60 metų, kai įsteigta (1963) Panevėžio rajoninių katilinių ir šilumos tinklų įmonė. Nuo 1996 AB „Lietuvos energija“ filialas „Panevėžio šilumos tinklai“. 2002 pavadinimas pakeistas į AB „Panevėžio energija“.

75 metai, kai Aleksandrijoje (Skuodo r.) gimė (1948) pedagogė, choro dirigentė Violeta Zališauskaitė-Tursienė. 1973 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1973 Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos ir Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų, 1974–1992 Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoja. 1976–1985 Panevėžio „Ekrano“ gamyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio „Ekranas“ meno vadovė ir dirigentė. 1986 Panevėžyje įkūrė vaikų dainų ir šokių ansamblį „Pynimėlis“. 1991–2009 Panevėžio miesto kultūros rūmų (nuo 2004 Panevėžio bendruomenių rūmai) direktorė. Panevėžio miesto dainų švenčių ir 1985 respublikinės dainų šventės dirigentė. Suteiktas nusipelniusios kultūros-švietimo darbuotojos garbės vardas (1985).

65 metai, kai Mikabaliuose (Lazdijų r.) gimė (1958) pedagogė Lionė Lapinskienė. 1976–1979 Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, 1986–1991 – lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1979 gyvena Panevėžyje. 1987–2014 dirbo Panevėžio 13-oje (nuo 1995 M. Karkos) vidurinėje mokykloje, 1998–2002 – Panevėžio pedagogų švietimo centre. Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė. Sudarė ir išleido knygų, per 100 mokslinių, metodinių straipsnių autorė. Metų panevėžietė (2005), apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2016).

85 metai, kai Roduose (Panevėžio r.) gimė (1938) agronomas, biomedicinos m. dr. Stanislovas Marčiauskas. 1963 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1963–1976 dirbo Lietuvos žemdirbystės institute, 1977–2000 – Lietuvos gyvulininkystės institute. Paskelbė apie 280 mokslinių ir 700 mokslo populiarinamųjų straipsnių, parašė knygų. Mirė 2013 08 29 Baisogaloje (Radviliškio r.), palaidotas Panevėžyje.

150 metai, kai Kateliškiuose (Biržų r.) gimė (1873) kunigas, visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis. Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, nuo 1891 – Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, 1897−1898 – Vilniaus kunigų seminarijoje, 1898−1899 Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899 įšventintas kunigu. 1899 Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras. Vėliau – Bagdonavos (dab. Baltarusija, Ašmenos apskr.), Joniškio (netoli Pabradės), Maišiagalos (Vilniaus r.), Nalibokų (dab. Baltarusija), Marcinkonių (Varėnos r.), Pivašiūnų (Alytaus r.) parapijų klebonas. Nuo 1927 Alytaus dekanas. 1927−1928 Paparčių (Kaišiadorių r.) klebonas. 1928 perkeltas į Musninkus (Širvintų r.). 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Vilniaus konferencijoje ir buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 02 16 kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Viltis“, žurnaluose „Draugija“, „Tėvynės sargas“. Nuo 1908 Lietuvių mokslo ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijų narys. Mirė 1928 06 28 Musninkuose.

440 metų, kai Naujamiesčio dvaro (Upytės pav.) nuostatuose jo savininkas Eustachijus Valavičius paskelbė (1583) privalomą Naujamiesčio vaikų mokymą.

30 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1993) Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla.

110 metų, kai Geležiuose (Panevėžio r.) gimė (1913) Lietuvos kariuomenės pulkininkas Danielius Vaitelis. 1935 baigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnaziją suaugusiems, 1938 – Karo mokyklą, 1939 – Kauno Karo aviacijos mokyklos oro žvalgų kursus. Baigęs mokslus Karo mokykloje, tarnavo Panevėžyje Pajuosčio kariniame dalinyje Pirmojo artilerijos pulko 4 baterijos būrio vadu, vėliau – to paties pulko žvalgybos karininku. Iš kariuomenės atleistas. 1943–1944 dirbo referentu Finansų valdyboje Kaune. 1944 įstojo į gen. P. Plechavičiaus organizuojamą Vietinę rinktinę, dėstė jos karo mokykloje Marijampolėje. Nuo 1944 08 Lietuvos laisvės armijos Ukmergės apskrities I rajono partizanų vadas. Vadovavo organizuojant Ukmergės, Kėdainių ir Panevėžio apskričių vyrus į partizanų būrius. Nuo 1945 vadovavo Vyčio apygardos partizanams. Dalyvavo daugelyje kautynių su SSRS vidaus kariuomene ir stribais. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1998, po mirties). Žuvo 1948 05 13 prie Juodvisinės kaimo (Ukmergės r.).

270 metų, kai Migonyse (Kupiškio r.) gimė (1753) architektas, prof. Laurynas Gucevičius (Stuoka-Gucevičius). 1768–1773 mokėsi Panevėžio pijorų mokykloje. 1773–1775 Vilniaus universitete studijavo matematiką ir architektūrą, 1776–1777 žinias gilino Romoje. Vėliau, grįžęs į Vilnių, dėstė matematiką Vilniaus kunigų seminarijoje. Iki 1780 Paryžiuje studijavo architektūrą Ž. F. Blondelio vardo architektūros mokykloje, klausėsi paskaitų Prancūzijos Dailės akademijoje. 1781 grįžęs į Vilnių, dirbo vyskupo I. J. Masalskio dvaro architektu. 1789–1794 Vilniaus kariuomenės inžinierių korpuso mokykloje dėstė karo inžineriją ir topografiją, 1793–1794 – Vilniaus universitete. 1797–1798 dirbo Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėju. Lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininkas. Rekonstravo Vilniaus katedrą, Vilniaus rotušę, Vyskupų rūmus (dab. Prezidento rūmai), suprojektavo Verkių dvaro rūmų ansamblį ir kt. Mirė 1798 12 10 Vilniuje.

145 metai, kai Ukmergės r. gimė (1878) kunigas, visuomenininkas Jonas Maciejauskas. 1895–1899 studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. 1901 įšventintas kunigu. 1901–1902 vikaras Liepojoje (Latvija), 1902–1911 – Šiauliuose. 1913–1928 Šv. Stanislovo parapijos Panevėžyje klebonas. 1923–1928 Panevėžio dekanas. 1928–1938 Raguvos (Panevėžio r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas ir Raguvos dekanato dekanas. 1918 buvo vienas iš Panevėžio savivaldybės kūrėjų, ilgametis miesto tarybos narys. Rūpinosi Panevėžio katedros statyba. Bendradarbiavo „Lietuvių laikraštyje“, „Vienybėje“, „Panevėžio balse“ ir kituose leidiniuose. Mirė 1938 04 01 Kaune.

75 metai, kai Klaibūnuose (Anykščių r.) gimė (1948) dailininkas Povilas Šiaučiūnas. 1967–1971 mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1978 baigė LSSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos Kultūros fakulteto Dailės skyrių. 1978–1988 dirbo Panevėžio miesto valdyboje vyr. dailininku. Nuo 1994 Panevėžio kurčiųjų mokyklos dailės mokytojas. Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Sukūrė estampų, karikatūrų, plakatų, parodų katalogų maketų, ekslibrisų, linoraižinių. Yra nutapęs akvarelių, mišrios technikos ir aliejinės tapybos darbų. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

115 metų, kai Tomske (Rusija) gimė (1908) teisininkas, bibliografas, prof. Vytautas Jurgutis. 1929 baigė Panevėžio gimnaziją. 1923–1933 studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1934–1935 – Briuselio ir 1935 – Graco universitetuose. 1935–1944 Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 1944 Vilniaus universiteto Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas. 1945–1957 buvo ištremtas į Rusiją. Nuo 1957–1993 dirbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Bendradarbiavo žurnaluose „Teisė“, „Skautų aidas“, „Lietuvos žinios“. Išvertė grožinės ir mokslinės literatūros kūrinių. Mirė 1993 08 14 Vilniuje.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1953) baidarininkas, treneris Petras Šiurskas. 1971 baigė Geležių (Panevėžio r.) vidurinę mokyklą. 1982–1983 Kūno kultūros ir sporto departamento baidarių irklavimo vyriausiasis treneris. 1985–2007 Pakruojo miškų urėdijos eigulys, 2007–2009 bendrovės „Meldas“ direktorius. Nuo 1982 gyvena Puziniškyje (Panevėžio r.), buvo rašytojos, pedagogės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus prižiūrėtoju. 11 kartų Lietuvos baidarių irklavimo čempionas (1976, 1977), 4 kartus SSRS dvivietės baidarės irklavimo čempionas (1976–1978, 1980), pasaulio čempionas (1977). SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1973). Apdovanotas LR Kūno kultūros ir sporto departamento bronzos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2003).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1958) dailininkė grafikė Diana Radavičiūtė. 1976–1982 studijavo Vilniaus dailės institute. 1982–1985 Vilniaus universiteto Leidybos skyriaus meno redaktorė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dirba estampo, tapybos srityse, kuria rankų darbo popieriaus objektus, iliustruoja knygas. Tarptautinių parodų, Baltijos šalių grafikos trienalių, knygų iliustracijų parodų dalyvė ir prizininkė. Surengė personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

95 metai, kai Pajuodžiuose (Panevėžio r.) gimė (1928) dailininkė tapytoja Adelė Medutytė. 1957 baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą. Dailės parodose dalyvavo nuo 1957. Nuo 1961 buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nutapė peizažų, portretų. Mirė 2014.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1968) istorikė, humanitarinių m. dr., prof. Raimonda Ragauskienė. 1986 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1991 – Vilniaus pedagoginį universitetą. Nuo 1994 dirba Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriuje. 2000–2018 dėstė Lietuvos edukologijos universitete. Viena žymiausių Lietuvos didikų Radvilų giminės tyrinėtojų. Paskelbė mokslinių straipsnių, išleido knygų.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1948) aktorius, režisierius Saulius Varnas. 1970 baigė J. Miltinio vaidybos studiją, 1973 – Kauno politechnikos institutą, 1978 – Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą. 1970–1973 Panevėžio dramos teatro aktorius. 1978–1980 Šiaulių dramos teatro režisierius, 1981–1988 – vyriausiasis režisierius. 1988–1990 Panevėžio dramos teatro režisierius, 1992–1997 – vadovas. 1990–1992 Panevėžio miesto vicemeras. Nuo 2014 Mogiliavo sr. (Baltarusija) dramos teatro vyriausiasis režisierius. Režisavo daugiau kaip 50 spektaklių Lietuvoje ir užsienyje.

100 metų, kai savo veiklą pradėjo (1923) Panevėžio esperantininkai.

65 metai, kai Utenos r. gimė (1958) akių ligų gydytojas Kęstutis Kučinskas. 1983 baigė Medicinos institutą. 1987–2023 dirbo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje; 1991–2001 Akių ligų skyriaus vadovas. Daug dėmesio skyrė inovatyviems akių ligų gydymo būdams, naudojant modernius diagnostinius ir operacinius mikroskopus, argoninius lazerius, ultragarso aparatą, kompiuterinį perimetrą, optinį koherentinį tomografą ir kt. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis (2003), Metų panevėžietis (2022). Mirė 2023 09 14 Panevėžyje.

145 metai, kai Pranioniuose (Panevėžio r.) gimė (1878) miškininkas Mykolas Konkulevičius. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1904 baigė Petrapilio miškų institutą. Iki 1921 dirbo carinės Rusijos valdiškose įstaigose. Nuo 1921 Lietuvoje dirbo Miškų departamente, kartu jam buvo pavestos Rytų Lietuvos (Panevėžio r.) miškų inspektoriaus pareigos. 1921 Panevėžyje įsteigė miškų technikų kursus (nuo 1923 – Miškų technikos mokykla). Iki 1926 Miškų technikos mokyklos mokytojas ir vedėjas. Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros statybos fundatorius. Apdovanotas Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928), DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928). Mirė 1936 10 10 Panevėžyje, palaidotas Naujamiesčio kapinėse (Panevėžio r.).

95 metai, kai Anitavos dvare (Panevėžio r.) gimė (1928) miškininkas, biomedicinos m. habil. dr., prof., politikas Vaidotas Antanaitis. 1935–1940 mokėsi Panevėžio 1-oje pradinėje mokykloje. 1947–1949 studijavo Vilniaus universitete, 1952 baigė Leningrado miškų technikos akademiją. 1959–1989 ir 1993–1994 Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, 1974–1989 Miškotvarkos katedros vedėjas. Sąjūdžio dalyvis, 1988–1990 Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1990–1992 LR miškų ūkio ministras. 1992–1993 Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje. Apdovanotas DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (2000), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000). Paskelbė apie 400 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Knygų, vadovėlių autorius ir bendraautoris. Mirė 2018 07 14 Vilniuje.

140 metų, kai Skrebotiškyje (Pasvalio r.) gimė (1883) Lietuvos kariuomenės pulkininkas Vincas Geiga. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Baigė Sankt Peterburgo kadetų, 1910 Vladimiro karo mokyklą. Dirbo gimnastikos mokytoju Panevėžio gimnazijoje. 1919 sausį savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Buvo Artilerijos pulko Pirmosios baterijos, nuo 1919 06 – Pirmojo diviziono, 1921 08 – 1926 – Pirmojo artilerijos pulko vadas. Dalyvavo mūšyje vaduojant Panevėžį iš bolševikų. Vėliau gyveno Vaivadų dvare (Panevėžio r.). Mirė 1945 Vaivaduose.

120 metų, kai Pakuodžiupiuose (Panevėžio r.) gimė (1903) Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Vladas Motieka. 1919 baigė Panevėžio gimnaziją. 1920 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 baigęs Karo mokyklą, 1921–1927 tarnavo Antrajame raitelių pulke. 1928 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1934 – jų Generalinio štabo skyrių. 1934–1937 Vyriausiojo kariuomenės štabo 3-iojo (Operacijų) skyriaus viršininko padėjėjas, 1937–1938 Pirmojo pėstininkų pulko bataliono vadas, 1938–1940 Kariuomenės štabo karininkas, operacijų dalies vedėjas. Dėstė Vytauto Didžiojo aukštojoje karo mokykloje. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, tarnavo sovietinėje kariuomenėje. 1950–1957 dėstė Vilniaus universitete, 1957–1959 Lietuvos konservatorijos Karinio parengimo katedros viršininkas. 1964–1975 dirbo LSSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje. 1946–1950 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio (1936) ir DLK Gedimino 4-ojo laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1975 07 06 Pabradėje (Švenčionių r.).

20 metų, kai Panevėžyje, Senamiesčio gatvėje atidengtas (2003) paminklas Panevėžio miesto įkūrimo 500 m. sukakčiai. Autorius – Vilius Puronas.

30 metų, kai baigtas (1993) Rusijos okupacinės kariuomenės išvedimas iš Lietuvos. Lietuvai perduotas ir buvęs Rusijos kariuomenės 18-osios transporto aviacijos divizijos aerodromas Pajuostyje (Panevėžio r.).