100 metų, kai Dembavoje (Panevėžio r.) 1926 08 03 gimė gydytojas chirurgas onkologas, habilituotas medicinos m. dr., prof. Algirdas Kazimieras Jackevičius. 1948 baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Nuo 1949 Šv. Jokūbo ligoninės gydytojas. Nuo 1957 Onkologijos instituto bendradarbis, 1992–1995 Lietuvos onkologijos centro chirurgijos klinikos (nuo 2014 Nacionalinis vėžio institutas) vadovas. Dėstė Vilniaus universitete. Kelių tarptautinių medicinos draugijų narys. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo operuoti ligonius, sergančius plaučių vėžiu. Knygų onkologijos temomis autorius ir bendraautoris. Mirė 2020 10 22 Vilniuje.

125 metai, kai Kiaušuose (Anykščių r.) 1901 08 03 gimė miškininkas, pedagogas, žurnalistas, prof. Jonas Kuprionis. 1919–1924 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1928 baigė Žemės ūkio akademiją. 1929–1931 dirbo Miškų departamente Kaune. 1929–1940 žurnalo „Mūsų girios“ redaktorius. Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Rytas“, „Ūkininkas“, „Ūkininko patarėjas“, „Mūsų laikraštis“, žurnaluose „Skautų aidas“, „Tautos ūkis“ ir kt. 1940–1941 dėstė Žemės ūkio akademijoje, 1941–1944 Vilniaus universiteto dėstytojas. Nuo 1946 gyveno JAV. 1952–1970 Luizianos politechnikos instituto profesorius. 1953–1968 redagavo žurnalą „Girios aidas“, bendradarbiavo leidiniuose „Draugas“, „Mūsų Vytis“, rašė „Lietuvių enciklopedijai“. Mirė 1982 07 08 Van Nuys (JAV).

55 metai, kai Kaune 1971 08 09 gimė visuomenės veikėjas Vytautas Mikėnas. Mokėsi Panevėžio 11-ojoje vidurinėje mokykloje. 1988 rugsėjį mokykloje su bendramoksliais subūrė Sąjūdžio moksleivių grupę. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1995–2003 Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2003–2009 dirbo viešosios įstaigos „Krepšinio perspektyvos“ direktoriumi. Nuo 2010 dirba Kauno miesto poliklinikoje. Buvo leidinių „Viltis“, „Jaunalietuvių balsas“, „Tautos valia“ redaktorius. Politinėmis temomis rašė laikraščiuose „Laisvas žodis“, „Kauno diena“ ir kt.

100 metų, kai Vaškuose (Pasvalio r.) 1926 08 10 gimė muzikas birbynininkas, pedagogas, tautodailininkas, prof. Valentas Leimontas. 1948–1952 mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1952–1957 Lietuvos konservatorijoje studijavo dirigavimą ir liaudies instrumentus. dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus pedagoginiame institute, Lietuvos muzikos akademijoje, 1965–1990 buvo jos Orkestrinio fakulteto dekanas. Įkūrė moksleivių ir studentų liaudies instrumentų orkestrų ir ansamblių, jiems vadovavo. Parašė metodinių darbų, mokslinių ir publicistinių straipsnių, aranžavo kūrinių liaudies instrumentų orkestrui ir ansambliui. Surengė daugiau kaip 40 personalinių tapybos akvarele parodų. Tautodailininkų sąjungos narys (1976). Mirė 2018 06 19 Vilniuje.

130 metų, kai Vilkiškiuose (Pasvalio r.) 1896 08 13 gimė teisininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas, teisės m. dr. Jonas Navakas. 1915 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1915–1918 Maskvos universitete studijavo mediciną, Marselio universitete – teisę. Nuo 1918 nepriklausomybės kovų savanoris Joniškėlio apskrities partizanų būryje. 1920–1923 ir 1930–1933 dirbo LR vidaus reikalų ministerijoje. 1933–1935 Klaipėdos krašto gubernatorius. 1951 nuteistas, kalintas Sibiro lageriuose. Mirė 1956 Ozerlag (Irkutsko sr., Rusija).

190 metų, kai Vėžionyse (Kupiškio r.) 1836 08 13 gimė kunigas, giesmių kūrėjas Dominykas Palionis-Pėža. Mokėsi Panevėžyje. Baigęs Varnių kunigų seminariją kunigavo Raguvoje, ten 1863 prisijungė prie sukilėlių. 1864 pasitraukė į užsienį. Mirė po 1882.

15 metų, kai Panevėžio r. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai – pirmajai Lietuvoje – 2011 08 15 suteiktas mažosios bazilikos titulas. Ji tapo Romoje esančios Švč. Mergelės Marijos Bazilikos filija ir pirmąja piligrimystės vieta Panevėžio vyskupijoje.

115 metų, kai Užpaliuose (Utenos r.) 1911 08 15 gimė karininkas, šachmatininkas, lengvaatletis Povilas (Paul) Vaitonis. 1930 baigė Panevėžio gimnaziją. Studijavo Kauno universiteto Humanitariniame fakultete ir Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1943–1944 pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 gyveno Hamiltone (Kanada), dirbo buhalteriu. Keliskart Lietuvos ir Kanados šachmatų čempionas bei olimpietis. Pirmasis lietuvis, tapęs tarptautiniu šachmatų meistru. Tarpukariu 3 kartus tapo Lietuvos šuolių su kartimi čempionu. Mirė 1983 04 23 Hamiltone (Kanada).

135 metai, kai Daugėliškyje (Panevėžio r.) 1891 08 18 gimė Lietuvos savanoris kūrėjas Antanas Sereika. 1919 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio srities apsaugos dalinį. Per Kėdainių kautynes su Sovietų Rusijos kariniais daliniais ties Šėta sunkiai sužeistas. Pirmasis nepriklausomybės karo dalyvis dėl sužeidimo tapęs neįgaliu. 1923 dirbo Kaune Karo muziejuje, vėliau ūkininkavo. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (1919). Mirė 1975 10 20 Gringaliuose (Panevėžio r).

140 metų, kai Kazokuose (Panevėžio r.) 1886 08 21 gimė karys savanoris Povilas Lukšys. Pradėjus kurtis Lietuvos kariuomenei, suorganizavo savanorių būrį. Buvo Kėdainių apsaugos būrio būrininkas, lauko sargybos viršininkas, žvalgybos būrio viršininko pavaduotojas. Kėdainių apskrityje dalyvavo kovose su Sovietų Rusijos daliniais. Oficialiai pripažintas pirmuoju savanoriu, žuvusiu kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (1923, po mirties). Žuvo 1919 02 09 prie Taučiūnų (Kėdainių r.).

110 metų, kai Panevėžyje 1916 08 23 gimė teisininkas, visuomenininkas, spaudos redaktorius Antanas Kučys. Pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Aktyviai dalyvavo varpininkų veikloje (Varpininkų filisterių d-jos pirmininkas). 1965–2005 redagavo žurnalą „Varpas“. Rūpinosi jaunųjų varpininkų judėjimo Lietuvoje organizavimu. Parašė knygą „Vileišiai: trijų brolių darbai tautai“. Mirė 2009 10 04 JAV.

60 metų, kai Panevėžyje 1966 08 24 gimė architektė, politinė veikėja Aurelija Stancikienė. 1990 baigė Vilniaus dailės akademiją, dirbo Paminklų restauravimo ir projektavimo institute. 2005–2008 Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. 2007–2008 Neringos savivaldybės tarybos narė. 2008–2016 LR Seimo narė. Viena iš Piliečių santalkos steigėjų ir narių, viena iš Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenės steigėjų ir narių, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, Tarptautinių jaunimo rūmų narė, buvusi Vilniaus rūmų prezidentė, Architektų sąjungos narė.

85 metai, kai Panevėžyje 1941 08 24 gimė rašytojas, žurnalistas Romualdas Baltušnikas. Mokėsi Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Dirbo Panevėžio baldų kombinate, Panevėžio statybos treste. 1972 Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1974–1975 studijavo dvimečiuose Maskvos aukštuosiuose kino scenaristų ir režisierių kursuose. Dirbo „Mūsų žodžio“ redakcijoje, Televizijos ir radijo komitete, Lietuvos aklųjų draugijos leidykloje „Versmė“. Išleido apsakymų, novelių, apybraižų. Mirė 1997 09 15 Vilniuje.

95 metai, kai Uliūnuose (Panevėžio r.) 1931 08 24 gimė choro dirigentas, pedagogas Bronislovas Račiūnas. 1953–1957 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1958–1963 studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1957–1958 Raseinių vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, moksleivių choro vadovas. 1959–1964 Vilniaus r. Paberžės vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, moksleivių chorų vadovas. 1964–1992 Vilniaus kultūros mokyklos choro dirigavimo ir kitų chorvedybos disciplinų dėstytojas. Parašė metodinių darbų, išleido „Chorinio dirigavimo chrestomatiją“ (1992).

95 metai, kai Panevėžyje 1931 08 31 gimė krepšinio treneris, pedagogas Raimundas Sargūnas. 1943–1951 mokėsi Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1952–1956 studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. 1956–1959 Respublikinės vaikų sporto mokyklos instruktorius-metodininkas, 1959–1978 Panevėžio žaidimų, 1978–1990 Panevėžio internatinės sporto mokyklų vyr. treneris. 1972–1978 ir 1991–1994 Panevėžio „Lietkabelio“, 1990–1991 Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandų vyr. treneris, 1978–1990 Lietuvos moksleivių krepšinio rinktinės vyr. treneris, 1991–1992 Lietuvos olimpinės vyrų krepšinio rinktinės treneris. Žaidė Panevėžio „Žalgirio“, „Spartako“, Kauno kūno kultūros instituto, „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandose. Lietuvos čempionas (1953, 1954, 1956). LSSR nusipelnęs treneris (1986). Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2001). „Nusipelnęs panevėžietis“ (1996). Mirė 2002 02 09 Panevėžyje.