135 metai, kai Bajoriškiuose (Jonavos r.) 1890 08 01 gimė Lietuvos kariuomenės karininkas Kazys Vilkas. Baigė Sankt Peterburgo kunigų seminarijos 3 kursus. Dalyvavo I pasaulinio karo kovose Galicijoje. Nepriklausomybės kovų metu Panevėžio geležinkelio stoties ir ruožo karo komendantas. Nuo 1923 11 01 VRM Panevėžio m. policijos nuovados viršininkas, nuo 1926 09 01 Panevėžio aps. policijos vado padėjėjas, nuo 1928 04 01 Panevėžio m. ir aps. policijos vadas. Po II pasaulinio karo gyveno JAV. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo (1931), DLK Gedimino 4-ojo (1928) laipsnių ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1976 03 19 Putname (JAV).

85 metai, kai Savitiškio vienkemyje (Panevėžio r.) 1940 08 02 gimė inžinierius aplinkosaugininkas, technologijos mokslų habil. dr., prof. Pranas Baltrėnas. 1969 baigė Kauno politechnikos institutą. 1969–1978 Kauno politechnikos instituto dėstytojas. Nuo 1978 Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, nuo 1993 Aplinkos apsaugos katedros vedėjas. Lietuvos mokslo premijos laureatas (1994), DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordino kavalierius (2001). 60 išradimų, 24 mokomųjų knygų, 10 monografijų autorius. Mirė 2021 01 14 Vilniuje.

75 metai, kai Panevėžyje 1950 08 03 gimė mokslininkė, socialinių mokslų dr., prof. Virginija Šidlauskienė. 1968–1972 studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. 1983–1993 Šiaulių pedagoginio instituto mokslo darbuotoja, dėstytoja. 2002–2005 LR Ministro Pirmininko patarėja vaikų, jaunimo, šeimos, lygių galimybių, visuomeninių organizacijų klausimais, 2005–2011 Šiaulių universiteto Lyčių studijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2011 Šiaulių Lyčių studijų centro direktorė. Nuo 2016 Šiaulių universiteto Mokslo instituto Socialinių inovacijų tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja, vadovė. Mokslo darbų ciklo autorė, knygų bendraautorė. Paskelbė daugiau nei 100 mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose ir konferencijų darbuose.

65 metai, kai Mėdžiūnuose (Panevėžio r.) 1960 08 04 gimė rašytojas, fizinių mokslų dr. Gendrutis Morkūnas. Mokėsi Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, vėliau jame ir dirbo. Atliko įvairius tyrimus, kaip būtų galima apsisaugoti nuo radiacijos, rašė mokslinius straipsnius. Kaip eseistas reiškėsi savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, laikraštyje „Šiaurės rytai“, bernardinai.lt. 2005 debiutavo kaip vaikų rašytojas. Vaikų literatūros premijos laureatas (2010). Mirė 2009 12 31 Vilniuje.

120 metų, kai Laumekiuose (Pakruojo r.) 1905 08 05 gimė vertėja, prozininkė, žurnalistė Antanina Čeilytkaitė-Žagrakalienė. 1927–1932 studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1932 apsigyveno Zarasuose. Redagavo „Zarasų kraštą“, laikraštį „Savo keliu“, 1934–1938 leido žurnalą „Skudučiai“. Nuo 1941 gyveno Panevėžyje, dirbo Muzikos mokykloje. Išvertė vokiečių, švedų, suomių rašytojų kūrinių. Mirė 1955 03 25 Panevėžyje.

100 metų, kai Kaune 1925 08 06 gimė architektė Apolonija Gugaitė-Nistelienė. 1943 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1944–1950 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1949–1951 – Vilniaus universitete. 1950–1985 Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriaus architektė, vėliau dirbo kitose miesto įstaigose. Lietuvos architektų sąjungos narė. Paskelbė straipsnių architektūros klausimais ir kt. Mirė 2023 09 14 Kaune, palaidota Šiauliuose.

125 metai, kai Kirdonyse (Rokiškio r.) 1900 08 07 gimė Lietuvos ir SSRS karo veikėjas Adolfas Urbšas. 1923 02 09 eksternu baigė Panevėžio gimnaziją. 1920 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1921 baigęs Karo mokyklą paskirtas 4 pėstininkų pulko 1 kuopos jaunesniuoju karininku, 1923 – pulko adjutantu. 1934 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrių. 1938 generalinio štabo viršininkas. 1940 SSRS okupavus Lietuvą, tarnavo įvairiuose SSRS kariniuose daliniuose, 1944–1945 16-tosios lietuviškosios šaulių divizijos vadas. 1955 paleistas į atsargą grįžo į Lietuvą. 1955–1961 Lietuvos veterinarijos akademijos Karinės katedros viršininkas. 1963–1965 Karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo (1930) ir Gedimino 3-ojo (1937) laipsnio ordinais. Mirė 1973 05 19 Kaune.

125 metai, kai Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.) 1900 08 08 gimė istorikas, pedagogas Juozas Mičiulis. 1925–1930 dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje. Studijuodamas Kaune istoriją, 1925 redagavo „Ateities“ žurnalą. Aktyviai bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje, publikuodamas straipsnius „Lietuvos mokykloje“ ir kituose leidiniuose. Parašė knygą „Panevėžio mokytojų seminarija prieš karą ir dabar“ (1929). Mirė 2003 04 02 Vilniuje.

120 metų, kai Šniūruose (Pasvalio r.) 1905 08 09 gimė miškininkas, biologijos mokslų dr., prof. Mykolas Jankauskas. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1929 – Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1929–1942 dirbo Miškų departamente. 1945–1949 Vilniaus universiteto Miškų ūkio fakulteto Miškų ūkio ekonomikos ir organizacijos katedros vedėjas. 1949–1952 Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakulteto dekanas. 1950–1989 dirbo Miškų institute. Apdovanotas LDK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1997). Vienas ir su kitais parašė knygų miškotvarkos temomis. Mirė 1999 03 09 Kaune.

70 metų, kai Geležiuose (Panevėžio r.) 1955 08 10 gimė verslininkas, alpinistas, orientacininkas Kęstutis Baleišis. 1978 baigė Kauno politechnikos institutą. 1978–1980 projektavimo ir konstravimo biuro „Puntukas“ konstruktorius, 1985–1989 Valstybinio agropramoninio komiteto inžinierius, 1992–1994 UAB „Lietuvos tiekimas“, nuo 1994 UAB „Fudžija“ direktorius. 1993–1996 Lietuvos alpinizmo federacijos prezidentas. Lietuvos alpinizmo čempionas (1986). Įkopė į apie 100 įvairių viršūnių ir maršrutų.

95 metai, kai Panevėžyje 1930 08 11 gimė kanklininkė, dirigentė, pedagogė, doc. Regina Prakseda Paskačimaitė-Tamošaitienė. 1950 baigė Panevėžio muzikos mokyklą, 1955 – Lietuvos konservatoriją. 1955–2000 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje. 1952–1965 ansamblio „Lietuva“ orkestro, 1956–2001 ansamblio „Sutartinė“ artistė, solistė; 1988–2001 kanklių grupės vadovė. Parašė monografiją „Kankliavimo raida ir metodika“ (1993, neišleista), kanklių mokomųjų priemonių ir programų. Mirė 2021 06 20 Vilniuje

130 metų, kai Tauragnuose (Utenos r.) 1895 08 13 gimė Lietuvos diplomatas Kazys Gineitis. 1915 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1915 mokėsi Rygos politechnikos mokykloje. 1916 persikėlė į JAV. 1917–1919 „Draugo“ redaktoriaus padėjėjas, 1919 „Lietuvos“ redaktorius. 1919 baigė Čikagos universitetą. 1920–31 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Londone, nuo 1928 generalinis konsulas. Nuo 1932 Lietuvos pasiuntinybės žemės ūkio atašė. 1949 grįžo į JAV, gyveno Čikagoje. Parašė ir išleido knygas „Amerika ir Amerikos lietuviai“ (1925), „Kokybiški lietuviški gaminiai“. Mirė 1965 02 02 Čikagoje (JAV).

135 metai, kai Panevėžyje 1890 08 13 gimė bankininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas Jonas Kazanauskas. Nuo 1910 gyveno JAV. 1914 dalyvavo Lietuvių seime Čikagoje. Valparaiso universitete baigė buhalterijos kursus. Nuo 1919 Čikagos Mutual Federal taupymo ir kredito bendrovės direktorius, nuo 1932 – jos prezidentas. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių veikloje – komiteto Klaipėdos kraštui atgauti narys, 1935–1944 Amerikos karo veteranų legiono Dariaus ir Girėno skyriaus direktorius ir pirmininkas. Dalyvavo Amerikos lietuvių tarybos veikloje, finansiškai rėmė lietuvių renginius. Mirė 1968 10 31 Čikagoje.

70 metų, kai Klaipėdoje 1955 08 14 gimė teatro režisierius Romualdas Vikšraitis. Studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir Maskvoje. Dirbo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos teatruose. Vienas iš „Keistuolių teatro“ įkūrėjų, „Elfų“ teatro įkūrėjas ir vadovas. 2010–2017 Panevėžio J. Miltinio dramos teatro vadovas.

65 metai, kai Panevėžyje 1960 08 15 gimė dailininkas Eugenijus Strockis. Baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą (dab. Juozo Miltinio gimnazija). 1971–1975 lankė Panevėžio dailės mokyklą. 1981–1986 mokėsi Vilniaus dailės institute Kauno taikomosios dailės fakultete (dab. Vilniaus dailės akademija), įgijo interjero dizainerio specialybę. Gyvena ir dirba Panevėžyje, nuo 1999 rengia personalines parodas. Išleido savo eilėraščių rinkinį.

95 metai, kai Panevėžyje 1930 08 15 gimė rašytojas, žurnalistas Romualdas Narečionis. 1961 baigė Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus. Nuo 1958 dirbo Panevėžyje: redakcijose, kino teatre, dramos teatre. Nuo 1991 „Panevėžio balso“ darbuotojas. Nuo 1957 Lietuvos rašytojų sąjungos narys, vėliau buvo išstojęs, nuo 2004 – vėl narys. Paskelbė feljetonų, humoreskų, publicistikos, išleido apysakų, pjesių. Mirė 2009 05 22 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

70 metų, kai Kuršėnuose (Šiaulių r.) 1955 08 16 gimė teatro aktorius ir režisierius Rimantas Teresas. 1981 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1981 Panevėžio dramos teatro aktorius. 1996–2010 Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas. Parašė eseistinę knygą „Prisilietimo oazė“, sudarė antologiją „Juozo Miltinio dramos teatras“. Pastatė spektaklių, režisavo videofilmų.

135 metai, kai Vainekoniuose (Pasvalio r.) 1890 08 16 gimė chorvedys, kompozitorius, pedagogas Kazimieras Jovaiša. 1928 eksternu baigė Klaipėdos muzikos mokyklą. 1918–1933 Linkuvos gimnazijos, 1933–1948 Rokiškio gimnazijos mokytojas. 1948–1960 Panevėžio 1-osios vidurinės mokyklos mokytojas, Panevėžio mokytojų seminarijos ir Panevėžio muzikos mokyklos dėstytojas. Panevėžio miesto ir Rokiškio rajono dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas. Sukūrė 4 operetes, kūrinių pučiamųjų orkestrui, dainų chorams. Parašė muzikos vadovėlių. Mirė 1984 02 17 Rokiškyje, palaidotas Panevėžyje.

100 metų, kai Kuodžiuose (Panevėžio r.) 1925 08 18 gimė agronomas Medardas Grigaliūnas. 1962 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1950–1958 Šiauliuose ir Vilniuje dirbo administracinį darbą. 1963–1990 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1963–1985 žemės ūkio ministras. Parašė dvi knygas žemės ūkio intensyvinimo temomis. Mirė 2014 02 09 Vilniuje.

65 metai, kai Radviliškyje 1960 08 21 gimė dailininkė, pedagogė Jolanta Rudokienė. 1983 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Nuo 2001 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dirba Panevėžio dailės mokykloje.

65 metai, kai Joniškyje 1960 08 21 gimė dailininkas akvarelininkas Vydmantas Mačiulis. 1983 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Gyvena Panevėžyje, nuo 2015 dirba Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje.

90 metų, kai Radviliškyje 1935 08 21 gimė visuomenininkas, bibliofilas Eugenijus Rimgaudas Banys. Nuo 1950 gyveno Panevėžyje, 1953 baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Dirbo „Ekrano“ gamykloje LKP partinės organizacijos sekretoriumi, civilinės saugos viršininko pavaduotoju. 2002 įsteigė K. Donelaičio draugijos Panevėžio skyrių, iki mirties buvo jos pirmininkas ir Lietuvos K. Donelaičio draugijos tarybos narys. Nuo 1964 sukaupė vieną iš didžiausių privačių donelaitikos rinkinių Lietuvoje. 2014 jį padovanojo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2014), Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Mirė 2020 02 03 Panevėžyje.

105 metai, kai Panevėžyje 1920 08 24 gimė pedagogė, literatė Ada Karvelytė-Dubauskienė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1940 baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Mokytojavo pradžios mokykloje Kaune. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į JAV ir gyveno Čikagoje. Eilėraščius skelbė periodikoje, išleido jų rinkinį.

60 metų, kai Panevėžyje 1965 08 26 gimė žurnalistas, politikos apžvalgininkas, tinklaraštininkas Artūras Račas. Baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, 1991 – Vilniaus universitetą. 1993–1998 dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos skyriaus reporteris-apžvalgininkas, vadovavo Lietuvos televizijos Naujienų tarnybai. 2001–2008 naujienų agentūros „Baltic News Service“ (BNS) Verslo naujienų skyriaus vadovas, 2008–2013 vyr. redaktorius ir direktorius. Nuo 2013 Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto verslo žurnalistikos dėstytojas. Nuo 2014 kurį laiką naujienų portalo „Faktai.lt“ vyr. redaktorius ir UAB „Faktai LT“ direktorius. Rašė komentarus politikos ir verslo temomis dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, savaitraštyje „Laikas“, skaitė komentarus radijo stotyse LRT, „Žinių radijas“ ir „Laisvoji banga“.

90 metų, kai Šiauliuose 1935 08 27 gimė dailininkas tapytojas Stasys Kavaliauskas. 1970 baigė Vilniaus dailės institutą. 1966–1978 Panevėžio miesto vyriausiasis dailininkas. Dirbo Paįstrio J. Zikaro vidurinės mokyklos dailės mokytoju, trumpai mokytojavo Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje. Nuo 1965 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė per 40 personalinių parodų. Sukūrė freskų, tapė. Išleisti jo kūrybos albumai „Senovės lietuvių dievai“ (2005), „Stasys Kavaliauskas“ (2014). Mirė 2003 02 13 Panevėžyje.

90 metų, kai Kaune (pagal gimimo liudijimą Kuršėnuose) 1935 08 28 gimė gydytojas chirurgas, pedagogas Dargiras Jonas Dailydėnas. Nuo 1938 gyveno Panevėžyje. 1954 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą. 1956–1962 studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Dirbo Panevėžio medicinos mokykloje ir Panevėžio ligoninėje. Parengė įvairių metodinių rekomendacijų, chirurgijos studijų programų, vadovėlių medicinos mokykloms. Mirė 2007 04 04, palaidotas Panevėžyje.

110 metų, kai Barklainiuose (Panevėžio r.) 1915 08 30 gimė tautodailininkas Kazimieras Peleckas. Gyveno Barklainiuose. Grojo smuiku, sukūrė koplytstulpių, stogastulpių, medžio skulptūrų, pagamino 4 smuikus. Jo kūrinių gausu Uliūnų ir kitose Panevėžio krašto apylinkėse. Mirė 2003.

75 metai, kai Kreipšiuose (Kupiškio r.) 1950 08 31 gimė pedagogas, tautodailininkas Kęstutis Virgilijus Henrikas Vaičiūnas. Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo fizikos-elektrotechnikos mokytojo specialybę. Dirbo fizikos mokytoju Panevėžio r. Raguvos vidurinėje mokykloje, mokyklų inspektoriumi Švietimo ministerijoje Vilniuje, mokyklos direktoriumi ir fizikos mokytoju Smilgių vidurinėje. 1990–1995 Panevėžio r. savivaldybės tarybos pirmininkas, buvo Panevėžio r. mero pavaduotojas, vėliau dirbo Panevėžio apskrities viršininko administracijoje ir Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Dalyvauja tautodailininkų parodose. Daugelio konkursų nugalėtojas, pelnęs „Auksinio vainiko“ diplomą, „Geriausio Panevėžio apskrities meistro“ vardą. Panevėžio rajono garbės pilietis (2021).