2000 paskirtas Kretingos parapijos vikaru. 2001–2004 ėjo Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolyno Gvardijono pareigas. 2003–2004 dirbo Kretingos parapijos klebonu, 2004–2007 – Šiaulių Kryžių Kalno vienuolyno Gvardijonu. 2007–2010 ėjo Noviciato magistro pareigas. 2007 išrinktas Lietuvos Mažesniųjų brolių Šventojo Kazimiero Provincijos viceministru. Nuo 2010 ėjo Kretingos parapijos klebono pareigas. Nuo 2012 vasario Telšių vyskupijos vyskupas augziliaras. 2012 balandį konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupo generalvikaru. Nuo 2016 Panevėžio vyskupas ordinaras. Metų panevėžietis (2019).

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1953) miškininkas, entomologas, biomedicinos m. dr. Virgilijus Monsevičius. 1976 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1976–2008 dirbo Čepkelių rezervate (Varėnos r.). Tyrė laukines bites. Jo leidinys apie šiuos vabzdžius buvo pirmasis Lietuvoje išsamus darbas apie vienus iš biologinių išteklių – bestuburius. Dalyvavo sudarant Lietuvos raudonąją knygą. Kitų leidinių bendraautoris. Mirė 2008 03 07 Marcinkonyse (Varėnos r.).

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1953) dailininkė keramikė Nerutė Čiukšienė. Mokėsi Panevėžio 4-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio „Aušros“ progimnazija) ir Panevėžio dailės mokykloje. 1979 baigė Vilniaus dailės institutą. Po studijų dirbo Panevėžio dailės mokykloje, vėliau – keramikos mokytoja Pasvalio vaikų muzikos mokyklos Dailės skyriuje. Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1992 Pasvalio dailininkų grupės „Rats“ narė, nuo 2000 – klubo pirmininkė. Surengė personalinių parodų, dalyvavo parodose ir simpoziumuose užsienio šalyse. Apdovanota Pasvalio krašto kultūros premija (1999), skirta LR individuali valstybės stipendija (2007).

75 metai, kai Laboje (Radviliškio r.) gimė (1948) aktorius Enrikas Kačinskas. 1965–1967 lankė J. Miltinio vaidybos studiją. 1967 baigė Panevėžio vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–2011 Panevėžio dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 130 vaidmenų.

120 metų, kai Tbilisyje (Gruzija) gimė (1903) poetas, vertėjas, redaktorius Jonas Graičiūnas. 1917–1920 mokėsi Kupiškio progimnazijoje, 1920–1925 – Panevėžio gimnazijoje. 1932 baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1936–1938 Eltos redaktorius ir referentas, 1939–1941 Valstybės radiofono redaktorius, Kauno radijo komiteto direktorius. 1944–1945 mokytojavo Ramygaloje (Panevėžio r.). Savo kūrybą spausdino periodiniuose leidiniuose „Naujienos“, „Trimitas“, „Lietuvos aidas“. Išleido eilėraščių rinkinių, išvertė rusų rašytojų kūrinių. Mirė 1994 08 01 Vilniuje, palaidotas Ramygaloje.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1943) aviamodeliuotojas, teisėjas Saulius Lukšys. 1949–1956 mokėsi Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio 5-oji gimnazija). 1967 baigė Rygos civilinės aviacijos inžinierių institutą. Modeliuoti pradėjo 1955 Panevėžyje. 1967–1973 dirbo Lietuvos civilinės aviacijos valdyboje, 1992–2000 – aviakompanijoje „Lietuvos avialinijos“, 2001–2005 – bendrovėje „Aviavilta, 2005–2009 – bendrovėje „Aviavilsa“. Lietuvos laisvai skraidančių sklandytuvų modelių čempionas (1972), Lietuvos rekordininkas (1959). Apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (2001). Knygų apie aviamodelių sportą Lietuvoje autorius.

15 metų, kai Panevėžyje atidaryta (2008) pirmoji Lietuvoje moderni termofikacinė elektrinė.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1938) vertėja, literatūrologė, teatrologė, humanitarinių m. dr., doc. Laimutė Joana Rapšytė. 1956 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1962 – Vilniaus pedagoginiame institute prancūzų kalbos studijas. 1963–1994 Vilniaus universitete dėstė prancūzų kalbos teorines disciplinas. 1994 grįžo į Panevėžį. Bendradarbiavo kultūros žurnale „Naujoji Romuva“, jos vertimus publikavo kultūros almanachas „Proskyna“. Nuo 1975 Lietuvos teatro draugijos narė. Nuo 1992 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išvertė A. Kamiu, E. Jonesko, F. Sagan, A. Morua ir kitų prancūzų rašytojų kūrinių. Paskelbė straipsnių apie prancūzų literatūrą, spektaklių recenzijų. Mirė 2000 06 10 Panevėžyje. Jos rankraštinis palikimas ir asmeninė biblioteka saugoma Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

90 metų, kai Kėdainiuose gimė (1933) teisininkas, socialinių m. habil. dr., prof. Mindaugas Maksimaitis. 1943–1947 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1951 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1956 – Vilniaus universitetą. 1963–2002 dėstė Vilniaus universitete, 1997–2013 – Mykolo Romerio universitete (1997–2000 Lietuvos teisės akademija, 2000–2004 Lietuvos teisės universitetas), 2000–2010 Teisės istorijos katedros vedėjas. 1992–2000 Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto Teisės skyriaus vadovas. Paskelbė daugiau kaip 150 įvairių mokslo darbų teisės istorijos ir konstitucinės teisės klausimais. Vadovėlių, monografijų autorius.

75 metai, kai Šilagalyje (Panevėžio r.) gimė (1948) dailininkė grafikė Stasė Medytė. 1968 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1975–1979 studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto Dailės skyriuje. 1979 apsigyveno Panevėžyje. Nuo 1973 dalyvavo parodose ir ekslibriso konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1987 „Bitės“ ekslibrisininkų klubo Panevėžyje, nuo 2000 Lietuvos ekslibrisininkų klubo vadovė. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė ekslibrisų, iliustravo knygas, bendradarbiavo spaudoje. Daugelio ekslibriso konkursų ir parodų organizatorė. Mirė 2022 01 16 Panevėžyje, palaidota Šilagalyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1973) vadybos ir verslo administravimo specialistė, socialinių m. dr., prof. Neringa Langvinienė. 1994–2005 bendrovės „Jungtinės pajėgos“ rinkodaros vadybininkė. 1997 baigusi Kauno technologijos universitetą iki 2016 dėstė jame, 2010–2013 – ir Mykolo Romerio universitete. 2003–2007 bendrovės „Evekas“ komercijos direktorė, nuo 2015 viešbučio „Metropolis“ vadybininkė. Knygų, vadovėlių aukštosioms mokykloms autorė ir bendraautorė.

90 metų, kai Miliešiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1933) skulptorius, juvelyras Valerijonas Juzėnas. 1962 baigė dailiojo medžio apdirbimo studijas Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1962–1976 dirbo Kauno ir Klaipėdos „Dailės“ kombinate. Nuo 1981 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1961 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė papuošalų, suvenyrų, dekoratyvinių kompozicijų iš medžio.

115 metų, kai Toščicoje (Baltarusija) gimė (1908) chemikas, visuomenininkas, prof. Adolfas Damušis (Domaševičius). 1928 baigė Panevėžio gimnaziją, 1934 – Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) ir dirbo jame iki 1943. Nuo 1940 VDU Neorganinės chemijos katedros vedėjas, 1942–1943 Technologijų fakulteto dekanas. 1941 Lietuvių aktyvistų fronto karinio štabo Kaune vadas, Birželio sukilimo vienas organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras. Vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių. Už pasipriešinimo nacių okupacinei valdžiai organizavimą 1944–1945 nacių kalintas Vokietijoje. Nuo 1947 gyveno JAV. 1973–1983 Detroito universiteto profesorius, Polimerų tyrimo instituto vicedirektorius. 1946–1952 vadovavo Ateitininkų federacijai, 1957–1964 ir 1977–1983 – tarybos pirmininkas. 1947–1950 ir 1966–1969 Lietuvių fronto bičiulių pirmininkas. 1948–1954 Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos vicepirmininkas, 1954–1955 pirmininkas. 1997 grįžo į Lietuvą. Bendradarbiavo spaudoje. Knygų, 24 patentuotų išradimų autorius. Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1994), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1999), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000). Mirė 2003 02 27 Vilniuje.

115 metų, kai Panevėžyje gimė (1908) poetas Giršas Ošerovičius. 1928 baigė Panevėžio žydų gimnaziją, 1933 – teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Per Antrąjį pasaulinį karą evakavosi į Almatą (Kazachija), pasibaigus karui apsigyveno Vilniuje. 1949 už tariamą antisovietinę veiklą suimtas ir ištremtas. 1956 grįžo į Vilnių. Nuo 1971 gyveno Izraelyje. Išleido poezijos knygų. Mirė 1994 06 06 Tel Avive (Izraelis).

70 metų, kai Stultiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1953) dailininkas tapytojas Jonas Dailidėnas. Nuo 1971 studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. 1974 pradėjo rengti parodas Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1985 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Gyvena ir kuria Panevėžyje.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1928) filologas, prozininkas, psichologijos m. dr., doc. Vytautas Juozas Talačka. 1951–1955 Maskvos pedagoginiame institute studijavo anglų kalbą. Mokytojavo Nemunėlio Radviliškyje, nuo 1963 dėstė Kauno technologijos universiteto Užsienio kalbų centre. Išleido žodyną, parašė istorinių romanų. Mirė 2004 07 09.

70 metų, kai Pasvalyje (pačios R. Širvinskienės teigimu – Panevėžyje) gimė (1953) dailėtyrininkė, humanitarinių m. dr., doc. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą, 1980 – Lietuvos dailės institutą. 1974–1976 dirbo dailės parodų rūmuose, 1980–1984 – Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje, 1984–1987 – Lietuvos kultūros ministerijoje. Nuo 1994 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2011 – ir Vilniaus universitete. Kuravo parodas Taikomosios dailės, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuose, Modernaus meno centre ir kt. Sudarė leidinių, paskelbė straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje.

125 metai, kai Smilgiuose (Pasvalio r.) gimė (1898) ekonomistas, visuomenininkas Antanas Vadopalas. 1916 baigė Panevėžio realinę mokyklą. Studijavo ekonomiką Sankt Peterburgo politechnikos institute, 1922–1927 Lietuvos universitete. 1934–1939 finansų revizorius Klaipėdoje, Vilniuje. Nuo 1951 gyveno JAV, dirbo finansų bendrovėje. 1955 11 13 kartu su kitais Čikagoje įsteigė „Panevėžiečių klubą“. Parašė straipsnių istorijos, antropologijos, etimologijos klausimais. Monografijos „Panevėžys: geografinės ir istorinės žinios apie apylinkes ir miestą“ (Čikaga, 1963) vienas redaktorių. Mirė 1979 04 18 Long Byče (JAV).

130 metų, kai Pajuostės dvare (Panevėžio r.) gimė (1893) kunigas, teologas, istorikas, rašytojas Valerijonas Meištovičius. 1907–1914 mokėsi Peterburgo imperatoriškajame licėjuje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1919 grįžo į Pajuostį. Vėliau įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1924 įšventintas kunigu. Porą metų kunigavo Vilniaus bažnyčiose. Vėliau studijavo Romos teisės universitete, gavo kanonų teisės daktaro laipsnį. 1937–1939 studijavo Vilniaus universitete, kur gavo teologijos daktaro laipsnį. Po to trumpai dėstė Vilniaus universitete kanonų teisę. Nuo 1932 Lenkijos ambasados prie Šv. Sosto patarėjas. 1939 apsigyveno Romoje, dirbo mokslinį darbą. Nuo 1946 buvo Lenkijos istorijos instituto Romoje steigėju ir vadovu. Parašė istorinių veikalų. Mirė 1982 05 24 Romoje (Italija).

195 metai, kai Morkiuose (Kelmės r.) gimė (1828) kunigas, vienas 1863 sukilimo vadų Antanas Mackevičius. 1846–1849 studijavo Kijevo šv. Vladimiro universitete, 1853 baigė Varnių kunigų seminariją. 1853–1855 vikaras Krekenavoje (Panevėžio r.), 1855–1863 filialistas Paberžėje (Kėdainių r.). 1863 pirmasis pradėjo sukilimą Kauno gubernijoje – 03 08 Paberžės bažnyčioje perskaitė sukilėlių manifestą, paskui su apie 250 žmonių būriu išėjo į Krekenavos miškus. Su A. Mackevičiaus būriu įvyko daugiau kaip 20 susirėmimų Šiaulių, Panevėžio, Kauno apskrityse. 1863 12 17 suimtas, nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas 1863 12 28 Kaune.